Tai numato praėjusią savaitę Seime priimtos Bibliotekų įstatymo pataisos.
Pagal jas, pasibaigus savivaldybės viešosios bibliotekos vadovo penkerių metų kadencijai, mero sprendimu tas pats asmuo gali būti skiriamas be konkurso antrai kadencijai, jeigu anksčiau jo veikla įvertinta gerai arba labai gerai.
Jeigu meras atsisako tokį vadovą skirti naujam terminui, likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki kadencijos pabaigos, skelbiamas konkursas į šias pareigas.
Įstatymo pataisa numato, kad jame dalyvauti gali ir kadenciją baigęs direktorius.
Į įstatymą įrašyta nuostata, kad apskričių, savivaldybių viešųjų ir valstybinės reikšmės bibliotekų vadovų kadencijų skaičius neribojamas.
Vienintelei nacionalinės bibliotekai tas pats asmuo negalės vadovauti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Priimta pataisa taip pat numato, kad neįvykus atrankai į bibliotekos vadovo pareigas, atitinkamai kultūros ministras arba meras galės paskirti eiti šias pareigas buvusį vadovą arba kitą asmenį. Tačiau jis vadovauti bibliotekai galės ne ilgiau kaip metus arba iki naujo direktoriaus paskyrimo.
Seime svarstant projektą Kultūros komiteto narys Stasys Tumėnas teigė, kad neribotas kadencijų skaičiaus leis užtikrinti, jog savivaldybėse nepritrūks vadovų.
„Akivaizdu, kad biblioteka bibliotekai nelygi, viena situacija yra Vilniuje, kita – Kaune, viena situacija apskričių bibliotekose, kita – rajonų viešosiose bibliotekose, čia ir dabar žmonių trūksta. Tai ne kartą yra išsakiusi Lietuvos bibliotekininkų asociacija“, – sakė parlamentaras.
„(...) savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovų pagal šias naujas nuostatas kadencijų skaičius nebus ribojamas. Vadinasi, didelė tikimybė, kad tų vadovų jau ateityje netrūks, jaunimas galės savo gyvenimą tvarkytis bent jau dešimt metų į priekį“, – tvirtino jis.