Aplinkos ministerija praeitą savaitę pareiškė, kad už Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyvą sodinti sostinėje invazines baltažiedes robinijas, klaidingai vadinamas akacijomis, gali būti baudžiama administracinėmis nuobaudomis.
Meras R.Šimašius, pristatęs sostinės apželdinimo kampaniją, sakė, kad nepaisant to, jog baltažiedės robinijos priskiriamos invaziniams augalams, Vilnius ne tik nenaikins minėtų medžių, leis jiems plisti savaime, bet juos ir sodins.
Esą tai seniai Lietuvoje augantis medis, o kad „gamtos biurokratų dėka tai yra naikintinų augalų sąraše, yra nepataisoma ir nepateisinama“, kalbėjo meras.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė merui savo ruožtu priminė, kad „gyvename teisinėje valstybėje, todėl turime laikytis teisės aktų“.
Žala didesnė už naudą
Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas, vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Valerijus Rašomavičius sako, kad toks nesusikalbėjimas tarp institucijų visiškai jų bendravimo nepuošia.
„Meras lyg ir buvo kažkada teisingumo ministras, – šyptelėjo V.Rašomavičius. – Jeigu yra įstatymai, poįstatyminiai aktai, kurie sukurti specialistų, kuriuose remiamasi tam tikromis žiniomis apie, šiuo atveju, gamtą, tai jų reikia laikytis.“
Paklaustas apie pačius medžius, tapusius šio ginčo objektu, mokslininkas irgi buvo atviras: „Nepaisant to, kad kažkam gal robinijos yra gražu tam tikrą laiką, kai jos žydi, gal ir kvepia šiek tiek, bet jų žala, kurią jos jau daro kai kuriose vietose Lietuvoje, o ir kurią dar gali padaryti, kurios dar nesame numatę ir įvertinę to pavojaus, viršija tą teikiamą malonumą dėl grožio.“
Jeigu yra įstatymai, poįstatyminiai aktai, kurie sukurti specialistų, kuriuose remiamasi tam tikromis žiniomis apie, šiuo atveju, gamtą, tai jų reikia laikytis.
V.Rašomavičius paminėjo Kuršių neriją, kur baltažiedės robinijos pasižymi itin didele skvarba į natūralias ekosistemas.
Palygino su Sosnovskio barščiais
„Robinija labai plinta ir dauginasi lengvuose dirvožemiuose. Tai toks vienas palankus momentas Kuršių nerijoje. O kitas dalykas, ji labai gerai sureaguoja į gaisrus, tada atsiranda galimybių išplisti degvietėse. Tai yra jau akivaizdus faktas.
O kad mes galbūt neįvertiname, kas gali atsitikti, tai siūlyčiau remtis tokiu pavyzdžiu. Kažkada Sosnovskio barštį įvežė ir augino, aštuntajame dešimtmetyje Kalvarijų turguje močiutės pardavinėjo jį, sakė labai gražus augalas, pasodinti klombelėje, kur atskirai.
Ar galėjome tada sakyti, jog jos neteisingai kalba? Nors jau tada buvo požymių, kad jis plinta ir yra kenksmingas net žmogaus sveikatai“, – kalbėjo mokslininkas.
Jis sako, kad ir dabar teigiama, jog pasodinus robiniją bus kontroliuojamas jos auginimas, tačiau neįvertinamos šio augalo galimybės išplisti plačiau ir sukelti žalą gamtinei aplinkai, ekosistemoms, natūralioms buveinėms.
Šie medžiai plinta ir sėklomis, ir atžalomis. Būtent atžalos ima sparčiai plisti, kai pažeidžiamas pats augalas – tada jis intensyviau ima daugintis atžalomis.
Kažkada Sosnovskio barštį įvežė ir augino, aštuntajame dešimtmetyje Kalvarijų turguje močiutės pardavinėjo jį, sakė labai gražus augalas.
30 naikinimo Europoje projektų
„Labai toli nueina tos užaugančios atžalos. Mes šiuo metu turime tokį projektą „Invazinių ir svetimžemių rūšių inventorizacija Lietuvoje“, tai galime pasakyti iš preliminarių rezultatų, kad jeigu Lietuvą suskirstytumėme tokiais kvadratais po 10 km, tikrai kiekviename jų rasime šitos baltažiedės robinijos židinį.
Mūsų kolegos atliko tyrimus, kaip intensyviai ji dauginasi, tai tikrai galime patvirtinti faktą, kad robinija Europos kontinente yra invazinis augalas. Tai yra įvertinta ir suprasta.
Yra skirta daugiau nei 30 projektų visos Europos mastu šito augalo naikinimui, išgyvendinimui iš mūsų aplinkos. Jeigu finansuojami tokie darbai, tai ieškoti kitų įrodymų yra bergždžias darbas“, – tikino V.Rašomavičius.
Grėsmė natūraliai ekosistemai
Paprašytas papasakoti apie robinijų žalą, mokslininkas sako, kad visada vertinant invazinių rūšių grėsmę natūraliai ekosistemai, žiūrima, kaip tie augalai keičia natūralios gamtinės aplinkos sudėtį, struktūrą ir funkciją.
„Tas keitimas pirmiausia pasireiškia užtamsinimu. Robinija yra vešli, sudaro pavėsį ir tiesiog nukonkuruoja vietinius augalus. Ypač jeigu pasirodo pirma. Robinija sunkiai auga pavėsyje, miške, tarkim, bet jeigu atvirose vietose ji bus pirma, sukurs visiškai nebūdingą mūsų kraštui ekosistemą.
Pas mus nėra natūralių medynų, krūmynų, kuriuos sudarytų šita rūšis“, – teigė mokslininkas.
Įsivaizduokite, tokia kompanija įsiveisia natūralioje pievelėje, kurioje gausu gražiai žydinčių augalų. O tada įsiveisia šitas augalas ir kartu ateina dilgėlės, garšva.
Robinija priklauso pupinių šeimai ir sudaro simbiotinius santykius su azotą fiksuojančiomis bakterijomis.
„Įsivaizduokite, tokia kompanija įsiveisia natūralioje pievelėje, kurioje, kalbu visiškai populiariai, gausu gražiai žydinčių augalų, didelė jų įvairovė, susidariusios atviros vietelės. O tada įsiveisia šitas augalas ir kartu ateina nitrofiliniai augalai – dilgėlės, garšva. Gauname tai, ko mes nelaukiame“, – kalbėjo V.Rašomavičius.
Spręsti pagal vietą
Vis dėlto patarinėti Vilniaus miesto vadovams, savivaldybės atstovams, ką ir kur sostinėje reikėtų sodinti, mokslininkas sakė negalįs. Tai esą turėtų daryti apželdinimo specialistai.
„Miesto aplinka yra specifinė. Aš taip formuluočiau – kas iš to toliau bus? Kaip bus prižiūrima, kokia tam augalui bus suteikta priežiūra. Jeigu sodina jį į kokią nors dėžę, tai turėtų būti vienas augalas, kad būtų laistomas, prižiūrimas, tręšiamas nuolat. Jeigu sodinamas į natūralų gruntą, kur daug erdvės jam išsivystyti, tai galėtų būti kiti augalai.
Ką teigiamai vertinčiau, kad pradėta palikti gyvatvorėse išdygusius medžius, klevai dažniausiai auga.
Man atrodo, kad įvertinimas, kaip pasodinęs toliau tą augalą prižiūrėsi, ar jis natūraliai augs, ir lems pasiūlymus, ką kur sodinti. Aš tik pastebėjau, nors nesu specialistas, čia dendrologijos mokslo specifika, aš, kaip gamtininkas, galiu pasakyti, kad natūrali aplinka yra geriausiai save reguliuojanti aplinka, kur žmogus nesikiša.
Ką teigiamai vertinčiau, o tą pastebėjau važiuodamas per miestą, kad pradėta palikti gyvatvorėse išdygusius medžius, klevai dažniausiai auga. Visą laiką juos nuskusdavo, kad būtų lygu. O dabar pradėjo palikti – čia tai tikrai galėčiau pagirti tuos želdinių tvarkytojus, kad jie galų gale pamatė, jog tas, kas natūraliai užauga ir įsitvirtina, bus tvirčiausias ir naudingiausias“, – kalbėjo V.Rašomavičius.
R.Šimašius pristatydamas „Žaliąją bangą“ akcentavo, kad patys savaime užaugę medžiai Vilniaus mieste bus saugomi, jeigu tik įmanoma ten, kur jie išdygo.
