2017 08 02

Gentvilai Seime bandė panaikinti mokestį, kirtusį per jų šeimos kišenę

Seime neseniai vyko mūšis dėl valstybinių miškų valdymo ir urėdijų reformos. Tačiau ne mažesnes aistras kelia ir privačių miškų reikalai. Šią kadenciją, kaip ir prieš tai buvusią, liberalai siūlė panaikinti mokestį privačių miškų savininkams už jų parduotą medieną. Šias pataisas aktyviai palaikė ir siūlė Simonas ir Eugenijus Gentvilai, kurie, kaip pripažino, patys valdo nemažus privataus miško plotus.
Simonas ir Eugenijus Gentvilai
Simonas ir Eugenijus Gentvilai / Austėjos Usavičiūtės/15min iliustracija

Pagal šiuo metu galiojančias Miškų įstatymo nuostatas, privačių miškų savininkai turi sumokėti 5 procentų mokestį į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Jeigu mediena nebuvo parduota, mokesčio mokėti nereikia. Pagal įstatymą, šis mokestis turėtų grįžti į mišką ir būti naudojamas bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti, t.y. miško kelių tvarkymui ir kitoms miško reikmėms.

5 proc. mokestis privačių miškų savininkams buvo patvirtintas 2014 metais. Jis vertinamas kontroversiškai: privačių miškų savininkai jam priešinosi, tačiau dalis politikų teigė, kad reikia pinigų bendroms miško reikmėms. Nuo 2014 metų liberalai ne vieną kartą siekė panaikinti šį mokestį už medieną. Paskutinis bandymas tai padaryti buvo šį pavasarį. Šio mokesčio panaikinimas net tapo derybine korta dėl urėdijų reformos palaikymo.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Seimas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Seimas

Įdomu tai, kad mokesčio panaikinimą visuomet aktyviai palaikė liberalas Eugenijus Gentvilas. Paskutines pataisas, kurios panaikintų 5 proc. mokestį, 2016 metų pabaigoje registravo E.Gentvilas, jo sūnus Simonas Gentvilas, taip pat kiti Seimo nariai: Ričardas Juška, Gintaras Steponavičius, Virgilijus Alekna, Jonas Varkalys, Algimantas Dumbrava, Vitalijus Gailius.

Parlamente Gentvilai aktyviai kovoja už tai, kad mokesčių našta nukristų nuo privačių miškų savininkų pečių, tačiau jie patys valdo privačius miškus ir šie pasiūlymai gali būti finansiškai naudingi ir jiems patiems. Patys politikai tvirtina, kad teikdami pasiūlymus galvojo ne apie save, o apie šimtus tūkstančių privačių miškų savininkų. Be to, jie sako, kad savo mišką kirsti galės tik po daugelio metų.

Siekė panaikinti mokestį, kuris kirto ir per Gentvilų šeimos kišenę

Kaip jau minėta, 5 proc. mokestis privačių miškų savininkams už parduotą medieną į įstatymą buvo įrašytas 2014 metais. Jau 2015 metais E.Gentvilas ir kiti liberalai Seime registravo pataisą, kuria siekė šį mokestį panaikinti. Vis dėlto pasiūlymas pritarimo nesulaukė.

Beje, įstatyme numatyta, kad privačių miškų valdytojai nuo medienos pardavimo turi sumokėti 5 procentų mokestį, o valstybinių miškų valdytojai, t. y. urėdijos – 15 procentų.

2016 metais, jau šioje Seimo kadencijoje, idėja naikinti mokestį privačių miškų savininkams gimė iš naujo. 2016 metų pabaigoje E.Gentvilas ir S.Gentvilas, taip pat kiti Seimo nariai vėl registravo įstatymo pataisą. Tai tapo viena pirmųjų Gentvilų pataisų, registruotų šios kadencijos Seime. Vis dėlto pavasario sesijoje dauguma Seimo narių nepritarė net pataisos, naikinančios 5 proc. mokestį, pateikimui parlamente.

Aiškėja, kad Gentvilai galėjo siūlyti sau ir savo šeimai finansiškai naudingas įstatymo pataisas, nes šio mokesčio panaikinimas paliestų ir juos pačius. Politikai neslepia, kad patys valdo privačių miškų plotus, tačiau tvirtina, kad pataisas siūlė ne dėl savo asmeninio intereso. S.Gentvilas teigė, kad pats valdo 8 hektarus miško, E.Gentvilas sakė valdantis 33 hektarus. S.Gentvilas atskleidė, kad iš viso jų šeima su kitais giminaičiais valdo apie 40 hektarų miškų. Vis dėlto politikai nemano, kad reikėjo nusišalinti nuo klausimo svarstymo Seime ar bent patiems neteikti šių pataisų.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Miškas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Miškas

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2016 metais fiziniai ir juridiniai asmenys sumokėjo 2,79 milijono eurų šio mokesčio, 2015 metais – 2,2 milijono eurų.

Mokesčio priešininkai sako, kad nėra logiška, jog mokestis mokamas nuo parduodamos medienos kiekio, o ne nuo pelno. Šiam mokesčiui visuomet priešinosi privačių miškų savininkai, jų teigimu, fiziniai asmenys ir taip moka gyventojų pajamų mokestį, o įmonės pelno ir kitus mokesčius.

Teikdami įstatymo pataisas, siekiančias panaikinti mokestį, liberalai pažymėjo, kad šis mokestis gali pažeisti Europos teisę, nes jis mokamas nuo apyvartos, o ne nuo pelno.

Vis dėlto tokius nuogąstavimus paneigė Europos teisės departamentas, kuris savo išvadoje pažymėjo: „Kartu norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į Projekto aiškinamajame rašte dėstomas abejones dėl galiojančio įstatymo nuostatos dėl privalomojo 5 procentų atskaitymo suderinamumo su Europos Sąjungos teise. Mūsų nuomone, galiojančiame įstatyme įtvirtintas mokestis neprieštarauja Europos Sąjungos teisei ir, priešingai nei teigiama Projekto iniciatorių, nėra laikytinas apyvartos mokesčiu.“

Mokesčio šalininkai mano, kad šis mokestis turėtų grįžti atgal į mišką ir būtų naudingas pačių miškų savininkams, tvarkant ir remontuojant išvažinėtus ir sunkiai pravažiuojamus miško kelius, rūpinantis priešgaisrine apsauga ir kitais dalykais.

S.Gentvilas: aš mokestį jau sumokėjau

S.Gentvilas savo interesų deklaracijoje Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) deklaravo 2015 metais pardavęs medienos už 9 tūkstančius eurų (5 proc. nuo šios sumos būtų 450 eurų). Jis 15min teigė, kad kitą kartą savo mišką galės kirsti tik po 20 metų, o iškirtęs medžius 5 proc. mokestį jau sumokėjo.

„Šis mokestis vienintelis toks Europoje. Be to, jis yra skaičiuojamas nuo apyvartos, kas yra nelogiška, jis bent jau turėtų būti skaičiuojamas nuo pelno. Trečias dalykas, kad įvedus šitą mokestį sumažėjo 30 proc. kirtimai privačiuose miškuose, iš esmės tai smogė privačių miškų savininkams. Pasiūla labai sumažėjo. Be to, kai pinigai surenkami, jie dažniausiai nenueina ten, kur turėtų nueiti, t. y. į miško keliukų tvarkymą. Jie nueina administraciniams dalykams, priešgaisrinei apsaugai ir t.t. Kaip liberalai jau antrą ar trečią kartą esame šitą mokesčio panaikinimą registravę“, – sakė S.Gentvilas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simonas Gentvilas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simonas Gentvilas

Paklaustas, kiek pats turi miško, Seimo narys įvardijo turintis 8 hektarus.

„Aš turiu 8 hektarus paveldėjęs iš senelio, iškirtęs esu keturis ar penkis hektarus, sumokėjęs tuos 5 procentus. Ir man kitas kirtimas nusimato po 20 metų pagal miškotvarkos projektą. Aš asmeninės naudos čia neturėsiu, aš jau esu tą mokestį sumokėjęs, atidavęs valstybei, jokių man keliukų ten nenutiesusi valstybė už tuos pinigus, nors jie turėtų eiti į tą biudžetą“, – kalbėjo liberalas.

Pasak S.Gentvilo, jo šeima valdo dar didesnius miškų plotus: „Mes per visą šeimą, mano seserys ir mano tėvai iš viso turime gal 40 hektarų miško ir dauguma, kas kertama, yra iškirsta. Reikėtų pasižiūrėti miškotvarkos projektus, bet kai kur kitas kirtimas nusimato po 10 metų, kai kur, kaip mano atveju, po 20 metų. Bet Lietuvoje pusė miškų yra privatūs ir tai liečia daugybę žmonių.“

E.Gentvilas nemano, kad turėjo nusišalinti

E.Gentvilas 15min teigė nemanantis, kad negalėjo registruoti tokių įstatymo pataisų ar kad turėjo nusišalinti. Jis taip pat teigė, kad dabar jo miškuose kirtimų nenusimato.

„Visų pirma, aš buvau prieš to mokesčio įvedimą. Algimanto Salamakino iniciatyva nuo 2014 metų atsirado šitas mokestis, aš tada buvau prieš. Tai yra mokesčių didinimas ir konkurencinių pajėgumų mažinimas Lietuvos medienos perdirbamajai pramonei. Dėl to aš turbūt du ar tris kartus esu siūlęs naikinti šitą mokestį, bet neturėjau sėkmės“, – sakė E.Gentvilas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas

Paklaustas, ar tiesa, kad jo šeima valdo nemažai miško, liberalas teigė: „Ką reiškia nemažai? Vidutinis miško savininkas Lietuvoje turi 3,5 hektaro miško. Aš turiu 18 hektarų ir 15 hektarų žemės apsodinęs mišku, tai iš viso 33 hektarai. Bet tie 15 hektarų dar tik devinti metai mišku apsodinti. Tai sakykime, kad daugiau nei vidutinis miško savininkas turiu.“

E.Gentvilas pažymėjo, kad nemano, jog negalėjo teikti tokių įstatymo pataisų arba turėjo nusišalinti.

„Galima diskutuoti. Mane, pateikiant klausimą Seime, Petras Gražulis, mano amžinas oponentas, užsipuolė ir sakė: kur tavo, Gentvilai, moralė ir t.t. Yra išaiškinimas, kad nuo mokestinių klausimų, jeigu neliečia konkrečios įmonės, nusišalinti nereikia.

Kaip mes ir su Ramūnu Karbauskiu kalbėjome, tai ką Karbauskis turėtų nusišalinti nuo visų kaimo reikalų, ūkininkų reikalų ir t.t.? Ne, neturi prievolės nusišalinti, tada neliktų kam balsuoti apskritai už mokesčių klausimus, tarkime, dėl gyventojų pajamų mokesčio. Karbauskis, pavyzdžiui, turi nusišalinti tik tada, kai kalbama konkrečiai, tarkime, apie „Agrokoncerną“. Lygiai tas pats yra ir su miškais“, – kalbėjo E.Gentvilas.

Liberalo teigimu, jis analizuoja miškininkystės klausimus ir teikia įvairius siūlymus, nors su juo tai tiesiogiai nesusiję.

„Dėl 5 proc. nėra prievolės nusišalinti. Mano miškotvarkos projektuose nėra numatyta kirtimų. Vienas miškas, ąžuolynas, yra vandens apsauginėje juostoje, jį pirkau žinodamas, kad jo niekada nebus galima kirsti. Tas miškas iškrenta, kituose miškuose nėra numatyta kirtimų. Išvedžioti galima daug, kad čia man naudinga. Aš žinau, kad Lietuvoje yra apie 260 tūkstančių privačių miško savininkų. Aš kalbu apie juos ir jų interesus. Ar apie juos gali kalbėti tik tas, kas neturi miško? Tada paradoksas išeitų“, – stebėjosi politikas.

Korta panaudota derybose dėl urėdijų reformos

Pasirodo, jog 5 proc. mokesčio privačių miškų savininkams korta buvo panaudota ir derantis dėl paramos „valstiečių“ siūlomai valstybinių miškų pertvarkai ir urėdijų reformai. „Valstiečiai“ sutiko panaikinti 5 proc. mokestį mainais į liberalų balsus už miškų reformą. Vis dėlto susitarti nepavyko, liberalai teigia nepanorę tartis.

Galiausiai urėdijų reforma buvo priimta su opozicinių konservatorių parama. Ją „valstiečiai“ užsitikrino susitarę gražinti PVM lengvatą centriniam šildymui.

Apie derybas dėl 5 proc. mokesčio panaikinimo 15min patvirtino „valstietis“, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Kęstutis Mažeika
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Kęstutis Mažeika

„Mes kai išėjome į finišo tiesiąją, kai reikėjo balsų (dėl urėdijų reformos – aut. pas.), jiems siūlėme tą variantą, kad panaikintume 5 proc. mokestį, net buvo įtraukta į mūsų pataisas. Mes siūlėme pritarti tam dalykui komitete, bet jie galiausiai komitete balsavo prieš Vyriausybės variantą, pats Simonas.

Lyg ir iš pradžių buvo jų labai didelis noras, nes iš tiesų tas mokestis liečia daugiau nei 200 tūkstančių privačių miškų savininkų ir rodikliai visi rodo, kad mokestis mažina apyvartą, o mokestis yra nuo apyvartos, ne nuo pelno. Mes jiems siūlėme, aš pats sakiau, kad dedame tai į įstatymą, kad palaikytų miškų reformą. Tai buvo įdėta į Vyriausybės paketą, kaip ir kiti saugikliai“, – kalbėjo K.Mažeika.

15min primena, kad miškų įstatymo pataisos Seime buvo priimtos ir kelias urėdijų reformai atvertas. Tačiau buvo priimtas ne Vyriausybės siūlytas variantas įtvirtinti įstatymu vieną miškų įmonę, į kurią būtų sujungtos visos urėdijos. Seimo daugumos pritarimo sulaukė opozicijos pasiūlymas iš įstatymo išbraukti iki tol jame įtvirtintą 42-ių urėdijų skaičių ir leisti pačiai Vyriausybei nuspręsti, kiek urėdijų turi likti.

Tiek S.Gentvilas, tiek E.Gentvilas 15min teigė, kad nesutiko su „valstiečių“ pasiūlymu dėl 5 proc. mokesčio privačių miškų savininkams panaikinimo, nes nenorėjo leistis į mainus.

„Jie siūlė įtraukti 5 proc. panaikinimą į vieną iš straipsnių. Bet nesinorėjo prekiauti įtaka. Man nepatiko kaip reforma yra daroma. Mes kalbėjome tuo metu su „valstiečiais“, kad jie galėtų sutikti su 5 proc. panaikinimu ir tada gal liberalai labiau paremtų Vyriausybės projektą. Bet jeigu prisimintume tą momentą, aš tada pasakiau, kad tai nėra pagrindinis argumentas. Ir patys „valstiečiai“ turės prieiti prie šio klausimo, kad naikintų tą 5 proc. mokestį, nes jis yra visiškai nelogiškas“, – sakė S.Gentvilas.

E.Gentvilas irgi buvo panašios nuomonės: „Apie tai buvo užkulisiuose kalba (apie 5 proc. naikinimą mainais į paramą urėdijų reformai – aut. pas), su manimi asmeniškai tokios kalbos nebuvo. Aš sakiau, kad, man atrodo, kad mes į derybas čia neturime eiti: arba mes palaikome urėdijų reformos vieną ar kitą pasiūlymą, arba ne. O puošdami dzinguliukais, priartėsime kaip konservatoriai prie tokių mainų. Mes nediskutavome daug apie tai, bet užkulisiuose buvo tokių pamąstymų.“

Prie šio straipsnio prisidėjo 15min Tyrimų skyriaus redaktorius Šarūnas Černiauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis