Ketvirtadienį buvo tęsiamas administracinės bylos, kurioje Kauno miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio skyriaus pernai metų rugsėjo 1 dienos reikalavimą dėl Vilniaus gatvės dangos – tašytų akmenų, nagrinėjimas.
Teismas paviešino, kad posėdžio išvakarėse buvo gauti bylos šalių prašymai. Kauno miesto savivaldybė paprašė atidėti bylos nagrinėjimą maksimaliam terminui – iki gegužės, nes bando išspręsti ginčą su KPD taikiu būdu – numato tęsti derybas dėl galimų kompromisinių sprendimų.
Dėl šio prašymo buvo gautas KPD atsiliepimas – paveldosaugininkai sutinka, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas.
Ties pavyzdinę atkarpą
Kaip teismo posėdžio metu teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė Vlada Banevičienė, derybos jau vyko kurį laiką.
„Siekiant rasti abiem šalims priimtinus sprendimus, suderinti abiejų šalių pozicijas dėl ginčo gatvės tiesimo, tvarkymo darbų, buvo priimtas planas: kai leis oro sąlygos, nutiesti pavyzdinę atkarpą, kad būtų galima įvertinti abiejų šalių pozicijas – tiek savivaldybės siekį užtikrinti, jog gatvė atitiktų visuomenės poreikius, tiek KPD siekį, kad rekonstruota gatvė atitiktų paveldosaugos reikalavimus. Įvertinus tai, būtų priimtas galutinis sprendimas, ar galima sudaryti taikos sutartį“, – prašymo turinį paaiškino savivaldybės atstovė.
Teismas pasiteiravo, ar savivaldybė yra linkusi keisti savo poziciją, nes būna derybų, kai niekas nieko nežada keisti, nors nori tartis.
V.Banevičienė atsakė, kad iš dalies – taip. Galimai savivaldybė kažkiek keistų projekto sprendinius, atsižvelgdama į KPD reikalavimus.
Bylos posėdyje dalyvavusi KPD teisininkė Rasa Šimkūnaitė patikino, kad derybos jau prasidėjusios, savivaldybė linkusi keisti projekto sprendinius, tačiau kokia apimtimi – dar nėra aišku, tam ir reikalingos derybos.
Buvo priimtas planas: kai leis oro sąlygos, nutiesti pavyzdinę atkarpą.
Kaip teigė KPD Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė Asta Naureckaitė, sausio 26 dieną įvyko pirmasis susitikimas ir aptarimas būsimų darbų. Buvo peržiūrimi akmenys, tartasi, kuriuos atrinkti kaip pavyzdį.
Kaip baigsis derybos – ar bus pasirašoma taikos sutartis, ar bus koreguojami projekto sprendiniai ir gaunamas naujas leidimas atlikti tvarkybos darbus, šiandien pasakyti dar yra sunku.
Oro sąlygų įkaitai
Teismas pasiteiravo, kodėl prašoma bylos nagrinėjimą atidėti tokiam ilgam terminui – iki gegužės.
Savivaldybės atstovė paaiškino, kad viskas priklauso nuo oro sąlygų – įrengti pavyzdinę grindinio atkarpą galima tik tuomet, kai neliks įšalo.
KPD palaiko savivaldybės poziciją. R.Šimkūnaitė priminė, kad teisės aktai numato galimybę tik kartą atidėti bylos nagrinėjimą dėl galimo taikaus susitarimo, tad protinga būtų numatyti maksimalų terminą.
Byloje šiuo klausimu pasisakė ir trečiojo suinteresuoto asmens „Viešojo intereso gynimo fondo“ atstovas advokatas Saulius Dambrauskas. Jis iškėlė klausimą, kokio dydžio pavyzdinę atkarpą ketinama kloti, juk yra „uždėtas draudimas vykdyti darbus“. Tad tokiu atveju reikėtų panaikinti draudimą konkrečioje gatvės dalyje, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones (kurių anksčiau savivaldybė negavo).
Taip pat jam kilo klausimas dėl to, ar pavyzdinę atkarpą nuspręsta kloti vis dėlto apdorojant akmenis. Juk yra pateikta Architektų rūmų išvada, kurioje pasakyta, kad fizinis akmenų apdorojimas pažeidžia vertingąją savybę.
„Suprantu, kad atidėjimas yra reikalingas, nes taikus susitarimas yra labai svarbus. Pritariu atidėjimui. Tačiau prieš atidedant reiktų įpareigoti ginčo šalis operatyviai raštu informuoti teismą ir kitus bylos dalyvius apie taikaus ginčo išsprendimo būdą, gaires ir pagrindus. Juk kalbame apie viešojo intereso galimą pažeidimą“, – priminė S.Dambrauskas.
Patenkino prašymą
Teismas nusprendė patenkinti savivaldybės prašymą.
„Ginčo taikus išsprendimas šioje byloje atitinka viešąjį interesą, o ir patys darbai, kurie yra sustabdyti, greičiau atsinaujins nei bylinėjantis per visas instancijas. Taikus ginčo sprendimas – optimaliausias ir naudingiausias“, – patikino teisėjų kolegija.
Teismas atkreipė KPD dėmesį į tai, kad pavyzdinės atkarpos klojimas turi būti išspręstas formaliai – norint vykdyti sustabdytus darbus, reikalingas tam teisinis pagrindas. Galbūt reiktų priimti atskirą sprendimą, leidžiantį įrengti pavyzdinę atkarpą (ji turi būti klojama, vadovaujantis teisiniais pagrindais), kitaip derybos gali sukelti naujų teisinių ginčų.
Kitas bylos posėdis vyks gegužės 3 dieną.
Kito būdo nemato
15min primena, kad pernai vasarą pradėjusi Vilniaus gatvės rekonstrukciją savivaldybė tikino, jog projektas yra ekspertuotas, jam įgyvendinti gauti visi leidimai. Toks akmens pritaikymas (jo nušlifavimas) neva yra plačiai paplitęs.
„Projekto sprendiniuose jau pirkimo metu buvo numatytas lygintas akmuo su visais sprendiniais. Turime gerą sprendimą, kuriuo patys tikime. Paveldo specialistams esame rodę keletą grindinio pavyzdžių. Tai tikrai nėra šių metų darbai – prieš keletą metų buvome paruošę pirmuosius pavyzdžius. Jie buvo palaiminti, buvo gauti visi leidimai projekto įgyvendinimui. Tik dabar, iškilus visuomenės atgarsiams, atsirado abejonės. Matyt, dėl jų ir sustabdytas akmenų pjovimas. Manome, kad tai yra vienintelis akmens lyginimo būdas ir kito mes nežinome“, – pernai lapkritį stebėjosi Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas A.Pakalniškis.
Vis dėlto, paveldosauga susirūpino akmenų autentiškumo išsaugojimu bei tuo, kad norima nuplokštinti grindinį visu gatvės perimetru – taip gali būti pakeista Kauno senamiesčio vertingoji savybė. Todėl ir buvo surašytas reikalavimas stabdyti akmenų pjovimą.
Kaip 15min pernai lapkritį teigė KPD Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas, su autentišku akmeniu reikėtų elgtis kiek kitaip. Anot jo, šie akmenys mena tarpukarį, su jais susijusi graži istorija.
„Norisi paraginti savivaldybę, kad būtų sudėti naujai, lygiai akmenys, jų neapipjaustant. Jei pažiūrėtume į akmenis, galime pastebėti, kad jie yra daugmaž lygūs visi. Pagrindinė problema – kaip juos lygiai sudėt, kad jie neišsikraipytų. Reikia parinkti tinkamą technologinį sprendimą“, – patikino A.Liakas.
Specialistas paaiškino, kad KPD pozicija nesikeitė nuo pat pradžių: autentiški grindinio akmenys negali būti pjaustomi. Tvarkybos darbų projektas buvo suderintas su pastaba – KPD pritarė sprendiniams, išskyrus akmenų pjaustymą. Tai per daug radikali technologija.
O štai darbus atliekančios „Autokaustos“ direktorius J.Kriaučiūnas tikino, kad jei būtų žinojęs, jog projekto įgyvendinimas strigs ir nebus leista šlifuoti akmenų, įmonė, tikėtina, nebūtų rangos konkurse iš viso dalyvavusi.
