Gimnazijų reitingas: įtakos pasiekimams turėjo karantinas, tarp geriausių – tik didieji miestai

Būtent pernai mokyklas baigę abiturientai labiausiai ir pajuto pandemijos ir karantino pasekmes. Kaip sako gimnazijų reitingo sudarytojai, remiantis šios laidos laikytų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatais, taip pat stojimo į Lietuvos ir užsienio universitetus duomenimis ir buvo sudarytas šis reitingas.

Daugybė užsienio ekspertų 2021 metų abiturientus vadina prarastąja karantino karta.

„COVID-19 pandemija prasidėjo 2019 m. gruodį. Lietuva buvo viena tų šalių, kurioje karantinas buvo griežčiausias ir mokyklos buvo uždarytos ilgiausiai. Lietuvoje mokyklos buvo uždarytos nuo 2020 m. kovo vidurio iki pat 2019–2020 mokslo metų pabaigos. Tuo metu mūsų aptariami abiturientai buvo vienuoliktokai ir ne jie, o tų metų abiturientai buvo mokytojų dėmesio centre.

Ši situacija, kaip matome iš 2021 m. laidos abiturientų VBE rezultatų, turėjo rimtų pasekmių tiek abiturientams asmeniškai, tiek jų mokyklų pasiekimams.

Antrasis karantinas visose Lietuvos mokyklose prasidėjo 2020 m. gruodžio viduryje (kai kuriose savivaldybėse dėl COVID-19 atvejų protrūkių dar anksčiau) ir tęsėsi irgi kone iki mokslo metų pabaigos ir VBE pradžios (skirtingose šalies savivaldybėse buvo veikiama skirtingai: paskirose mokyklose abiturientams buvo rengiamos gyvos, kitose nuotolinės konsultacijos).

Ir ši situacija, kaip matome iš 2021 m. laidos abiturientų VBE rezultatų, turėjo rimtų pasekmių tiek abiturientams asmeniškai, tiek jų mokyklų pasiekimams“, – teigia gimnazijų reitingą sudarę Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas ir žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Jonė Kučinskaitė ir Gintaras Sarafinas

Anot G.Sarafino, jeigu gimnazijos rinkosi kelią padėti savo mokiniams, tai ir rezultatai nebuvo tokie prasti. Tačiau esą dalis mokyklų pasirinko abejingumo poziciją.

Lyderės tos pačios

Atrankinių mokyklų pirmas dvi pozicijas ir toliau užima vienvaldės lyderės Vilniaus licėjaus (1 vieta) ir KTU gimnazija (2 vieta), tačiau kitų gimnazijų vietos reitingo lentelėje, palyginti su ankstesniais metais, gerokai kito.

Į trečią vietą iškopė Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija. Tai yra aukščiausia šios gimnazijos vieta per visą šalies gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingavimo istoriją nuo pat 1998 m. Pernai ši uostamiesčio gimnazija buvo septinta. Ketvirtoje pozicijoje įsitvirtino Vilniaus M.Biržiškos gimnazija, kuri prieš metus buvo viena pozicija žemiau. Į penktą vietą pakilo Kauno jėzuitų gimnazija, pernai buvusi aštuntoje pozicijoje.

Atrankinių mokyklų pirmas dvi pozicijas ir toliau užima vienvaldės lyderės Vilniaus licėjaus ir KTU gimnazija, tačiau kitų gimnazijų vietos reitingo lentelėje gerokai kito.

Taigi, atrankinių mokyklų 5-ukas atrodo taip:

1. Vilniaus licėjus
2. KTU gimnazija
3. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
4. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
5. Kauno jėzuitų gimnazija

Tarp mokyklų, kurios neturi teisės atsirinkti mokinių, taip pat įvyko matomų pokyčių. Nors šioje geriausiųjų lentelėje ir toliau pirmauja Klaipėdos licėjus, į antrą vietą įkopė Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija. Tai taip pat yra aukščiausia šios gimnazijos vieta per visą šalies gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingavimo istoriją nuo pat 1998 m. Pernai ši Šiaulių gimnazija buvo penktoje pozicijoje.

Neatrankinių mokyklų pirmasis penketukas:

1. Klaipėdos licėjus
2. Šiaulių J.Janonio gimnazija
3. Kauno „Saulės“ gimnazija
4. Panevėžio J.Balčikonio gimnazija
5. Vilniaus Gabijos gimnazija

Nė viename iš šių penketukų nepateko jokia mokykla iš mažesnių miestų, visos dešimt gimnazijų yra iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų.

Šimtukų gauna įvairiai

Reitingo sudarytojai taip pat atliko tyrimą, kiek šimtukų per dešimt metų gavo kiekvienos šalies gimnazijos abiturientai. Čia pasiekimai skiriasi labai stipriai. Štai net 5 proc. gimnazijų per tą laiką neturėjo nė vieno aukščiausio įvertinimo.

Anot G.Sarafino, jeigu mokykla neparengia nė vieno šimtukininko, tai jie negali ir konkuruoti dėl vietų geriausiose aukštosiose mokyklose, vadinasi, mokiniai neįstoja į savo svajonių mokymo programas. Tačiau esą jeigu būtų motyvuoti mokytojai, tai ir mokinių motyvacija didėtų.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Abiturientų egzaminų centras

Mažiau nei 50-yje gimnazijų iš visų 370-ies abiturientai gavo nuo 100 iki 1500 šimtukų, vadinasi, tik 46-iose šalies mokyklose, nepriklausomai nuo besikeičiančio mokinių kontingento bei skaičiaus, kasmet yra nuo keleto iki net keliasdešimties abiturientų, kurie surenka ne mažiau nei po dešimt šimtukų.

Gimnazijų reitingas pagal abiturientų gautų šimtukų skaičių per dešimt metų:

1. Vilniaus licėjus – 1474 šimtukai
2. KTU gimnazija – 951 šimtukas
3. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija – 865 šimtukai
4. Vilniaus M.Biržiškos gimnazija – 853 šimtukai
5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija – 772 šimtukai

TOP 3 šimtukininkų gimnazijos, kurias kasmet baigia daugiau nei 151
abiturientas:

1. Vilniaus M.Biržiškos gimnazija – 853 šimtukai
2. Vilniaus Žirmūnų gimnazija – 772 šimtukai
3. Panevėžio J.Balčikonio gimnazija – 521 šimtukas

TOP 3 šimtukininkų gimnazijos, kurias kasmet baigia nuo 100 iki 150
abiturientų:

1. Vilniaus licėjus – 1474 šimtukai
2. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija – 865 šimtukai
3. Vilniaus Žvėryno gimnazija 241 šimtukas

TOP 3 šimtukininkų gimnazijos, kurias kasmet baigia nuo 51 iki 100
abiturientų:

1. KTU gimnazija – 951 šimtukas
2. Vilniaus jėzuitų gimnazija – 582 šimtukai
3. Kauno jėzuitų gimnazija – 276 šimtukai

TOP 3 šimtukininkų gimnazijos, kurias kasmet baigia nuo 26 iki 50 abiturientų:

1. Klaipėdos licėjus – 184 šimtukai
2. Marijampolės marijonų gimnazija – 83 šimtukai
3. Šiuolaikinės mokyklos centras – 70 šimtukų

TOP 3 šimtukininkų gimnazijos, kurias kasmet baigia iki 25 abiturientų:

1. Vilniaus Š.Aleichemo gimnazija – 69 šimtukai
2. Visagino Verdenės gimnazija – 48 šimtukai
3. Kauno dailės gimnazija – 38 šimtukai

Maždaug trečdalyje visų šalies gimnazijų per dešimt metų mokiniai yra gavę tik keletą šimtukų. Dar 5 proc. šalies gimnazijų per dešimt metų nė vienas abiturientas negavo nė vieno šimtuko. Šiame sąraše atsidūrė daugiausia rajonų mokyklos ir kelios specializuotos sporto mokyklos.

Geriausi pasiekimai Vilniuje, menkiausi – Neringoje

Sudarytas ir savivaldybių reitingas pagal moksleivių pasiekimus. Anot sudarytojų, daugybės savivaldybių vadovai nesugebėjo veikti šioje ekstremalioje situacijoje, tai, beje, pastebėta jau per pirmąjį karantiną, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija delegavo savivaldybėms atsakomybę atverti mokyklas pradinukams ir abiturientams.

„O ir per antrąjį karantiną situacija savivaldybėse buvo daugiaplanė. Vienos savivaldybės, pamačiusios prastus 2020 m. abiturientų (ypač matematikos) rezultatus pačios finansavo įvairius papildomus abiturientų korepetitavimo kursus, kuriuos vedė tiek jų mieste ar rajone veikiančių aukštųjų mokyklų dėstytojai ar mokytojai, tiek ir iš kitų miestų.

Ir šis skirtingų savivaldybių gebėjimas valdyti pandeminės situacijos įtaką švietimui puikiai atsispindi jų visos savivaldybės abiturientų pasiekimuose“, – teigia rengėjai.

Savivaldybių TOP penketukas, pagal švietimo rodiklius:

1. Vilnius
2. Kaunas
3. Palanga
4. Birštonas
5. Šiauliai

Menkiausi mokinių pasiekimai šiose savivaldybėse:

1. 56. Šalčininkai
2. 57. Šakių rajonas
3. 58. Vilniaus rajonas
4. 59. Kalvarijos
5. 60. Neringa.