NVSC gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, nors pastaruoju metu palankios tendencijos, vertinant registruotus COVID-19 ligos protrūkius, stebimos visuose sektoriuose, praėjusią savaitę gerąja prasme išsiskyrė prekybos įmonės.
„Dabartinė situacija dar kartą įrodo, koks svarbus ir reikšmingas yra vakcinacijos procesas, galintis pažaboti infekcijos plitimą. Kaip tai atsispindi skaičiuose – matome, tiek vertindami bendrą kasdien nustatomų naujų COVID-19 ligos atvejų skaičių, tiek protrūkių susiformavimą. Vis dėlto, labai svarbu nesustoti ties dabartinėmis džiuginančiomis tendencijomis. Būtina išlaikyti spartų vakcinacijos tempą, kad greičiau daugėtų imunitetą šiai infekcijai turinčių žmonių. Dėl to raginu visus, kurie dar nepasiskiepijo, nedvejoti ir rinktis galimybę gyventi kitaip, nei gyvenome pastaruosius pusantrų metų“, – sako D.Razmuvienė.
Anot jos, skiepijimo tempai savivaldybėse, kaip rodo duomenys, labai aiškiai koreliuoja su epidemiologine situacija. Kitaip tariant, ten, kur skiepijimo tempai didžiausi, epidemiologinė situacija žymiai geresnė.
Pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje, kuri, paskiepijusi daugiau nei 80 proc. gyventojų, skiepijimo tempu Lietuvoje pirmauja, naujų COVID-19 ligos atvejų per pastarąsias savaites neregistruota. Tokios pat palankios tendencijos fiksuojamos ir Birštono savivaldybėje, kurioje COVID-19 ligos atvejų pastaruoju metu neregistruota, o skiepijimo tempai vieni didžiausių šalyje. Tuo metu, pavyzdžiui, Alytaus rajono, Akmenės rajono savivaldybėse, kuriose bent viena vakcinos doze paskiepyta per 53 proc. gyventojų, birželį registruoti pavieniai koronavirusinės infekcijos atvejai.
Išsiskyrė prekybos sektorius
Praėjusią savaitę Lietuvoje 65-iais proc. sumažėjo aktyvių protrūkių, registruotų prekybos sektoriaus įmonėse. Jų epidemiologai užfiksavo aštuonis, kai savaitę prieš tai – 23. Taip pat 23-ąją metų savaitę daugiau nei 80-čia proc. mažiau protrūkių specialistai fiksavo žemės ūkio sektoriaus įmonėse – praėjusios savaitės pabaigoje registruotas vienas aktyvus COVID-19 ligos protrūkis, kai savaitę prieš tai – šeši protrūkiai.
Be to, reikšmingas – beveik 60 proc. siekiantis – protrūkių kreivės lūžimas žemyn antrąją birželio mėnesio savaitę stebimas logistikos ir transporto sektoriuje, kur praėjusią savaitę registruoti penki aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, prieš savaitę – 12 protrūkių.
Trečdaliu, lyginant 22-ąją ir 23-ąją metų savaites, sumažėjo protrūkių gamybos, taip pat baldų gamybos ir pardavimo įmonėse. Tuo metu, didesnis nei penktadaliu aktyvių koronavirusinės infekcijos protrūkių skaičiaus mažėjimas registruotas ugdymo įstaigose, maisto pramonės, statybų bei paslaugų sektoriuose.
Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 138 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš tai – 212 protrūkių, 21-ąją metų savaitę – 331 protrūkis, 20-ąją metų savaitę – 386 protrūkiai, 19-ąją metų savaitę – 448 protrūkiai.
NVSC primena, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.