„Nuošliaužos nuo 2016 metų pradžios baigia pereiti visais šlaitais, deformaciniai procesai lygina ir griauna tiek dirbtinį, tiek ir jau natūralų gruntą (ypač pietrytinėje, pietų ir pietvakarių) kalno dalyse, požeminis vanduo kritiškai įmerkęs kalno gruntą, išplauna smėlingas smulkiąsias daleles. Toliau kalne vystosi (plečiasi) jau įvykusios deformacijos. Pagal požymius šlaituose galima tikėtis ir naujų nuošliaužų dar nesudarkytose vietose“, – praneša tarnyba.
„Gedimino bokštas ir Aukštutinė pilis, šios dienos duomenimis, yra stabilūs“, – priduriama pranešime.
Lietuvos geologijos tarnybos specialistai stebi Gedimino kalną, matuoja deformacijas. Kalno lankymas nuo savaitgalio neleidžiamas.
Nuo spalio Gedimino kalnas atlaikė penkias nuošliaužas: lapkričio 4-ąją nuslinko 24 metrų ilgio ir 20 metrų pločio nuošliauža, lapkričio 3-iąją – 25 kubinių metrų nuošliauža, spalio 27 dieną – apie 8–10 metrų ilgio, iki 6 metrų pločio, apie 1,2 metrų gylio nuošliauža, spalio 11-ąją vanduo nuplovė 1,5 kubinių metrų grunto, spalio 12 dieną įvyko dar viena nuošliauža.
Spalio 14-ąją jau esamos nuošliaužos kūne susiformavo iki 40 metrų ilgio bei iki 10 m pločio grunto deformacija.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį paragino Vyriausybę peržiūrėti Gedimino kalno tvarkymo planus, atsižvelgiant į gausius kritulius. Premjeras Saulius Skvernelis atsakė, kad „visi darbai daromi“, o „kalnui grėsmės nėra“.
Tiek kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, tiek kalno tvarkybos darbus organizuojantis Lietuvos nacionalinis muziejus anksčiau skelbė, kad Gedimino kalno šlaitais slenka tik paviršinis gruntas.
Šiuo metu kalno šiaurės vakarų šlaite, pagal vasarą parengtą tvarkybos projektą, vyksta tvarkybos darbai. Vilniaus miesto savivaldybė dėl kalno būklės paskelbė ekstremalią situaciją.
Istoriniuose šaltiniuose apie Gedimino kalno nuošliaužas kalbama dar XIV, XVI, XVIII amžiais, XIX amžiuje baiminamasi kalno griūties.
1959 metais geologai pradėjo Gedimino kalno tyrimus. Jų išvada buvo tokia – supiltinis gruntas ant šlaitų yra sudarytas iš statybinių atliekų, žvirgždų, sumaišytų su smėliu, jo yra nuo 1,5 iki 4,5 metrų. Šlaitai apaugę medžiais, žolinės dangos nebuvimas sudaro sąlygas smarkioms nuoplovoms.
Gedimino kalne nuošliaužos fiksuotos ir 2004, 2008, 2016 metais.
2016-aisiais Lietuvos mokslų akademijos narių darbo grupė atliko Gedimino pilies kalno šlaitų būklės tyrimą ir konstatavo pagrindinės nuošliaužų priežastis – žmogaus veikla (medžių pašalinimas, intensyvus transporto eismas) ir gamtiniai veiksniai (šilta lietinga žiema, kalno vidinės sandaros galimi pokyčiai).
Paprastieji klevai užgožė kalno kontūrus ir negalėjo apsaugoti kalno šlaitų nuo erozijos.
Toje pačioje ataskaitoje mokslininkai pažymėjo, kad sprendimas 1955-aisiais kalną apsodinti klevais buvo klaidingas dėl netinkamai parinktos medžio rūšies. Mat jų šaknų sistema plati ir negili.
„Paprastieji klevai užgožė kalno kontūrus ir negalėjo apsaugoti kalno šlaitų nuo erozijos. Po medžių nupjovimo kalno šlaituose liko daugybė kelmų su šaknimis. Nupjautų medžių kelmų ir šaknų irimas jau yra prasidėjęs. Šlaituose prie kelmų jau vyksta intensyvūs nitrifikacijos procesai. Irstant kelmams ir stambioms šaknims šlaituose susidarys tuštumos, kuriose gali apsigyventi intensyviai dirvožemį ardantys graužikai.
Šlaituose reiktų sodinti vietinės kilmės medžius ir krūmus su giluminėmis ar universaliomis šaknų sistemas, nereiklius dirvožemio sąlygoms, atsparius oro užterštumui ir vėjovartai“, – rašoma ataskaitoje. Plačiau apie ją galite skaityti čia.
