„Aš nesuprantu, kur aš ką blogai padariau, kad aš turėčiau atsistatydinti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė G.Kėvišas.
Jis taip pat sakė, kad prieš jį yra vykdomas susidorojimas.
„Tas spaudimas, kurį aš patiriu, visiškai nepagrįstas spaudimas, aš jį vertinu kaip susidorojimą, nes niekas nepasako, kur aš ką pažeidžiau, kur aš ką nors blogai padariau, ką man reikėjo padaryti kitaip, kad išvengčiau tos situacijos, kuri yra dabar“, – kalbėjo LNOBT direktorius
Kultūros ministrė Liana Ruokytė – Jonsson praėjusią savaitę pareiškė, kad G.Kėvišas turi atsistatydinti, nes prarado pasitikėjimą. Ministrę palaiko ir premjeras Saulius Skvernelis.
Paklaustas, kaip galės dirbti, kai neteko aukščiausių politikų pasitikėjimo, LNOBT direktorius sakė, jog kasdienėje teatro veikloje jie neturi daug įtakos.
Antradienį gavus informaciją iš teisėsaugos, kultūros ministrė sustabdė finansavimą teatro investiciniam projektui – scenos rekonstrukcijai. Generalinė prokuratūra ministrę informavo, kad Lietuvos kriminalinės policijos biure yra vykdomas atnaujintas tyrimas dėl LNOBT scenos rekonstrukcijos vykdymo faktinių aplinkybių bei su tuo susijusių galimų nusikalstamų veikų.
Pasak G.Kėvišo, sustabdydamas investicijas ministrė „savo ambicijas iškėlė aukščiau teatro (...) ir apskritai kultūros gerovės“.
„Teatras tai ne mano ir kultūros ministrės nuosavybė, tai yra didžiausia Lietuvos įstaiga, vienas geriausių teatrų“, – teigė LNOBT direktorius.
„Ministrė tokiu savo sprendimu į bent jau teatro istoriją įeis ne kaip kūrėja, o kaip griovėja“, – pridūrė jis.
S.Skvernelis: „Diskutuoti ir kalbėti čia nėra labai apie ką“
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, reaguodamas į G.Kėvišo pasisakymus, ketvirtadienį dar kartą pabrėžė, jog savo vadovės pasitikėjimo netekęs LNOBT vadovas turėtų „priimti sprendimą“.
„Jeigu tiesioginis vadovas, konkrečiu atveju kultūros ministrė (...), išreiškia nepasitikėjimą, aš manau, kad diskutuoti ir kalbėti čia nėra labai apie ką – reikėtų priimti sprendimą“, – Žinių radijui sakė S.Skvernelis.
Pasak jo, abejonių kelia ir gerokai paankstintas konkursas į LNOBT vadovo pareigas, kurį ir vėl laimėjo G.Kėvišas.
„Staiga į anos Vyriausybės kadencijos pabaigą organizuojamas konkursas, kurį laimi ponas Kėvišas ir į pareigas, kurios bus paskirtos liepos mėnesį“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Premjeras svarstė, ar tikrai per penkiolika metų neatsirado daugiau nė vieno žmogaus, kuris galėtų vadovauti šiam teatrui.
Pradėti tyrimai
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) Seimo konservatorius ir parlamentarą Naglį Puteikį trečiadienį informavo pradėjusi mokestinį patikrinimą dėl G.Kėvišo pajamų.
LNOBT vadovas yra deklaravęs turtą ir pajamas, tačiau ši deklaracija nėra vieša. Jis BNS žadėjo paviešinti tiek VMI pateiktą deklaraciją, tiek ir teatro 390 tūkst. eurų vertės sutartis su sūnaus Martyno vadovaujama įmone „Riverside music LTD“, kurioje pats dirba konsultantu. Tačiau iki šiol G.Kėvišas to nepadarė.
Antradienį gavus informaciją iš teisėsaugos, kultūros ministrė sustabdė finansavimą teatro investiciniam projektui – scenos rekonstrukcijai.
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) pateiktoje interesų deklaracijoje LNOBT vadovas nurodo, kad „Riverside music“ konsultuoja nuo 2010-ųjų – tais pačiais metais, anot deklaracijos, jis ir pradėjo užsiimti pramogų ir poilsio organizavimo veikla. Taip pat jis nurodo nuo 2003-iųjų esantis viešosios įstaigos „Vilniaus festivaliai“ kultūros padalinio vadovas. Tarp sandorių G.Kėvišas nurodo 2013-ųjų pabaigoje sūnui Martynui dovanotą butą už 80 tūkst. eurų, taip pat informuoja 2012-aisiais sudaręs žemės pirkimo sandorį su žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ savininku Gedvydu Vainausku už daugiau nei 250 tūkst. eurų. G.Kėvišas Lietuvoje yra pasiėmęs 4,1 mln. eurų dydžio paskolą iš „Danske bank“, ir, kaip teigė anksčiau, šios paskolos dar negrąžino.
VTEK trečiadienį taip pat nusprendė aiškintis, ar G.Kėvišas nesupainiojo interesų prašydamas Vilniaus savivaldybės paramos dviem užsienio atlikėjų koncertams savo vadovaujamame teatre, kuriuos organizavo jo sūnaus įmonė.
VTEK jau anksčiau nagrinėjo, ar G.Kėvišas nesupainiojo interesų rengiant tris koncertus, už kuriuos teatras sūnaus įmonei sumokėjo 390 tūkst. eurų. Tuomet VTEK nustatė, kad pažeidimų nebuvo, nes G.Kėvišas pats nepasirašė sutarčių su koncertus organizavusia sūnaus įmone, tai už jį padarė pavaduotojas Naglis Stancikas.
