Seimo Kultūros komiteto atvirame posėdyje trečiadienį aptartas Vyriausybės siūlomas naujas žiniasklaidos rėmimo modelis. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF) norima pertvarkyti įsteigiant naują instituciją – Žiniasklaidos tarybą.
Tačiau susitikime R.Karbauskis užsiminė apie galimybę išsaugoti abi institucijas. Pasak jo, svarbiausia iš klausimo nedaryti politikos.
„Seimas, Vyriausybė, Kultūros ministerija neturi jokio noro padaryti to, ko jūs patys nenorite. Antra pastaba – yra kvaila iš to daryti politiką“, – posėdį pastabomis pradėjo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas.
R.Karbauskis pabrėžė, kad jei visas puses tenkina SRTRF veikla, tai jokios reformos nebus. Jis ragino išsiskirti į tuos, kurie patenkinti dabartine sistema, ir tuos, kurie nori pertvarkų, ragindamas visus išsakyti savo pozicijas.
„Fondas nebus naikinamas, tokio tikslo nėra“, – pažymėjo jis. „Jei yra tokių, kurie nori, kad kažkas keistųsi, tai taip ir bus“, – pridūrė Kultūros komiteto pirmininkas, pabrėždamas, kad diskusija vyksta ne apie pinigų dalybas, o apie sistemos veikimą. Tiesa, jis užsiminė, kad galima kalbėti ir apie paramos padidėjimą.
„Norėtųsi, kad iki naujo biudžeto būtų kažkas, dėl ko sutariam“, – pageidavimą išsakė R.Karbauskis.
Posėdžio pabaigoje sutarta, kad pasiūlymą toliau nagrinės ir į pastabas atsižvelgs sudaroma darbo grupė, kurios idėją iškėlė valstiečių žaliųjų atstovas Robertas Šarknickas. Darbo grupės sudarymo principas, visgi, liko neaiškus.
Konfliktas su G.Songaila
Dabartinis SRTRF vadovas Gintaras Songaila teigė esąs patenkintas vykstančia diskusija. Jis pažymėjo, kad jei ministerija jau pateikė tam tikrą pasiūlymą, tai jau yra didelis žingsnis link projekto. Tiesa, jis pastebėjo, kad tam reikalingas sąžiningas dialogas.
„Sudaryti darbo grupę, ieškoti logiškų pasiūlymų – sveikintina idėja. Bet jei tai nebus viešųjų ryšių pingpongas“, – sakė jis.
„Čia jūs dabar taip sugalvojot, ar taip manot?“, – rėžė R.Karbauskis po G.Songailos monologo. „Jūs staiga nutarėt šitą temą politizuoti. Palikim tai istorijai“, – pabrėžė jis, užsimindamas apie SRTRF vadovo vakar išplatintą griežtai reformą kritikuojantį komentarą.
„Istorija parodys“, – atrėžė G.Songaila.
Dauguma kultūrinės žiniasklaidos atstovų išreiškė palaikymą reformai
„Kultūros leidinių esama tvarka netenkina ir jau netenkina kokius dvidešimt metų“, – reaguodama į R.Karbauskio raginimą pasisakyti teigė „7 meno dienų“ redaktorė Agnė Narušytė.
„Naujojo Židinio-Aidų“ vyriausiasis redaktorius Tomas Vaiseta pritarė, kad SRTRF yra visiškai susikompromitavęs ir negali veikti su kosmetinėmis reformomis. „Tai, kas buvo savivalda, pavirto į interesų pasidalinimą“, – konstatavo jis.
Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas Gintaras Zdebskis šiuos kaltinimus atrėmė teigdamas, kad „skaičiai kalba patys už save“. „Misija niekados nebuvo veiklos finansavimas. Kultūros projektų finansavimas yra visai kas kita“, – pabrėžė jis.
„Faktai rodo, kad kai tik atsiduriame kultūros žiniasklaidos lauke, tai jie net nepateikia projektų. Metų gale pateikiama krūvelė laikraščių ir viskas“, – kritiką atrėmė G.Zdebskis.
„Literatūros ir meno“ redaktorius Gytis Norvilas daugiau nei melu pavadino G.Zdebskio teiginius.
„Mes visada rašėme projektus ir aiškinome, ką ruošiamės padaryti. Yra ataskaitos, sąmatos“, – teigė jis, pridurdamas, kad kultūrinė žiniasklaida negali būti traktuojama kaip projektai.
Žurnalo „Metai“ atstovas Antanas Šimkus pritardamas reformos siūlymui pastebėjo, kad Lietuvos Žiniasklaidos taryba kuriama pagal Kultūros tarybos analogą, o šio veikla yra sėkminga.
Žada išsaugoti ir fondą, ir kurti tarybą
Reaguodamas į išsakytas pastabas R.Karbauskis pasiūlė, kad SRTRF gali būti išsaugotas, tačiau kultūros žiniasklaidai skirstomos lėšos būtų kitaip.
„Taryba atsiras bet kokiu atveju, bet ji neatsiras fondo sąskaita“, – aiškino R.Karbauskis, siūlydamas tartis dėl sričių, kurių finansavimas būtų skirstomas per naujai kuriamą tarybą.
„Geriausias sprendimas būtų apsispręsti, kurios programos lieka (fonde)", – konstatavo jis. „Jei po kelių metų paaiškės, kad kažkas ne taip pavyko, tai bus lengva metų eigoje įvykdyti perkėlimą“, – apie finansavimo skirstymą pasakojo Kultūros komiteto pirmininkas.
„Muzikos barų“ redaktorė Audronė Žigaitytė pastebėjo, kad naujai kuriamoje Žiniasklaidos taryboje neatsižvelgiama į tai, kad kai kuriuose kultūriniuose leidiniuose rašo ne žurnalistai, o kultūros sričių ekspertai.
„Neįsivaizduoju, kaip mes tuos dvidešimt metų išgyvenome“, – sakė ji, kritikuodama dabartinę finansavimo formą. R.Karbauskis į tai atsakė argumentuodamas, kad jei būtų sukurta vidinė savivalda, net nereikėtų tokios diskusijos. „Jūs tiesiog galėtumėt ateiti ir sakyti, kad trūksta finansavimo“, – sakė jis.
„Valdžia buvo kaltinama, kad paskirstė ne taip, bet juk ne valdžia paskirstė“, – pridūrė R.Karbauskis.
„Valdžia buvo kaltinama, kad paskirstė ne taip, bet juk ne valdžia paskirstė“, – pridūrė R.Karbauskis.
Kultūros žiniasklaidos atstovai turės susiburti
Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson patarėjas Viktoras Bachmetjevas pastebėjo, kad kultūros ekspertai, rašantys leidiniams, yra tos pačios kultūrinės žiniasklaidos dalis. Jei kultūrinė žiniasklaida susivienys ir sukurs savo organizaciją, ji turės lygiavertį balsą.
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis teigė, kad iki šiol nebūdavo atsižvelgiama į pastabas ir fondo veikla netenkino.
„Naują darinį gali vertinti, kai bus bendrieji konkurso nuostatai... Ką mes matome naujame projekte, tai yra paprasčiausias žiniasklaidos rėmimo politizavimas“, – siūlymą kritikavo jis.
„Kolegoms, kurie sako, kad buvo dalinamasi dėl interesų grupių, tai gal aš per žioplas esu, kad jas matyčiau. Dabartinės tarybos formavimo principai tokie, kad lyg ir visi tarybos nariai atspindi tam tikras grupes. Bet tai tik tiek“, – kalbėjo K.Platelis.
V.Bachmetjevas sureagavo į šias pastabas, pabrėždamas, kad tai nėra primetamas modelis, o konstruktyvus siūlymas, kuriam galima teikti pastabas.
„Mane glumina tas sakymas, kad bus politizuojama, kai dabartiniame fonde du žmonės skiriami tiesiogiai ministrų. Be jokių atsiskaitymų, be jokių atsakymų“, – pažymėjo kultūros ministrės patarėjas.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius taip pat išreiškė nepasitenkinimą ligšioline sistema, tačiau kaltino ne patį fondą, o vykdomosios valdžios požiūrį. Pasak jo, iki šiol nebuvo aiškios žiniasklaidos rėmimo strategijos.
„Iš ministerijų atstovų iki šiol buvo laukiama daug“, – davė pastabą jis. „Iki šiol šiam fondui buvo duodama misija neįmanoma. Duodama žymiai mažiau lėšų nei Kultūros tarybai“, – kalbėdamas apie SRTRF veiklą pabrėžė D.Radzevičius.
„Jei sukursime naują sistemą, tai pareikalaus naujų lėšų, o paramai jų liks dar mažiau“, – sakė jis.
SRTRF šiuo metu sudaro septyni nariai, deleguojami devyniolikos fondo dalininkų – žurnalistų, leidėjų, transliuotojų, meno kūrėjų organizacijų ir Kultūros ministerijos.
Naujai siūloma kurti institucija būtų valstybės valdoma viešoji įstaiga, kurios aukščiausias valdymo organas būtų tarybos narių susirinkimas. Tarybą sudarytų 10 narių bei Tarybos pirmininkas, kurį ketverių metų kadencijai skirtų Vyriausybė kultūros ministro teikimu.
Kandidatus į tarybą siūlytų rinkikai, deleguoti devynių viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir žurnalistų profesinių organizacijų. Galutinį sprendimą dėl tarybos sudėties priimtų kultūros ministras, patvirtinęs dešimt kandidatų iš rinkikų pasiūlytų 20-ies. Vienas atrankos kriterijų – bent 5-eri metai darbo visuomenės informavimo srityje.
Žiniasklaidos taryboje dirbsiantys ekspertai būtų atrenkami viešo konkurso būdu, o patys ekspertai būtų viešinami drauge su balsavimo rezultatais. Kuriems projektams skirti finansavimą, siūlytų ekspertai, sprendžiamąją galią turėtų taryba. Tarybos veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skirtų Seimas.
Naujajame modelyje finansavimas būtų diferencijuojamas sritimis: nacionalinei periodinei spaudai, vietinei ir regioninei periodinei spaudai, nacionaliniam radijui ir televizijai, vietiniam ir regioniniam radijui bei televizijai, internetinei žiniasklaidai, multimedijų projektams.
Bus formuojamos ir programos: kultūrinės refleksijos programa, medijų raštingumo programa, visuomenės skatinimo programa, Lietuvos tautinių bendrijų programa, Lietuvos išeivijos programa ir kitos programos, inicijuojamos pagal poreikį.
