„Dabar vyksta inventorizacija, nes labai daug eksponatų niekada ir nebuvo inventorizuoti – ačiū Dievui, kad jie nedingo. Iki metų pabaigos ar net anksčiau turėtų būti baigta inventorizacija ir tada matysime – deponuosime dalį inventoriaus į geresnes sąlygas ir prašysime lėšų muziejaus kapitaliniam remontui“, – BNS sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.
Ramybės parke, senosiose Kauno kapinėse, esantis pastatas ilgą laiką veikė kaip savarankiškas Rezistencijos ir tremties muziejus. Jo eksponatai buvo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos žinioje. Kurį laiką muziejaus patalpas nuomojo Kauno miesto muziejus, kuris eksponavo Rezistencijos ir tremties muziejaus eksponatus. Savivaldybės duomenimis, nuomos sutartis baigėsi 2014 metais ir pratęsta ji nebuvo.
Šiuo metu pastato būklė yra gana prasta, jam būtinas remontas.
„Ten yra labai daug eksponatų, tačiau kelerius metus, kai nebuvo lėšų jį išlaikyti ir jis nebuvo šildomas, dalis eksponatų net fiziškai apgedo: supelijo, ir panašiai. Aišku, juos galima grąžinti, tačiau ten reikia daryti kapitalinį remontą“, – sakė T.Burauskaitė.
Pasak jos, pastate įskilusi siena, reikia sutvarkyti jo rūsį. Jame, kaip ir antrajame pastato aukšte, svarstoma ateityje įrengti ekspoziciją.
Pasak T.Burauskaitės, šis muziejus Kaune buvo labai lankomas, todėl dabar, kol jis neveikia, Genocido tyrimų centras sulaukia daug priekaištų.
„Ten labai daug originalios partizanų atributikos, dokumentų ir įvairių ženklų, ginklų – eksponatai yra labai įdomūs ir unikalūs. Ten eidavo moksleiviai, vykdavo istorijos pamokos“, – sakė ji.
Vis dėlto vilčių, kad muziejus duris atvertų artimiausiu metu, yra nedaug: darbai čia greičiausiai nebus baigti ir kitais metais.
