Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 07 12

Gintaras Sarafinas – apie švietimo krizę: jau dabar matyti, kokia niūri ateitis laukia

„35 proc. laikiusių mokinių nepasiekė patenkinamo lygio, o paprasčiau tariant, neišlaikė matematikos egzamino. Matematika yra krizinėje situacijoje“, – antradienį sakė švietimo, sporto ir mokslo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Matematikos brandos egzamino šiemet neišlaikė 35,4 proc. laikiusiųjų. Ministrė teigė, kad mokinių prastų matematikos pasiekimų problema yra įsisenėjusi ir situacijos greitai pakeisti nepavyks, bet norima ateityje neišlaikiusiųjų egzamino skaičių sumažinti bent perpus. Ar tai realu? Apie tai 15min video laidoje „15/15“ pokalbis su žurnalo „Reitingai“ vyriausiuoju redaktoriumi Gintaru Sarafinu.
Gintaras Sarafinas
Gintaras Sarafinas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Svarbiausios interviu temos

  • Per karantiną kai kurios mokyklos parodė, kaip problemą reikia spręsti
  • Pajėgiame išmokyti tik 40 proc. mokinių matematikos.
  • Valstybei reikalingos inžinerijos ir technologijų studijos nesulauks studentų.
  • Ydinga sistema – Lietuvoje egzaminai yra rengiami projektiniu principu.
  • Korepetitoriai švietimo valdininkams turėtų iškelti puotą.
  • Mokyklose jaučiamas baisus mokytojų trūkumas, ypač matematikos.
  • Šių metų dešimtokų rezultatai yra lygiai taip pat prasti – 40 proc. neigiamų įvertinimų.
  • Ministerijos pasiūlytos priemonės proveržio nesukurs.
  • Kaip reikėtų spręsti problemą?

– Gintarai, bandymus spręsti situaciją mes lyg ir matome, ministrė pasakė, kas kažkiek keisis ir iš ko tikimasi kitokių rezultatų, tačiau jūs ne kartą sakėte, kad tokie sprendimai yra į tolį orientuoti. O gyventi abiturientams arba būsimiems abiturientams, būsimiems studentams reikia šiais metais, kitais metais. Ar jūs matot kažkokių greitų receptų, kurie galėtų išspręsti situaciją?

– Tai yra tų receptų. Ne vien čia mes sugalvojom, yra pasaulyje daug kas išbandyta ir net Lietuva šį bei tą išbandė, tik tai, kas pasiteisina, nekartoja.

Pavyzdžiui, pernai, kai buvo karantinas, kai visi buvo labai tokie sudirgę ir atrodė tikrai, kaip tuos vaikus išmokyti tokiom sunkiom aplinkybėm, tai valstybė mūsų metė milijonus eurų, kad tiems vaikams padėtų. Realiai tai galima buvo daryti nuotoliniu būdu ir visai paprasta, pasirodo.

Ir savivaldybės, ir mokyklos, ir valstybė samdė geriausius mokytojus įvairiausių dalykų, ne tik matematikos, ir dėstytojus, ir korepetitorius, ir profesorius, ir jie padėjo tiems vaikams. Ir rezultatai buvo labai geri daugelyje savivaldybių, kurios tai išbandė.

Tie rezultatai pagerėjo, su 2020 metais jeigu palygintumėm, 2-3 kartus ir čia nereikėjo laukti dešimtmečių. Tiesiog išsikėlėme aiškų tikslą ir priemonę, ir padedame vaikams.

Pagalba vaikams čia yra bene svarbiausia. Jeigu mes suprantam, kad vaikai nėra piktybiniai, jiems galima padėti ir jie įveiks savo spragas ir išmoks tai, ko nemoka, pereiti tas karteles minimalias nėra sudėtinga, juos tik reikia patempti, jiems tik reikia pagalbos.

Tai jeigu pasiteisino 2021 metais, būtų pasiteisinę ir šiemet, bet to nebebuvo daroma, tiesiog baigėsi karantinas, grįžom į mokyklas, tiek žinių.

O vaikai turėjo daug spragų dėl tų karantinių metų, nes jie pusantrų metų gi mokėsi nuotoliu, prisirankiojo spragų ir visokių neišmanymų sočiai, tai juos tiesiog reikėjo patempti, bet to nebuvo. Ir šiandien, ar jūs girdėjote, kad ministerijoje, Nacionalinėje švietimo agentūroje, kažkaip būtų pagalvota apie vaiką – kaip jam padėti? Šių metų abiturientams, kurie jau laikė ir neišlaikė, kaip jiems padėti?

– Kaip tik to ir norėjau klausti – ką daryti, kaip padėti tiems abiturientams, kuriems gresia mokėti už aukštąjį mokslą?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai