Kampanija iki referendumo truktų aštuonis mėnesius. Referendume svarstomas klausimas būtų priimtas jeigu tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip du penktadaliai piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pristatė siūlymą Seime ir iškart pripažino, kad siūlomam projektui bus reikalingas Konstitucinio Teismo išaiškinimas.
„Einama tokiu keliu, kad mes, darbo grupė, priėmėme tokią formuluotę. Jei Konstitucinis Teismas priims kitokį sprendimą, tai mes keisim. Laiko užtenka, galime sau tai leisti“, – tikino R.Karbauskis.
„Mes pabandom, klausiam, gaunam atsakymą ir tikrai nežadam nieko pažeidinėti“, – sakė jis, nesureikšmindamas teisės ekspertų kritikos.
Socialdemokratas Algirdas Sysas stebėjosi, kad įstatymo pakeitimas teikiamas be KT paaiškinimo.
„Tai, ką jūs siūlote, yra kelnių dėjimasis per galvą“, – piktinosi opozicijos atstovas.
Balsavimo tvarką apeis
Konservatorius Edmundas Pupinis pastebėjo, kad reikėtų atsižvelgti į balsavimo nepertraukiamumo ir balsų skaičiavimo iškart po balsavimo niuansus.
„Techniškai tikrai viskas įmanoma. Balsadėžės būtų net neatidaromos, saugomos policijos komisariatuose ir atvežamos į antrą turą“, – pasakojo R.Karbauskis.
Jo manymu, jei bus atmestas šis siūlymas, tai reikėtų ilginti išankstinio balsavimo laikotarpį, kad kuo daugiau žmonių galėtų pareikšti savo nuomonę.
Agnė Širinskienė gynė R.Karbauskio teikiamą siūlymą, pabrėždama, kad teisininkų „pastabos atsirado tik paskutiniu momentu“.
„Tie konstitucinės teisės ekspertai gal nori pasiūlyti tokią prorusišką mintį, kad gal abejokime ir tuo ES referendumu“, – svarstė A.Širinskienė.
Konservatorius Mykolas Majauskas pabrėžė, kad tokie valdančiųjų siūlymai diskredituoja dvigubos pilietybės ir referendumo idėjas.
„Mes balsuosime už siūlymą, kuris jau praktiškai žinome, kad nesuderinamas su Konstitucija“, – perspėjo jis.
Reiktų milijono rinkėjų palaikymo
Socdarbietis Juozas Bernatonis pristatė referendumo įstatymo pakeitimą, kuris leistų priimti referendumo klausimą, jei dėl jo balsuotų du penktadaliai visų rinkėjų. Jis pabrėžė, kad iki šiol vykusiuose referendumuose lemiamą žodį tardavo rinkėjų pasyvumas.
J.Bernatonis taip pat priminė, kad dalis lietuvių gyvena emigracijoje, tačiau nėra išsiregistravę, ir jų nedalyvavimas lemia referendumo rezultatus.
„Kad privalomame referendume būtų teigiamas sprendimas, reikėtų, kad už jį balsuotų vienas milijonas rinkėjų“, – pabrėžė jis.
Konservatorius Mykolas Majauskas priminė kritines Seimo teisės departamento pastabas, kuriose perspėjama dėl precedento, kuris leistų įtvirtinti dar žemesnę balsuojančių kartelę sprendimams priimti.
„Mes gyvename kontinentinės teisės sąlygomis, kur precedentas nėra toks lemiamas. Šios pastabos yra tam tikras nesusipratimas“, – atšovė J.Bernatonis.
Perspėjo ir dėl lito grąžinimo
Seimo narys Algimantas Salamakinas rūpinosi, kad taip nuleista kartelė gali leisti lengviau priimti ir valstybei labai svarbius klausimus.
„Šita pataisa neliečia nei lito grąžinimo, nei išstojimo iš ES klausimų. Aš tikiu žmonių išmintimi. Milijonas žmonių tokių nesąmonių nepalaikys“, – tikino socdarbietis J.Bernatonis.
Prie socialdemokratų prisijungęs žaliųjų atstovas Linas Balsys piktinosi tokiais siūlymais. „Man šiaušiasi plaukai, matant, kaip jūs šaltakraujiškai mėsinėjate pirmą ir keturioliktą Konstitucijos straipsnius“, – kalbėjo jis.
J.Bernatonis ramino, kad jo ir kolegų teikiami siūlymai nepakenks Konstitucijai ir valstybei.
Po pateikimo šiam siūlymui pritarta. Jis bus svarstomas ir balsuojama spalio 16 d.
Baiminasi dėl ilgos kampanijos
Seimo narys Povilas Urbšys išreiškė susirūpinimą, kad aštuonis mėnesius vyksiantis kalbėjimas apie referendumą tarnautų ne visuomenės apsisprendimui, o valdžios galimybei manipuliuoti savo naudai.
„Per aštuonis mėnesius visuomenės susidomėjimas nuslūgs“, – galimų referendumų eigą prognozavo jis. „Man tos siūlomos pataisos atrodo kaip valdžios noras manipuliuoti tautos valia“, – konstatavo P.Urbšys. Po svarstymo siūlymui ilginti referendumo kampaniją net penkeriais mėnesiais pritarta.
Jis supeikė ir J.Bernatonio pristatytą siūlymą. „Jei norite pakenkti demokratijai, Konstitucijai, tai balsuokite už šitas pataisas“, – kritiškai apie referendumo balsavimo kartelės nukėlimą kalbėjo P.Urbšys.
Dvigubą pilietybę įtvirtinančioje formuluotėje skelbiama, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo numatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstituciniu įstatymu numatytas išimtis“.
Jei referendume šiai formuluotei bus pritarta, įstatymas įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d.
