Ėjo metai, „viskas“ pamažu pildė kariuomenės dalinius ir šiuo metu vis dar ilgame būtinų pirkinių sąraše galime dėlioti prioritetus bei... juos spartinti. Būtent apie tai prabilo Krašto apsaugos ministerijos vadovybė, o gynybos entuziastai ir vėl sukruto. Taigi, ką mes turime, ko mums reikia ir iš ko galime rinktis?
Žinoma, galvodami apie savo šalies gynybą, ypatingą dėmesį kreipiame į tai, kas „šaudo, dega, sprogsta“, apie tai dar pakalbėsime.
Tačiau kiekviena kariuomenė privalo turėti paramos pajėgumus ir viena jų rūšis – inžinerinės pajėgos.
Kaip teigia Visuotinė lietuvių enciklopedija, „Sudedamosios karo inžinerijos dalys: fortifikacija, maskavimasis, užtvarų ir kliūčių įrengimas ir įveikimas, sprogdinimo darbai, karinių kelių tiesyba, karinių tiltų statyba, perkėlų įrengimas.“
Savo egzistencijos aušroje Lietuvos kariuomenė turėjo sovietinę minų klojimo mašiną „PMZ-4“, o perkėlų kuopa naudojo tos pačios Sovietų Sąjungos gamybos pontoninius tiltus. Pėstininkai rankomis galėjo „kloti“ priešpėstinių minų kilimus, o labdaros būdu iš Švedijos gauti kryptiniai gynybiniai užtaisai puikiai tiko tiek technikos, tiek gyvosios priešo jėgos naikinimui.
Bėgo metai, Lietuva pasirašė Otavos konvenciją, draudžiančią priešpėstinių minų naudojimą, ir utilizavo visas šio tipo minas, sovietinė technika paseno bei buvo nurašyta, o politikai iš aukštų tribūnų žėrė ditirambus NATO bei žlugdė savo ginkluotąsias pajėgas.
Lietuvos kariuomenės inžinieriai liko tik su vos patenkinamu technikos kiekiu, skirtu išminavimo darbams. Kroatų gamybos robotas –išminavimo sistema MV-10, rankiniai metalo ieškikliai, daugiausiai savadarbių sprogmenų nukenksminimui naudojami robotai ir reaktyviniai išminavimo užtaisai, kartais vadinami „gyvatėmis“.
Žinoma, augant finansavimui situacija pamažu gerėjo – atnaujintas visureigių parkas, nupirkta modernios sprogmenų naikinimo įrangos „Vulcan“, neseniai Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono technikos parką papildė nauji traktoriai bei ekskavatoriai, tačiau efektyviai stabdyti puolančio priešo mechanizuotus dalinius Lietuvos kariuomenė galėtų tik rankomis įrengdama minų užtvaras, kas šiuolaikiniame kare yra neefektyvu.
Moderniausia Lietuvos kariuomenės technika – pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“ savo eiga negali forsuoti vandens telkinių, taigi, vystant inžinerinės karo technikos parką didžiausias dėmesys gali būti kreipiamas į nuotolinio minavimo sistemas (galbūt – reaktyvinio) bei tiltų klotuvus (tokią techniką jau naudoja Estijos kariuomenė).
Kitas prioritetinis Lietuvos kariuomenės pirkinys – salvinės artilerijos sistemos. Apie tai viešai paskelbta, nurodant ir šalį tiekėją – Jungtines Amerikos Valstijas. Tai apsisprendimus susiaurina iki dviejų galimų variantų.
MLRS (M270 Multiple Launch Rocket System) – 1982-aisiais JAV ginkluotėn priimta salvinės artilerijos sistema. Vikšrinės platformos pagrindu gabenama raketinė sistema šiuo metu naudojama 15-os šalių ginkluotosiose pajėgose.
