Vilniaus universitete suomių ir švedų kalbas studijuojantis vilnietis šiuo metu dalyvauja „Erasmus+“ mainų programoje. Tiesa, pats Konstitucijos egzamino dalyvis save vadina trumpalaikiu pasaulio piliečiu, nes jo gyvenimas Suomijoje prasidėjo atlikus praktiką Lietuvos Respublikos ambasadoje Suomijos Respublikoje, o iki artėjančių Kalėdų jis jau baigs studijas Helsinkio universitete ir sugrįš į Lietuvą.
Tačiau tai ne pirmas kartas, kai A.Tumėnas dalyvauja Konstitucijos egzamine. Ne kartą jau priėmęs šį žinių iššūkį Andrius pasakojo nenorėjęs praleisti progos ir studijų užsienyje metu.
„Man Konstitucija yra svarbiausia dėl suteiktos žodžio ir įsitikinimo laisvės – kad ir koks šis argumentas bebūtų nuvalkiotas pastaruoju metu. Tik, skirtingai nei daliai kitų taip pat manančių asmenų, man svarbus visas įstatymas, o ne tik keli jo sakiniai praleidžiant kelias nepatinkančias pastraipas.
Dar besimokydamas gimnazijoje rašiau aktualiomis temomis ir tuos tekstus publikavo keli portalai. Nors anie tekstai ne patys brandžiausi, kai kurie su ne paaugliškais, o vaikiškais argumentais, bet džiaugiuosi, kad ir anuomet, ir dabar visos nuomonės (reikia pabrėžti – nenusikaltėliškos, ir taip sako pati Konstitucija) tikrai priimamos“, – sako A.Tumėnas.
Pašnekovas sakė, jog tiki, kad galimybė tiek mokytis, tiek dirbti ar spręsti užduotis nuotoliniu būdu suteikia daugiau patogumo. Tokiu atveju nereikia skubėti ar į savo planus įtraukti laiką kelionei į reikiamą vietą. „Nuotoliniu būdu mokytis ir laikyti egzaminus yra tinginio svajonė. Tiesa, nors praėjusių metų egzaminas buvo tik internetu, jame nedalyvavau, kadangi tuometis darbas nebuvo įmanomas nuotoliu“, – paaiškino A.Tumėnas.
Pasiteiravus, kiek laiko jis skyrė šių metų egzamino, kurį laikė net 20 000 piliečių, pasiruošimui, Andrius atsakė, jog paprastai niekada neskiria daug papildomo laiko bei atskleidė taisyklę, kuri padeda gerai išlaikyti egzaminus. „ Į atsiskaitymus keliauju su tomis žiniomis, kurias įsiminiau besimokydamas per visą mokyklos ar studijų laiką. Nors šiaip dieną prieš atsiskaitymą ir atsiverčiu ką nors paskaityti, bet turbūt ne daugiau keliasdešimties minučių.
Nebuvau ir nesu šimtukininkas ar dešimtukininkas. Įprastai einu pasitikrinti žinias, o ne parodyti tai, ką iškaliau per paskutines dvi naktis ir pamiršiu per ateinančią. Panašiai buvo ir su Konstitucija: nestudijavau savaitę prieš, tiesiog kartą perskaičiau nestodamas prie kiekvieno straipsnio ir nesigilindamas. Nors turbūt pasiruošimu galima vadinti ir stebimas pastarojo pusmečio viešas skirtingų temų diskusijas, kuriose Konstitucija buvo ir tebėra nuolat minima, nors tikrai ne visada profesionaliai net aukštų politikų interpretuojama“, – pasakojo pašnekovas.
Egzamino komisija išrinko 20 visų kategorijų: I, II ir III vietų laimėtojų. Geriausiai Konstituciją išmanantis pasaulio lietuvis – Andrius Tumėnas iš Suomijos (Helsinkio). Aktyviausios mokyklos titulas atiteko Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijai.
Egzaminą sprendė 230 nuteistųjų ir suimtųjų.
Per penkiolika Konstitucijos egzamino gyvavimo metų konstitucines žinias pasitikrino apie 420 tūkst. žmonių.
