„Prašome atsižvelgti į susidariusios situacijos rimtumą ir į faktą, kad dėl priimto sprendimo stabdyti investicijų projektų lėšas, kuriam, akivaizdu, šiai dienai nėra jokio teisinio pagrindo, nukenčia ne tik Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, bet ir valstybė patirdama didžiulę žalą“, – laiške Seimo pirmininkui, taip pat didžiausioms parlamentinėms frakcijoms rašo LNOBT direktorius.
„Toks neteisėtos žalos padarymas valstybės turtui gali būti vertinamas, kaip nusikalstama veika ir kalti asmenys turės prisiimti pilną atsakomybę“, – priduria G.Kėvišas.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson prieš dvi savaites pranešė stabdanti finansavimo skyrimą LNOBT investiciniam projektui – scenos rekonstrukcijai, remdamasi gauta informacija iš Generalinės prokuratūros, kuri pernai atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl LNOBT investicijų. Ministrė sako besirėmusi principu, kad valstybės biudžeto lėšos negali būti naudojamos galimai neskaidriai vykdomiems projektams, be to, vadovui jau yra taikyta drausminė nuobauda, jis nesilaiko keliamų aukščiausių etikos reikalavimų.
Pats G.Kėvišas rašte politikams nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2013-aisiais, įtarimai jam buvo panaikinti ir kartoja poziciją, jog 2015-aisiais tyrimas atnaujintas „tik dėl to, kad būtų išversti į lietuvių kalbą dokumentai“ ir kad būtų ištirta Vokietijos įmonės gauta informacija. Jis pabrėžia, kad įtarimai šiuo metu nėra pareikšti.
„Akivaizdu, kad šiandieną nėra žinomi jokie faktai ar aplinkybės, kurios rodytų, kad LNOBT, pažeidžiant įstatymus, neskaidriai naudojo LNOBT rekonstrukcijai skirtas biudžeto lėšas“, – teigia G.Kėvišas.
Tiesa, jis nepamini fakto, kad ankstesniame tyrime įtarimai buvo pareikšti iš viso 5 asmenims, du iš jų – G.Kėvišo buvęs pavaduotojas Kęstutis Minderis ir vyriausioji buhalterė teismo pripažinti pažeidę teisės aktus, jiems paskirtos baudos. Kaip BNS sakė tyrimą organizavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas, baudos skirtos už aplaidžiai tvarkytą buhalterinę apskaitą, K.Minderiui – ir už netinkamą pareigų atlikimą. Teismas pripažino, kad tuomet netinkamai buvo apskaitytos likutinės medžiagos, išmontuotos iš teatro scenos po remonto. S.Verseckas pažymėjo, kad dalis tyrimo nutraukta negavus dokumentų iš darbus vykdžiusios bendrovės „SBS Bühnentechnik GmbH“ – dokumentus bendrovė Lietuvos teisėsaugai perdavė 2015-aisiais, po Vokietijos prokurorų pastangų ir kelerius metus trukusių teisminių procesų.
„Priimtas sprendimas visiški stabdo LNOBT investicinių projektų įgyvendinimą, neleidžia toliau vykdyti darbų ir atlikti sutartinių įsipareigojimų – atsiskaityti su tiekėjais ir rangovais“, – rašo LNOBT vadovas.
Anot G.Kėvišo, visos investicijos planuojamos trejus metus į priekį, o teatras negali atidėti mokėjimų, nes reikės mokėti baudas už sutarčių nevykdymą, bylinėtis, o tai tik didintų išlaidas.
Anot jo, visos investicijos planuojamos trejus metus į priekį, o teatras negali atidėti mokėjimų, nes reikės mokėti baudas už sutarčių nevykdymą, bylinėtis, o tai tik didintų išlaidas.
Jis nurodo, kad šiuo metu teatro įsipareigojimų bendra suma siekia daugiau nei 2,7 mln. eurų, todėl „ne tik LNOBT, bet ir visa valstybės patirta žala dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo bus didelė“.
G.Kėvišas taip pat pateikia prokurorų ministrei perduotą informaciją ir ministerijos sprendimą stabdyti finansavimą.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ketvirtadienį sudarė komisiją, kuri turėtų aiškintis, ar G.Kėvišas nenusižengė drausmei gaudamas pajamas iš kitos, nei LNOBT, veiklos. Pats G.Kėvišas interesų deklaracijoje nurodo konsultuojantis sūnaus Martyno Kipre registruotą įmonę „Riverside music LTD“. Ši įmonė 2016-aisiais LNOBT organizavo tris koncertus už 390 tūkst. eurų. G.Kėvišas nusišalino nuo sutarčių pasirašymo ir kitų procedūrų, bet Viešųjų pirkimų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadina tokį veiksmą nepakankamu vengiant korupcijos rizikos. Sutartis pasirašė jo pavaduotojas Naglis Stancikas. Sūnaus įmonės organizuotiems koncertams pats G.Kėvišas yra prašęs sostinės savivaldybės paramos ir ją vienam koncertui teatras gavo. Dėl to tyrimą atlieka Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
G.Kėvišas pabrėžia, kad tik sūnaus įmonė turėjo išskirtines teises rengti pasaulyje garsių orkestrų ir atlikėjų pasirodymus Lietuvoje, o jis pats atliko visas procedūras dėl etikos.
Generalinė prokuratūra šiuo metu dar tiria scenos rekonstrukcijos vykdymo faktines aplinkybes.
