Gerosios žinios visą mėnesį buvo skleidžiamos gatvėse, traukiniuose, bibliotekose, mokyklose, universitetuose, skelbtos iš televizijos ir viešojo transporto ekranų. Lietuvos vaikų ir jaunimo centre atidaryta paroda „Pasaulis tavo akimis“, kviečianti lankytojus susipažinti su praėjusių metų fotokonkurso nugalėtojų darbais apie gyvenimą kitose šalyse kitokiomis sąlygomis. Socialinėje paskyroje Facebook sukurtas žaismingas internetinis žaidimas „Pasaulio Smegenautojai“, leidžiantis pasitikrinti, į kurį pasaulio lyderį esi panašus. Akcijos kulminacija – rugsėjo pabaigoje sostinės Kudirkos aikštėje vykęs dalyvavusių savanorių baigiamasis renginys ir bendra nuotrauka.
Gerosios pasaulio žinios pirmiausia buvo pradėtos skelbti prieš kelerius metus Danijoje, šiuo metu jos jau skelbiamos daugelyje Europos valstybių, įtraukiant tūkstančius savanorių. Lietuva šioje akcijoje dalyvavo pirmą, bet tikrai ne paskutinį kartą.
Gerąsias žinias skelbėme išsijuosę, galbūt todėl kartais gatvėje mus supainiodavo su kokios nors religinės bendruomenės nariais.
„Prie šių metų akcijos prisijungė apie 130 savanorių. Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Vilniuje taip pat traukiniuose jie išdalino apie 10 000 „Gerosios pasaulio žinios“ laikraščio egzempliorių, kuris buvo išverstas į visas Europos valstybių kalbas. Gerąsias žinias skelbėme išsijuosę, galbūt todėl kartais gatvėje mus supainiodavo su kokios nors religinės bendruomenės nariais“, – linksmai pasakojo NNVBO Platformos, vienos iš gerųjų žinių skelbimo kampanijos Lietuvoje vykdytojų, direktorė Rūta Avulytė Jelagė.
Leidinyje, kurio elektroninę versiją lietuvių kalba galima rasti čia, pateikiamos įdomios istorijos bei faktai apie gerąsias darnaus vystymosi praktikas, gražias iniciatyvas. Viena ir pagrindinių žinių yra ta, kad kiekvienas žmogus gali keisti pasaulį.
„Moksleiviai ir studentai noriai jungėsi prie mūsų akcijos – savanoriai iš Žali.LT, Vilniaus licėjaus, Vilniaus Radvilų Gimnazijos, Vilniaus Žvėryno gimnazijos, VU TSPMI studentų korporacijos RePublica, Klaipėdos Simono Dacho Progimnazijos, Panevėžio Jaunuolių Dienos Centro, Šiaulių EuroDesk daug nuveikė, kad lietuviai bent trumpam pamirštų artėjančius rinkimus, debatus ir pagalvotų apie globalų pasaulį bei jo iššūkius,“ – sakė projekto koordinatorius Vytautas Brazaitis, pripažinęs, kad priešrinkiminės batalijos, visgi, kišo koją gerųjų naujienų skelbimo akcijai – daugelis žmonių, norėjusių prisijungti prie akcijos, to padaryti negalėjo, nes buvo itin užimti rinkiminių debatų organizavimu ar stebėjimu.
Kalbėti apie darnaus vystymosi tikslus yra kviečiama ir mokyklose. „Projekto metu pamatėme, kad mokyklos domisi darnaus vystymosi temomis, su moksleiviais įdomu apie tai kalbėti. Ši iniciatyva , tikimės, bus tęsiama“,– teigė Jolanta Markevičienė, kitos kampanijos vykdytojos, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro, Neformaliojo švietimo projektų skyriaus projektų vadovė.
Svarbi JTO Darnaus vystymosi plano dalis yra „nepalikti nė vieno nuošalyje“ – išsikelti tikslai – darnus vystymasis, skurdo mažinimas, dėmėsis kiekvienam žmogui bus pasiekti tik tada, jei visos JTO šalys į tai pradės kreipti daugiau dėmesio, bendraus su visomis visuomenės grupėms.
