Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 10 16

Giedrius Petkevičius. Atidesnis žvilgsnis į Ukrainos oro gynybą: kaip ji veikia ir ko laukti ateityje

Kovojanti Ukraina patyrė brutalias masines raketų atakas iš Rusijos pusės. Prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė oro gynybos sistemų. JAV karinių oro pajėgų atsargos pulkininkas Johnas A. Wardenas trečiasis yra pasakęs: „Jokia šalis nelaimėjo karo priešininko oro viršenybės akivaizdoje, joks puolimas nebus veiksmingas ir jokia gynyba neatsilaikys prieš priešą, kuris kontroliuoja oro erdvę“.
„Iris-T SLM“ zenitinis raketinis kompleksas
„Iris-T SLM“ zenitinis raketinis kompleksas / Wikipedia.org nuotr.

Būtų galima po kruopelę rinkti karo istorijos faktus, kurie vers diskutuoti tokio pareiškimo tikrumu, tačiau tiesa ta, kad visiškai užleidus dangų priešo pajėgoms, pergalė ant žemės gali tapti itin problematiška.

Neturint savo karinių oro pajėgų, šioms patyrus skaudžius nuostolius ar esant neadekvačiai priešininko technikos persvarai, iš dalies gali pagelbėti antžeminė oro gynyba. Kaip ji veikia?

Pirmasis Pasaulinis karas, žinomas plačiu kovinės aviacijos panaudojimu, iššaukė atoveiksmio poreikį.

Wikipedia.org nuotr./Vokiečių lėktuvas „Hannover CL III“, amerikiečių kulkosvaidininkų numuštas Argonos apylinkėse 1918 m. spalio 4 d.
Wikipedia.org nuotr./Vokiečių lėktuvas „Hannover CL III“, amerikiečių kulkosvaidininkų numuštas Argonos apylinkėse 1918 m. spalio 4 d.

Pirmosios priešlėktuvinės sistemos apsiribojo pavienių ar sutelktų šaulių ginklų ugnimi bei sunkesnių kulkosvaidžių serijomis į dangų. Prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui atskiros šalys turėjo radarų sistemas bei įvairaus nuotolio greitašaudžius ginklus, o karui įsibėgėjus karinėse pajėgose atsirado ir pirmieji priešlėktuvinės gynybos raketų modeliai.

Antroje XX-jo amžiaus pusėje, karų padangėse įsigalint reaktyviniams lėktuvams, greitašaudžių pabūklų svarba tolydžio mažėjo, o raketinės ginkluotės – augo.

Aviacija „įsigudrino“ ne tik mesti bombas skrisdama virš taikinio, bet ir atakuoti valdomomis protingomis raketomis, ištobulėjo sparnuotųjų bei balistinių raketų technologijos. Smogti žemės objektams pasidarė įmanoma tiek skrendant itin žemame aukštyje, tiek iš stratosferos, tiek nutolus šimtus kilometrų nuo taikinio.

Šiems uždaviniams įgyvendinti reikėjo skirtingų ginkluotės bei jų nešėjų sistemų, o užkardyti ar minimizuoti žalą nuo tokių priemonių poveikio prireikė sukurti ir eksploatuoti skirtingas savo paskirtimi oro gynybos sistemas.

„Scanpix“ nuotr./S-400 oro gynybos sistema
„Scanpix“ nuotr./S-400 oro gynybos sistema

Būtent tuo Šaltojo karo periodu abipus Geležinės uždangos susiformavo kiek skirtingos oro gynybos ir oro viršenybės užtikrinimo filosofijos.

Vakarų valstybės savo dangaus gynyboje kiek daugiau remiasi kovinės aviacijos faktoriumi, o Rusija sąlyginai didesnį dėmesį skiria antžeminės oro gynybos sistemos vystymui.

Dabartiniame kare agresoriui tai nemenkai kiša koją – iš Sovietų Sąjungos Ukraina paveldėjo ir vystė integruotą bei ešelonuotą oro erdvės gynybą, o Rusijos kovinė aviacija nebuvo pasiruošusi atoveiksmiui prieš tokią senesnės kartos, tačiau gana skaitlingą ir organizuotą sistemą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai