G.Steponavičiaus teigimu, Lenkija nori, kad sprendžiant tautinių mažumų švietimo Lietuvoje ir Lenkijoje klausimus dalyvautų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) aukštasis komisaras tautinių mažumų klausimais Knutas Vollebaekas. Lietuvos švietimo ir mokslo ministro teigimu, šalys turi pačios išspręsti tarpusavio klausimus.
„Mes matome iš Lenkijos pusės mėginimus ir toliau laikyti tam tikrą spaudimą Lietuvai dėl tautinių mažumų švietimo politikos įtraukiant į ją ir tarptautines organizacijas. Kartu jie patys nepripažįsta, kad tokius standartus tautinių mažumų ugdyme, ką mes tik dabar palaipsniui įvedame, Lenkija jau turi ilgus metus. Todėl man atrodo, kad Lietuva neturėtų veltis į tokius formatus, kurie leis labiau klausimą išnaudoti vienos pusės situacijai, juolab, kad sprendimai įgyvendinant Švietimo įstatymą Lietuvoje nacionaliniu mastu yra daromi nuosekliai ir jautriai stebint situaciją“, – sakė G.Steponavičius.
Jo teigimu, Lietuva taip pat yra gavusi K.Vollebaeko kvietimą kartu su juo spręsti nesutarimus su Lenkija, bet mano, kad šalys gali susitarti ir be jo pagalbos.
„Lietuvos oficiali pozicija ta, kad klausimus mes galime išspręsti patys. Mes galime atsižvelgti į tarptautinės bendruomenės pastabas, bet tolesnis bendradarbiavimas nėra reikalingas“, – BNS antradienį sakė G.Steponavičius.
Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykiai įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties.
Varšuva remia Lietuvos lenkų politikus, kurie reikalauja, kad lenkiškais rašmenimis būtų galima rašyti pavardes dokumentuose ir vietovardžių pavadinimus, bei ragina atšaukti Švietimo įstatymo pataisas.
Lietuvos Vyriausybė priekaištus atmeta, sakydama, kad švietimo srityje lenkams sudarytos geriausios sąlygos pasaulyje už Lenkijos ribų mokytis gimtąja kalba, o naujasis Švietimo įstatymas tik artina Lietuvą prie Europos ir pačios Lenkijos standartų.
Lenkijoje gyvenantys lietuviai reiškia nuogąstavimų, kad jie nesijaučia saugūs ir tapo dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių auka. Jie teigia, kad Lenkijos lietuvių švietimo situacija išlieka blogesnė nei Lietuvos lenkų.
Įsteigti dvišalę švietimo ekspertų darbo grupę pernai rugsėjį susitikę Palangoje sutarė Lietuvos ir Lenkijos premjerai. Į paskutinį susitikimą darbo grupė buvo susirinkusi lapkričio pabaigoje. Darbo grupė buvo surengusi penkis susitikimus.
