Nušalinimų varžybos: kas daugiau?
Penktadienį buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis pasiūlė nušalinti visą teisėjų kolegiją, buvę liberalai Eligijus Masiulis su Šarūnu Gustainiu pasiūlė nušalinti tik prokurorą J.Laucių.
„MG Baltic“ gynėjai teigė siūlantys nušalinti visą teisėjų kolegiją ir prokurorą Justą Laucių. Koncerną ginantis advokatas pareiškė, jog Seimui patvirtinus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo išvadas teisingo teismo koncernas tikėtis nebegali.
J.Laucius buvo apkaltintas šališkumu.
Pats prokuroras, komentuodamas kaltinamųjų advokatų prašymus, žurnalistams sakė: „Žinot, aš pasakysiu savo nuomonę – ponai ginasi. Galbūt nelabai kultūringai ir visai neelegantiškai, bet yra kaip yra.“
Ar teisėjų kolegija nusišalins ir ar bus nušalintas prokuroras, paaiškės po savaitės.
Kaltino lankiusis prezidentūroje
E.Masiulis penktadienio posėdyje pareiškė neva liudininkai J.Laucių prieš porą dienų matė lankantis prezidentūroje. Į tai prokuroras atsakė klausimu: „Jūs juokaujate?“
J.Lauciaus teigimu, jis jokių reikalų prezidentūroje neturi: „Esu nebuvęs tame pastate metų šešiolika gal“. Į repliką, kad jį matė E.Masiulio neįvardintas žmogus, prokuroras atsakė, jog tai – kaip sapną komentuoti: galima, bet neaišku, ar verta.
Apie tai paklaustas E.Masiulis teigė, kad ateitis parodys, kuris iš judviejų teisus. „Labai netolimoje ateityje taps aišku“, – sakė jis.
„MG Baltic“ advokatas minėjo D.Grybauskaitę, VSD pažymą ir NSGK išvadas
„MG Baltic“ advokatas L.Belevičius pareiškė nušalinimą visai teisėjų kolegijai. Jis citavo prezidentės Dalios Grybauskaitės įvairiuose interviu pasakytus žodžius apie šią bylą ir tai, kad dviejuose interviu sakydama žodžius „paskolos dėžutėse“ D.Grybauskaitė rankomis parodė kabutes, leisdama suprasti, kad kalbos apie paskolą yra niekinės.
L.Belevičiaus teigimu, tai buvo tiesioginis kaltinamiesiems nepalankios visuomenės nuomonės formavimas. Be to, teisėjų karjera, anot jo, priklauso nuo prezidentės sprendimų, tad jos nuomonė esą turėtų veikti ir teisėjų nuomones.
Advokatas priminė NSGK tyrimą ir iš VSD gautą pažymą, kurioje esą yra konstatuojama, kad „MG Baltic“ darė nusikaltimus.
Jis priminė, kad ši pažyma nors ir nebuvo skirta viešinimui, vis tiek buvo paviešinta. Advokatas spėjo, kad tai galėjo padaryti kuris nors komiteto narys, siekdamas suformuoti išankstinę nuostatą prieš koncerną.
L.Belevičius darė išvadą, kad paviešinimu siekta iš anksto paveikti teismo nuomonę. Advokatas citavo NSGK tyrimo išvadą, kurioje teigiama, kad „MG Baltic“ veikla turi organizuotos nusikalstamos grupės veiklos požymių.
NSGK išvadas patvirtino Seimas, tai, anot L.Belevičiaus, reiškia kad „MG Baltic“ veiklos vertinimas yra įrašytas teisės akte. Gynėjas įsitikinęs, jog taip galima daryti išvadą, kad Seimas jau iki teismo nustatė koncerno padarytus nusikaltimus yra pripažino jį grėsme valstybei.
Toliau advokatas kalbėjo, kad tai ir apskritai žiniasklaidos priemonėse pateikiama informacija psichologiškai veikia teisėjus. Advokatas citavo politikų pasisakymus, kuriuose kalbama apie „MG Baltic“, juose koncernas esą jau nuteistas.
L.Belevičiaus teigimu, esant tokiai situacijai, kaltinamieji negali tikėtis nešališko teismo.
Prokuroras J.Laucius teisme teigė, jog, nepaisant to, kad teisėjus skiria prezidentė, jos pasisakymai teismo neveikia.
„V.Bakas jau skaičiuoja milijardus, galėtų ir metus paskaičiuoti“
„MG Baltic“ advokatas L.Belevičius žurnalistams sakė, kad koncernas NSGK išvadose įvardintas nusikalstama grupe.
„Jei Seimas nusprendė, galėtų ir bausmę paskirti. V.Bakas jau skaičiuoja milijardus, galėtų ir metus paskaičiuoti. Lygiai taip pat apie atskirus įrodymus yra kalbėjusi prezidentė per pastarąjį laikotarpį. Esant tokiai situacijai, tos garantijos, kurių reikalauja Europos žmogaus teisių teismo praktika, iš tikrųjų yra atimtos, tiek teisė į nepriklausomą teismą, tiek nekaltumo prezumpcija“, – kalbėjo advokatas.
Žurnalistams pastebėjus, kad pagal tokią logiką joks teisėjas negalėtų nagrinėti bylos, sakė: „Jeigu valstybė nesugeba organizuoti tokių teismo procesų, reiškia, ji .nesugeba organizuoti tokių teismo procesų. Tegu organizuoja NSGK posėdžius ir parlamentinius tyrimus, labai puikiai sekasi.“
R.Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas teigė, kad J.Laucius bus šališkas.
„Tyrimas gimė iš VSD atliekamo kontržvalgybinio tyrimo. Galiausiai kriminalinės žvalgybos tyrimas tapo baudžiamąja byla“, – teigė jis.
VSD informacijoje, anot jo, yra rašoma apie J.Laucių, jis vadinamas „MG Baltic“ taikiniu. Advokatas teigė, kad tai leidžia spėti, kad prokuroras gali būti šališkas.
E.Masiulio advokatui byloje pasirodė per mažai medžiagos
E.Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas taip pat pasiūlė nušalinti prokurorą dėl jo šališkumo. Anot jo, prokuroras turi išankstinį nusistatymą prieš E.Masiulį.
„Prokuroras nesilaikydamas BPK reikalavimų, teismui neperdavė dalies surinktos bylos medžiagos“, – teismui motyvavo jis. Advokatas minėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistų išvadą dėl E.Masiulio šeimos ūkinės ir finansinės veiklos, kurios kopijos prokuroras iš pradžių neleido pasidaryti E.Masiuliui ir jo gynėjui, tačiau po ilgų žygių leido. Taip esą buvo suvaržyta E.Masiulio teisė į gynybą ir rodė nusistatymą prieš E.Masiulį.
Jis taip pat minėjo, ką E.Masiulis yra aiškinęs anksčiau: tarp E.Masiulio dokumentų buvo raštelis dėl paskolos iš R.Kurlianskio, tačiau prokurorai jo nenorėjo matyti. E.Masiulis taip pat reikalavo, kad prie bylos būtų prijungtas jo ir D.Grybauskaitės susirašinėjimas, tačiau tai esą nebuvo padaryta.
Š.Gustainio advokatas: kodėl teisiamųjų suole nėra konservatorių?
Nušalinti prokurorą siūlantis Šarūno Gustainio advokatas minėjo konservatoriaus Lauryno Kasčiūno pavyzdį: esama duomenų, jog L.Kasčiūnas įvykdė prašymą raginti palaikyti byloje minimą Š.Gustainio įregistruotą teisės akto pataisą ir pas „MG Baltic“ atstovą paprašė paramos viešajai įstaigai ir ji buvo suteikta.
„Turime Seimo narį, turime veiksmus, turime paramą. Kuo tai skiriasi nuo Š.Gustainio?“, – klausė advokatas, ir pats atsakė, kad Š.Gustainis priklausė liberalams, o L.Kasčiūnas – konservatorius. Advokatas priminė, kad L.Kasčiūnas dirba NSGK ir net balsavo už išvadas dėl verslo įtakos politikams, kuriose gausiai minimas „MG Baltic“ ir liberalai.
Advokatas minėjo ir Mantą Adomėną bei tai, kad jo koncerno atstovai prašė dalyvauti TS-LKD partijos pirmininko rinkimuose, palaikyti Š.Gustainio pataisą ir jis visus prašymus įvykdė. Negana to, advokatas dėstė, kad konservatorius kreipėsi į koncerno atstovą ir pats paprašė paramos rinkimams. Tačiau, anot advokato, L.Kasčiūnas ir M.Adomėnas apklausti net ne kaip specialieji, bet kaip paprasti liudytojai, o Š.Gustainis dėl panašių inkriminuojamų veiksmų atsidūrė kaltinamųjų suole.
Tai, advokato teigimu, įrodo J.Lauciaus suinteresuotumą.
J.Laucius: visi laiškai, kurių reikia bylai, joje yra
Prokuroras J.Laucius teismo posėdyje teigė, kad visi nuomonių išsiskyrimai dėl bylos medžiagos, teisinės diskusijos galės įvykti teisminio nagrinėjimo metu.
J.Lauciaus teigimu, nei vienas dokumentas iš bylos neišimtas, visi laiškai, kurie reikalingi bylai, joje yra.
Į priekaištus, kodėl nėra konservatorių byloje, J.Laucius sakė, kad minėtų konservatorių veiksmai nėra nusikalstami baudžiamosios teisės prasme.
Posėdį pasitiko piketuotojai
Kaltinamieji penktadienio posėdyje prisistatė teismui, buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis teismui teigė šiuo metu dirbantis konsultantu, Eligijus Masiulis minėjo savo įmonę, V.Gapšys teigė dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą, G.Steponavičius šiuo metu yra Seimo narys, Š.Gustainis vadovauja maisto įmonei. Nei vienas iš jų, išskyrus V.Gapšį, nėra teisti.
Penktadienio posėdyje pasirodė ir penki vyresnio amžiaus piketuotojai, kurie piktinosi, anot jų, valstybėje klestinčia korupcija, o vienas iš jų aiškino, jog būtina apskaičiuoti, kiek mokesčių mokėtojams atsiėjo G.Steponavičiaus nepasirodymas teisme.
Teismo salėje piketuotojai įsikūrė iškart už kaltinamųjų, tačiau šiems nieko nesakė.
Primename, kad advokatų prašymus teismas galėjo išklausyti dar ketvirtadienį, tačiau numatytą pirmąjį posėdį politinės korupcijos byloje teko atidėti, nes G.Steponavičius buvo išvykęs į komandiruotę Suomijoje.
G.Steponavičius teisinosi proceso stabdyti nenorėjęs
Prieš penktadienio posėdį G.Steponavičius 15min teigė nežinojęs, kad jo nedalyvavimas stabdys procesą.
„Jeigu būčiau žinojęs, kad mano nedalyvavimas sustabdys procesą, tai būčiau atšaukęs tą komandiruotę. Čia yra pirmieji dažniausiai tvarkomieji posėdžiai, kur sprendžiami organizaciniai klausimai, aš buvau gavęs patikinimus iš advokato, kad tai (neatvykimas – aut.) nebus kliūtis posėdžiui įvykti. Mes jokių signalų dėl to nebuvome gavę ir iš teisminės institucijos, kad tai stabdys procesą“, – penktadienį sakė politikas.
G.Steponavičius prieš posėdį teigė norintis, kad teisminis procesas kuo greičiau baigtųsi.
Kitas posėdis šioje byloje vyks po savaitės.
Politinės korupcijos bylą nagrinėti paskirta teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Žimkienės, Jurgitos Kolyčienės ir Ugniaus Trumpulio.
Suprasti akimirksniu
- Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis, nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. gegužės papirkinėdamas politikus ir prekiaudamas poveikiu, galimai siekė koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimo.
- R. Kurlianskis davė kyšius buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui, eksliberalui Šarūnui Gustainiui bei buvusiam Darbo partijos pirmininkui Vytautui Gapšiui.
- R.Kurlianskis siekė koncernui naudingų sprendimų priėmimo Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, Seimo nutarimą dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.
- Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. eurų.
- G.Steponavičiui pareikšti kaltinimai piktnaudžiavimu be kyšininkavimo.
- E.Masiulis iš R.Kurlianskio ne tik priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais, bet buvo papirkinėjamas ir kitais būdais.
- R.Kurlianskis 2015 m. lapkritį susitikęs su Antanu Guoga pareikalavo jo atsisakyti sprendimo Liberalų sąjūdžio partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.
- V.Gapšiui kyšiai buvo perduoti už pažadą paveikti politikus, kad šie pateiktų bei balsuotų už sprendimus svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo, Pelno mokesčio įstatymų projektus, dėl 169 300 000 eurų vertės viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.
- V.Gapšiui kyšiai perduoti už pažadą paveikti tuometinę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, jog būtų priimti koncernui palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus.
- Kyšiai perduoti ir už pažadą paveikti žemės ūkio ministrę duoti nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su koncerno valdoma bendrove dėl Vilniuje, Tujų g. esančio valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos.
- Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įvykių chronologija:
- 2016 m. gegužės 12 d. STT agentai sulaikė tuometinį Liberalų sąjūdžio lyderį E.Masiulį, jo namuose rasti 106 tūkst. eurų, gauti iš „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio.
- Politikas šiuos pinigus vadina paskola, teisėsauga – kyšiu. E.Masiuliui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo.
- Iškart po E.Masiulio sulaikymo, į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą 20 dienų buvo uždarytas R.Kurlianskis. Verslininkas įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu.
- 2016 m. rugpjūčio 8 d. įtarimai stambaus masto kyšininkavimu pareikšti buvusiam Darbo partijos nariui V.Gapšiui. Jis įtariamas priėmęs 27 tūkst. eurų kyšį.
- 2017 m. vasario 28 d. įtarimai pareikšti ir „MG Baltic“. Koncernas įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu.
- 2017 m. balandžio 28 d. teisėsauga pareiškė įtarimus piktnaudžiavimu vienam iš Liberalų sąjūdžio lyderių G.Steponavičiui.
- Kitam buvusiam liberalui Š.Gustainiui teisėsauga 2017 m. gegužės 31 d. pareiškė įtarimus kyšininkavimu. Jis įtariamas priėmęs iš R.Kurlianskio 9 tūkst. eurų kyšį kaip paramą viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“. Jis įtariamas už šią paramą registravęs „MG Baltic“ palankias Vartojimo kredito įstatymo pataisas.
- 2017 m. rugsėjo 22 d. teisėsauga pranešė apie du paskutinius įtariamuosius – Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Partijoms įtarimai pareikšti dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo.
Kaltinamiesiems gresia iki 8 metų kalėjimo, partijoms – likvidavimas
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai. Bylos perdavimas teismui truko 17 mėnesių.
Ikiteisminiame tyrime apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Pasak Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos, maksimali gresianti bausmė kaltinamiesiems – iki aštuonerių metų laisvės atėmimo, tuo metu partijoms gresia likvidavimas, veiklos apribojimas arba bauda iki 1,9 mln. eurų.
