„Parengėme dokumentus ir skelbsime pirmadienį tarptautinį konkursą. Jis skelbiamas tam, kad būtų išgręžti du gilieji ir septyni šiek tiek seklesni gręžiniai bei paimti mėginiai nustatyti vandens cheminę sudėtį, uolienų sudėtį ir pamėginti išsiaiškinti (arseno) kilmę – nuo taršos ar natūrali“, – BNS sakė tarnybos vadovė Jolanta Čyžienė.
Giliausi gręžiniai bus 110 ir 190 metrų gylio.
Pasak jos, Raseinių rajonas pasirinktas, nes ten nustatyta didžiausia šio metalo koncentracija vandenyje.
„Didžiausia tikimybė čia rasti didžiausias arseno koncentracijas“, – teigė Geologijos tarnybos atstovė.
Pasak J.Čyžienės, konkurso laimėtojas turėtų paaiškėti iki metų pabaigos, darbai prasidėtų pavasarį, išėjus įšalui, o gręžiniuose paimtų mėginių analizės rezultatus ketinama gauti 2020 metų rudenį.
J.Čyžienė pabrėžė, kad kol kas nėra aišku, kas ir kiek laiko analizuos iš gręžinių iškeltus mėginius: „Dar skelbsime laboratorijų apklausas, bet tyrimas užtruks apie pusmetį“.
Tai bus trečias tarnybos bandymas iš gelmių paėmus mėginius ir įvertinti arseno kilmę.
Lietuvos geologijos tarnyba jau buvo surengusi du konkursus gręžiniams atlikti, aiškinantis, kaip į vandenvietes pateko arseno, bet vienintelės panorusios gręžti gręžinius bendrovės „Geologai“ finansiniai pasiūlymai viršijo turimas lėšas – 100 tūkst. eurų.
K.Mažeika: Lietuvos galimybės gręžti gilius gręžinius yra menkos
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad Lietuvos galimybės gręžti gilius gręžinius yra minimalios, todėl iki šiol neaišku, kiek savivaldybių susiduria su arseno problema ir kodėl kai kuriose vandenvietėse aptikta šio sunkiojo metalo.
„Galimybės yra labai minimalios arba neįmanomos Lietuvos teritorijoje padaryti tų gręžinių. Trūksta įrangos... Mūsų pajėgumai tik 15 metrų gylyje kažkokį bendrą vaizdą turėti. (...) Nustatyti problemos priežastį – arseno kilmę – su mūsų moksliniais pajėgumais pakankamai šlubuojame. Netgi neturime, kas išgręžtų. Yra viena įmonė, bet ir tai abejonių daug kelianti“, – šią savaitę Aplinkos apsaugos komitete Seime kalbėjo ministras.
Vėliau BNS jis aiškino, kad gilūs gręžiniai leistų įvertinti žemės sluoksnius, kuriuose arseno koncentracija didesnė, bandyti nustatyti kokiam gylyje jis yra, kaip juda į vandeningus sluoksnius.
Arseno kilmė liko nenustatyta
Pirmą kartą arsenas rastas Raseinių rajono vandenvietėje 2017 metų pradžioje. Vasarą Raseinių rajono Ražaitėlių ir Šienlaukio vandentiekio geriamajame vandenyje aptiktas didelis kiekis arseno, tačiau nei jo kilmė, nei patekimo į geriamą priežastys nepaaiškėjo. Aplinkosaugininkai įtarė, kad kalti seni pesticidai.
Aplinkos ministerijai pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Gediminas Tamašauskis BNS pranešė, kad ir po dviejų metų taršaus metalo pasirodymo priežastys nepaaiškėjo.
„Buvo prielaidos, jos pasiliko, niekas nenustatė. Gręžiniai giliausi – 80 metrų. Prielaidų visokių, o iš kur iš tikrųjų tas arsenas buvo, taip ir liko nenustatyta – ar dėl taršos, ar gamtinės kilmės“, – svarstė G.Tamašauskis.
Pasak jo, žmonės daugiau nesiskundė. Informacijos apie tyrimus, per kuriuos būtų vėl nustatytas padidintas arseno kiekis, nebuvo.
Bendrovės „Raseinių vandenys“ direktoriaus pavaduotojas strateginiam planavimui Gintautas Mikolaitis BNS nurodė, kad apie 50 tūkst. eurų kainuojanti vandens gerinimo įranga nė karto nefiksavo arseno kiekio padidėjimo.
„Norma leistina. Ji visada maždaug vienoda“, – tvirtino G.Mikolaitis.
Pasak jo, dar reikia įrengti maždaug 15 tokių filtrų. G.Mikolaitis prognozuoja, kad per „porą, trejetą metų“ juos irgi įrengs.
Per pastaruosius dvejus metus normas viršijantis arseno kiekis rastas geriamajame vandenyje ne tik Raseinių, bet ir Marijampolės, Lazdijų ir Jurbarko savivaldybių mažų gyvenviečių vandenvietės.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2019 metais padidinta arseno koncentracija nustatyta keliose vandenvietėse: Mažėnų (Ignalinos rajonas), Trilaukio kaimo (Vilkaviškio rajonas) Naujatrobių (Kauno rajonas), Barčių (Lazdijų rajonas) bei Skapiškio, Laičių ir Naivių vandenvietėse Kupiškio rajone.
