Gimdymo namuose tema į žiniasklaidos akiratį sugrįžo po skaudaus įvykio – rugpjūčio pabaigoje suplanuoto gimdymo namuose metu sostinėje mirė kūdikis. Jo mirties priežastis kol kas nenustatyta.
Panašu, kad nuo šių metų sausio įteisinus gimdymą namuose, džiaugsmo šūksniai buvo per ankstyvi, nes situacija liko tokia pat – moterys ir toliau gimdo namuose su pribuvėjomis, o kartais – net ir be jokios pagalbos, tuo metu kvalifikuoti medikai gimdymus priiminėja tik gydymo įstaigose.
Taip yra todėl, kad nors ši sritis ir buvo reglamentuota, ji taip ir liko galioti tik popieriuje, nes licencijos šiai veiklai neišsiėmė nė viena gydymo įstaiga.
Medikai išskiria dvi pagrindines to priežastis: baimindamiesi gimdymų komplikacijų gydytojai akušeriai nesutinka priiminėti gimdymų ne ligoninėse, be to – tai brangus malonumas - Akušerių sąjungos prezidentė Ilona Joneliūnienė anksčiau yra Lrt.lt sakiusi, kad tokio gimdymo metu naujagimiui ir motinai turi būti parengta visa reanimacinė brigada.
„Be medikų kategoriškai – net prieštarauju tokiems veiksmams. O medikai nė vienas, kuris turi daugiau patirties ir žino rizikas, nė vienas nesutinka buitinėmis sąlygomis priiminėti“, – anksčiau 15min sakė Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė.
Atsakomybė – už neteisėtą vertimąsi profesine veikla
Po kūdikio mirtimi pasibaigusio gimdymo namuose Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai pareiškė, kad šis gimdymas buvo nelegalus, nes jį priėmė moteris, neturėjusi tam licencijos.
Vilniaus apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą pradėjo ne dėl paties gimdymo ne gydymo įstaigoje, o dėl neatsargaus gyvybės atėmimo.
Seimui balsavus už gimdymo namuose tvarkos reglamentavimą bausmės už tokios tvarkos nesilaikymą nebuvo numatytos.
Baudžiamajame kodekse nėra straipsnio, kuriame būtų minimas nelegalus gimdymas namuose, tačiau jame numatyta atsakomybė už neteisėtą vertimąsi profesine veikla.
Viešaisiais darbais, bauda, arba laisvės apribojimu, laisvės atėmimu iki ketverių metų baudžiami asmenys, kurie versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.
Tačiau kas turėtų prižiūrėti, kad ministro įsakymu nustatytos tvarkos būtų laikomasi?
Į tai atsakymo neturi ne tik ministerija, bet ir policija.
Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis, 15min paklaustas, kaip turėtų elgtis policija, sužinojusi apie gimdymą namuose, jei jis traktuojamas kaip nelegalus, sakė, jog policijos funkcija tokiu hipotetiniu atveju būtų gimdyvės lydėjimas iki gimdymo namų ar artimiausios ligoninės.
Tačiau jei gimdyvė nori gimdyti namuose, nejau ją į gimdymo namus policija gabentų per prievartą?
„Niekur nėra konkrečiai aprašyta tokia policijos funkcija ir veiksmai tokioje situacijoje, tad būtų sprendžiama įvykio vietoje, įvertinus visas aplinkybes“, – 15min teigė R.Matonis.
Jis pabrėžė, kad išsamiau situaciją visgi turėtų aiškinti SAM.
SAM: tvarka nebus keičiama ar švelninama
Ministro A.Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė paklausta, kas turi prižiūrėti, kad tvarkos būtų laikomasi ir ar jos neketinama keisti dėl to, kad niekas jos nesilaiko, patikino: „Tvarka nebus keičiama.“
Nebus ir ši švelninama tvarka, nors yra prašoma.
Ministro patarėja pabrėžė, kad rengiant šią tvarką dirbo daug ekspertų, buvo sudaryta darbo grupė, buvo daug diskutuota, taip pat buvo analizuojama užsienio šalių patirtis.
„Svarbiausia užduotis buvo sudėlioti tokius saugiklius, kad būtų užtikrintas gimdyvės ir vaikelio saugumas. Tai ir buvo padaryta. Yra numatytos labai aiškios taisyklės, kurių privalu laikytis. Nebus ir ši švelninama tvarka, nors yra prašoma, nes šiuo atveju svarbiausia yra žmonių gyvybė ir jų saugumas. Dabar galiojanti tvarka yra parengta ekspertų, jos turi būti laikomasi“, – pabrėžė ji.
L.Bušinskaitės-Šriubėnės teigimu, jei tvarkos nesilaikoma ir gimdymas baigiasi tragedija – kaip tai nutiko pastaruoju atveju, tampa svarbus teisėsaugos institucijų darbas, tai šiuo metu ir vyksta – atliekamas ikiteisminis tyrimas.
„Dėl licencijų išdavimo, stabdymo ar naikinimo sprendžia Akreditavimo tarnyba. Ji šiuos procesus ir stebi. Kaip jau minėta, šiuo metu nė viena gydymo įstaiga nesikreipė dėl licencijos teikti gimdymų namuose paslaugas, tai šiuo metu Akreditavimo tarnyba neturi teisinio pagrindo ką nors vertinti, nes nėra tokių paslaugų teikėjų Lietuvoje“, – konstatavo patarėja.
Ji pabrėžė, kad ministerija prašo žmonių sąmoningumo bei elgtis atsakingai.
Norėtų įkurti Natūralaus gimdymo centrą, bet toks įstatyme nenumatytas
Matydama didelį gimdymų namuose poreikį akušerė Agnė Škudienė metų pradžioje paskelbė burianti komandą, su kuria kartu galėtų įkurti sveikatos priežiūros įstaigą, kuri išsiimtų licenciją ir teiktų gimdymo namuose paslaugą.
Tai būtų lyg viešbutis, kuriame dirba akušerės.
15min paklausta, ar pavyko realizuoti sumanymą, akušerė teigė, jog vasarą darbai buvo sustoję, tačiau planų įkurti privačią gydymo įstaigą ji neatsisakiusi.
Pašnekovė teigė, kad teko susidurti su tam tikromis kliūtimis. A.Škudienė ketino įkurti Natūralaus gimdymo centrą – įstaigą, kuri būtų tarpinis ligoninės ir namų variantas.
„Tai būtų lyg viešbutis, kuriame dirba akušerės. Tai žmonėms suteiktų daugiau saugumo jausmo“, – pasakojo ji.
Anot jos, tokiame centre, kaip ir namuose, galėtų gimdyti tik mažos rizikos kriterijus atitinkančios gimdyvės, o pasikeitus situacijai jos būtų pervežamos į ligoninę.
Akušerės be papildomo palaikymo, be papildomo užmokesčio imtis didesnės atsakomybės nenori.
Pašnekovės teigimu, nors tokie centrai veikia JAV, Europoje, tačiau Lietuvoje jų veikla nėra reglamentuojama. „Raštu mums niekas į tai neatsakė tiesiai šviesiai. Puse lūpų koridoriuose buvo atsakymų, kad neuždrausta, bandykit“, – apie bandymą šį klausimą kelti SAM, pasakojo ji.
Įstaiga ne tik siūlytų Natūralaus gimdymo centre paslaugą – gimdyvei pageidaujant jos akušeriai gimdymus galėtų priimti ir namuose.
SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Cechanovičienė 15min atsiųstuose atsakymuose teigė, kad tokių gydymo centrų veiklos neplanuojama reglamentuoti nei atskirai, nei kitaip, nei jau yra reglamentuotas akušerijos paslaugų teikimas – bendrieji reikalavimai, reanimacija, specialieji reikalavimai, licencijavimo taisyklės ir kita.
„Tad SAM darbotvarkėje tokio klausimo nėra“, – pareiškė ji.
I.Cechanovičienė pabrėžė, kad tokį centrą įkurti ketinančius žmones geriausiai pakonsultuotų Akreditavimo tarnyba, nes ji išduoda licencijas veiklai ir gali nurodyti visus teisės aktus, kurių reikalavimus reikia atitikti.
A.Škudienė pokalbyje su 15min svarstė, kad tokią „gimdymo viešbučio“ paslaugą galėtų siūlyti ne privati įstaiga, o kurios nors dabar veikiančios gydymo įstaigos padalinys. Dėl to akušerė planuoja pakalbėti su didžiųjų ligoninių akušerijos skyrių vadovais.
Gimdymo namuose tvarką nustatė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsakymu, kuris įsigaliojo šių metų sausį. Pagal ją, gimdymo namuose paslaugą gali teikti tik gydymo įstaiga, sudariusi sutartį su gimdyve, kurios nėštumas yra be rizikų.
Tvarka yra ganėtinai paprasta – joje numatyta, kokią patirtį turi turėti gimdymą priimantis akušeris, išdėstyti reikalavimai patalpoms, nurodyta, kad gresiant komplikacijoms gimdyvė privalo būti per 30 minučių nugabenta į artimiausią gydymo įstaigą.
Akušerės teigimu, A.Verygos patvirtinta gimdymo namuose tvarka yra gera.
„Reikalavimai yra normalūs ir logiški. Tačiau nė viena ligoninė neskatina akušerių tuo daugiau domėtis, o akušerės be papildomo palaikymo, be papildomo užmokesčio imtis didesnės atsakomybės nenori“, – pabrėžė ji.
A.Škudienės teigimu, šį klausimą reikia kažkaip išspręsti, nes poreikis tokiems gimdymams yra didelis.
„Žmonės nori, pas mane į kursus ateina, sako, kad namuose gimdyti gal kiek per drąsu, bet daug kas norėtų tokio centro“, – patikino pašnekovė.
Kartais renkamasi gimdyti be jokios pagalbos
Skelbimų, kuriuose pribuvėjos ar diplomuotos akušerės siūlytų savo paslaugas gimdyvėms namuose, nėra. Informacija apie tai, anot A.Škudienės, plinta iš lūpų į lūpas.
Su tuo sutinka ir Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vadovė, tinklaraštininkė Laima Steponavičienė.
„Per pažįstamus, per forumus mamų“, – paklausta, kaip moterys randa pribuvėjas, sakė ji.
Pačios L.Steponavičienės, gimdžiusios namuose, istorija, matyt, yra kitokia nei daugelio namuose gimdžiusių mamų.
Pašnekovė prisipažino, kad gimdant antrąjį vaiką namuose jai padėjo tik vyras.
Ruošėmės su vyru – mokėmės gaivinimo ir gimdėme patys be jokio mediko.
„Aš gimdžiau be pribuvėjos, trejus metus ruošiausi tam gimdymui: bendravau su medikais, skaičiau tyrimus, su gydytoja akušere-ginekologe svarsčiau įvairius scenarijus. Ruošėmės su vyru – mokėmės gaivinimo ir gimdėme patys be jokio mediko“, – pasakojo ji.
Pašnekovė nenorėjo svarstyti, ar Lietuvoje tokia praktika paplitusi: „Tai angliškai vadinasi free birth – planuotas gimdymas be medicinos specialistų pagalbos. Pati pažįstu ne vieną moterį, kuri rinkosi gimdyti būtent taip, dažniausiai tai susiję su tuo, kad moterys yra stipriai nusivylusios tuo, kas joms buvo suteikta ligoninėje, ir suvokia tai ne kaip pagalbą, o kaip kažkokį trukdymą ar kišimąsi.“
L.Steponavičienė teigia, kad gimdymą namuose moterys renkasi dažnai dėl to, kad mūsų šalies gydymo įstaigose pasitaiko žmogaus teisių pažeidimo atvejų.
Tuo pašnekovė teigia įsitikinusi po atliktos gimdyvių apklausos, kurioje dalyvavo beveik 2,5 tūkst. ligoninėse gimdžiusių moterų. Apklausos duomenys skelbiami L.Steponavičienės tinklaraštyje „Informuotas pasirinkimas“, joje 156 moterys nurodė ligoninėje patyrusios smurtą, 383 – patyčias.
Po namuose gimdyto vaiko mirties internete liejosi pyktis tokį gimdymo būdą pasirinkusių moterų atžvilgiu – jos vadintos sektantėmis, aiškinta, kad dulos moterims išplauna smegenis ir įtikina, jog medicina ne padeda, o kenkia.
Tačiau L.Steponavičienė sakė, jog tyrimai rodo, kad namuose renkasi gimdyti aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys su didesnėmis nei vidutinės pajamomis.
„Nežinau, ar tai ta grupė, kuri greit būtų perkalbama kažkokių neaiškių sektantų. Bent jau kiek aš pažįstu moterų, kurios gimdė namuose, dažniausiai kaip tik matau atvirkščią variantą – išsilavinusias moteris, kurios drįsta prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, už savo pasirinkimus. Ir kurios ruošiasi gimdymui kur kas daugiau, nei tai daro standartinė šeima (...) Gal į dulas kreipiasi moterys, kurios yra suradusios sau atsakymą“, – teigė ji.
L.Steponavičienė pabrėžė, kad dulos iš tiesų, kaip teigia Lietuvos dulų asociacijos vadovė, nepriiminėja gimdymų.
„Tačiau aš negaliu garantuoti, kad moteris, kuri priiminėja gimdymus, nebus mokiusis dulų mokykloje“, – pridūrė ji.
Gali būti, kad jos yra baigusios dulų mokymus, akušeriją, gali būti, kad jos yra gydytojos.
Pašnekovės teigimu, tiesiog yra moterų, kurios dabar renkasi padėti gimdančioms moterims namuose, nes daugiau esą padėti nėra kam.
„Gali būti, kad jos yra baigusios dulų mokymus, akušeriją, gali būti, kad jos yra gydytojos“, – sakė ji.
O kaip su užmokesčiu – ar gimdymo priėmimo namuose paslauga yra mokama?
L.Steponavičienė sakė to pasakyti negalinti.
„Nesu mačiusi įkainių ir nesu girdėjusi, kad kažkas būtų pasakęs, jog tai kažkiek kainuos. Esu girdėjusi, kaip moterys sako – padėkojome, padovanojome kažkokią skarą ar rankšluostį – yra tradicija rankšluosčius dovanoti pribuvėjai ar kokį papuošalą. Padėkojimas kažkoks – jis vyksta, esu apie tai girdėjusi. Bet aš netikiu, kad iš to būtų galima padaryti biznį“, – į svarstymus, jog tai yra nelegalus verslas, atsakė ji.
L.Steponavičienė pridūrė, kad verslo iš to padaryti nepavyktų visų pirma dėl to, jog gimdymų namuose nėra tiek daug: „Ne piniginiu pagrindu, man atrodo, vyksta tokia pagalba. Aš nebūčiau linkusi tikėti, kad kažkas biznį iš to daro.“
Pašnekovė teigė, kad medikų baimės, susijusios su gimdymu namuose, esą nėra pagrįstos, nes 2018 metais publikuotas tyrimas parodė, kad jeigu gimdyvės, gimdžiusios namuose, pervežimas į ligoninę užtrunka iki pusės valandos, tai yra lygiai taip pat saugu, kaip ta moteris būtų gimdžiusi stacionare.
