Atitiko lūkesčius
Užstato sistemos startas – viena iš Lietuvos sėkmės istorijų, kuri ir kitas šalis jau įkvėpė įsivesti panašią sistemą. Štai ir dabar 97 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad užstato sistema reikalinga arba labai reikalinga. Be to, lygiai toks pats procentas žmonių tvirtino esantys patenkinti arba greičiau patenkinti sistemos veikimu – visa tai paaiškėjo po „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos.
„Užstato sistema atitiko Lietuvos žmonių poreikius bei lūkesčius. Tą rodo ne tik gyventojų nuomonės tyrimas, bet ir jų veiksmai – per sistemos veikimo laiką jie atnešė jau virš 1 mlrd. pakuočių, o pagal faktinius surinkimo duomenis esame stipriai pralenkę išsikeltus tikslus ir net optimistines prognozes“, – sako nepelno siekiančios VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.
Per visus praėjusius metus USAD surinko 92 proc. į rinką išleistų pakuočių.
Per visus praėjusius metus USAD surinko 92 proc. į rinką išleistų pakuočių. Diegiant sistemą, tokį procentą planuota pasiekti tik 2020 metais.
„Paprastai naujovės sunkiai skinasi kelią, tačiau užstato sistema, matyt, yra viena iš nedaugelio išimčių, kuomet visuomenė naujovę priima itin palankiai. Tikrai retai pasitaiko apklausų, kad neigiamų vertinimų procentas būtų toks mažas. Tai, be abejo, džiugina ir kaip tyrėją, ir kaip pilietį“, – neeilinius tyrimo rezultatus komentuoja „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
Užstatas – tik priemonė, tikslas – švari aplinka
Užstato sistemos veikimo pagrindas – už pakuotes sumokamas ir vėliau atsiimamas 10 ct užstatas. Tačiau galimybė susigrąžinti pinigus yra tik akstinas siekti svarbesnio tikslo – švarios aplinkos. Tokią išvadą siūlo spontaniški respondentų atsakymai, kuriais jie vertino užstato sistemos pranašumus.
„Mažiau šiukšlių, mažiau teršiama aplinka, gamta“, – šis pranašumas vardintas dažniausiai. Jį paminėjo 73 proc. apklausos dalyvių. Galimybė atsiimti užstatą buvo antras pagal populiarumą atsakymas, tačiau jis skambėjo septynis kartus rečiau. 5 proc. apklaustųjų kaip pagrindinį pranašumą nurodė atliekų rūšiavimą bei perdirbimą.
„Lietuvos gyventojams aplinkos švara rūpėjo visada, dėl to tereikia nedidelio postūmio ir jų rūpestis virsta veiksmu. Esu įsitikinęs, kad patogios ir paprastos užstato sistemos atsiradimas kaip tik ir tapo tokiu postūmiu“, – teigia G. Varnas.
Iš viso užstato sistema naudojasi 87 proc. šalies gyventojų. To nedarantieji dažniausiai pateikia finansinius argumentus – perka mažai pakuočių ar tiesiog tingi tuo užsiimti, nes jų prarandama suma nėra didelė. Tad nei finansinės, nei aplinkosauginės paskatos jiems neužtenka įsitraukti į pakuočių tvarkymą.
Sistemos išlaikymo kaina – priimtina daugeliui
Beveik 3 tūkst. taromatų bei taros surinkimo punktų turinčios ir pusę milijardo pakuočių per metus surenkančios užstato sistemos išlaikymas turi savo kainą. Pirkdami prekes, sistemai išlaikyti skiriame apie 43 ct per mėnesį. Apklausa atskleidė, kad toks mokestis už švaresnę aplinką yra priimtinas daugeliui gyventojų.
76 proc. apklaustųjų tvirtino, kad tai priimtina kaina, o dalis jų teigė esantys pasirengę mokėti daugiau, jeigu tai lemtų didesnį atliekų surinkimą.
Pridavinėdami tarą, ėmė rūšiuoti visas atliekas
Gyventojai pastebi švarėjančią aplinką – tai dar vienas dalykas, kurį atskleidė apklausa. Labiausiai tą pastebi tie, kurie priduodami pakuotes patys prisideda prie jos švarėjimo. 95 proc. tarą priduodančių respondentų teigė, kad įvedus užstato sistemą šiukšlių sumažėjo.
95 proc. tarą priduodančių respondentų teigė, kad įvedus užstato sistemą šiukšlių sumažėjo.
Užstato sistemoje dalyvauja stiklinės, plastikinės bei skardinės gėrimų pakuotės. Jų kaupimas ir pridavimas prisideda prie visų atliekų rūšiavimo įpročių formavimosi – taip teigė 93 proc. apklausos dalyvių. Beje, atsakingiau žiūrėti į atliekų rūšiavimą užstato sistemos atsiradimas dažniausiai skatino jauniausius apklausos dalyvius (18–25 m.), kurių rūšiavimo įpročiai pradeda nusistovėti.
Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą, USAD užsakymu šiemet atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Iš viso apklausti 1004 žmonės skirtingose šalies vietovėse, jų amžius – nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Tyrimo tikslas – išaiškinti naudojimosi užstato sistema įpročius bei poreikius.
