„Pokyčiais grąžiname skolą jauniesiems medikams, nes – neslėpkime – sistema juos tiesiog išnaudodavo kaip pigią darbo jėgą. Dabar jie taps pilnaverčiais sveikatos priežiūros specialistais ne tik pagal statusą, bet ir pagal darbo sąlygas“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Pagal naują reglamentavimą, naikinami jaunesniojo ir vyresniojo gydytojų rezidentų statusai. Tai reiškia, kad gydytojams rezidentams atlygis bus skaičiuojamas ne pagal jų statusą, tačiau pagal praėjusių kalendorinių metų minimalios mėnesinės algos dydį ir bazinį darbo užmokesčio koeficientą, kuris nuosekliai didės, tęsiant rezidentūros studijas. Atlygis jiems bus perskaičiuojamas ne pagal statusą, kaip buvo iki šiol, tačiau pagal rezidentūros metus – darbo užmokestis kils kiekvienais metais, o ne kartą per rezidentūros studijas, kaip buvo iki šiol.
Kitas pasikeitimas, didinantis darbo užmokestį gydytojams rezidentams, yra tai, kad prie atlygio turės prisidėti ir gydymo įstaigos, kuriose gydytojai rezidentai atlieka praktiką. Iki šiol jos to neprivalėjo daryti. Tai ne tik prisidės prie atlygio augimo gydytojams rezidentams, tačiau ir disciplinuos gydymo įstaigas, pritraukiant tokį kiekį ir tos specializacijos gydytojų rezidentų, kokius įstaiga pajėgi ruošti.
SAM skaičiavimais, gydytojų rezidentų atlygis po šių pakeitimų pirmaisiais rezidentūros studijų metais didės apie 280 eurų, o septintaisiais – apie 576 eurus.
Darbo užmokesčio augimas taip pat labai svarbus vertinant, kad nuo 2023 m. pradeda veikti nauja, pakopinėmis kompetencijomis grįsta gydytojų rengimo sistema, kuri ne tik kels gydytojų rengimo kokybę, tačiau suteiks ir daugiau atsakomybės bei galimybių savarankiškai praktikoje taikyti jau įgytus įgūdžius.
Taip pat pakeičiami reikalavimai rezidentūros bazėms – tai leis didinti praktikos vietų skaičių. Iki šiol buvę reikalavimai susiaurindavo galimų rezidentūros studijų profesinės praktikos vietų skaičių. Tik 16 proc. Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir 28 proc. Vilniaus universitete bendros rezidentūros trukmės atliekama kitose rezidentūros bazėse, esančiose ne universiteto ligoninėse, ir tik 3 proc. Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir 1 proc. Vilniaus universitete bendros rezidentūros trukmės atliekama ne Vilniuje ir ne Kaune. Tokia situacija susiklostė dėl nepakankamai išplėtoto rezidentūros bazių tinklo, nepakankamų paskatų bei apsunkintų procedūrų siekiant dalį rezidentūros atlikti ne universiteto ligonėse.
Siekiant sudaryti prielaidas plėsti rezidentūros bazių tinklą, įteisinta gydytojo rezidento mentoriaus sąvoka. Šie gydytojai galės koordinuoti gydytojų rezidentų praktinių įgūdžių įgavimo procesą tose rezidentūros bazėse, kuriose nėra rezidentų vadovų, dirbančių universitete. Kad būtų užtikrinta profesinės praktikos kokybė, gydytojo rezidento mentoriams numatyti mokymai, kad jie galėtų tobulinti savo pedagogines kompetencijas. Šie pakeitimai atvers kelius plėsti rezidentūros bazių tinklą ir kituose šalies miestuose, o ypač regionuose.
„Tyrimai rodo, kad rezidentūros studijų profesinės praktikos atlikimo vieta turi labai reikšmingą poveikį tolimesniam gydytojo rezidento darbui – dažnai ji lemia, kurioje vietoje liks dirbti specialistas. Išplečiant rezidentūros bazių skaičių, regionams sudaromos galimybės ne tik pritraukti gydytojų rezidentų, tačiau ir sudaromos prielaidos pasirinkti šias gydymo įstaigas kaip savo darbovietes, jau įgijus gydytojo specialisto kvalifikaciją“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Pašalinus kliūtis kurtis rezidentūros studijų profesinės praktikos vietoms regionuose, tikimasi, kad tai padės padidinti rezidentūros studijų kokybę, sumažinti specialistų trūkumą ir pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
Medicinos praktikos ir Odontologų praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymų pakeitimai įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d.
Iš viso šiuo metu Lietuvoje yra 1891 gydytojas rezidentas. Valstybė kasmet skiria apie 499 valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas rezidentūros studijų vietas.
