– Kaip manote, kas lėmė jūsų pergalę rinkimuose? – 15min paklausė G.Palucko.
– Pergalę lėmė tai, kad partijoje, kaip mačiau važiuodamas per visus skyrius ir kalbėdamasis, žmonės nori pasikeitimų. Ta žinia, kurią aš nešiau rinkimų kampanijoje, apie pokyčius, atsinaujinimą, demokratijos ir socialdemokratijos grįžimą į partiją, partijos struktūras ir politines programas, rado atgarsį tarp partijos narių. Manau, kad tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl partija pasirinko šitas permainas.
– Ar gali būti, kad M.Sinkevičiui kitų kandidatų parama labiau pakenkė nei padėjo?
– Nežinau, ar jam labiau pakenkė ar padėjo. Pati kampanija nebuvo labai maloni, ji buvo labai intensyvi ir buvo daug agitacijos, kuri šiek tiek prasilenkė su realybe. Manau, kad tai konsolidavo mano rėmėjų gretas. Nežinau, ar tai kenkė Mindaugui, bet palaikymas man tik augo.
G.Landsbergio parama sukėlė didelį erzelį ir alergiją socialdemokratų gretose.
– O konservatorių pirmininko Gabrieliaus Landsbergio parama padėjo ar pakenkė?
– Negaliu išvengti Gabrieliaus paramos, skleidžiamos per „Facebook“. Jis yra savarankiškas žmogus. Bet jo parama sukėlė didelį erzelį ir alergiją socialdemokratų gretose. Socialdemokratai tikrai niekada neleis, kad jiems konservatoriai rinktų pirmininką.
– Ar tai, kad laimėjote nedidele persvara, didina partijos skilimo riziką?
– Ne, tokios rizikos tikrai nėra. Mes galime aštriai kovoti, diskutuoti, bet pasibaigus kovoms aistros rims. Tolesnė kova kenktų ne man asmeniškai, o visai partijai.
– Rinkimų laikotarpiu buvo daug kalbėta apie galimybes persitarti dėl koalicijos. Iš pradžių jūsų nuomonė buvo griežtesnė, paskui švelnėjo. Koks veiksmų planas dabar?
– Veiksmų planas paprastas. Kitą savaitę, pirmadienį, mėginsime susitikti su abiem koalicijos partnerių lyderiais – Sauliumi Skverneliu ir Ramūnu Karbauskiu – ir pasišnekėsime, kokie priekaištai iš abiejų pusių yra, nes reikia tuos dalykus galų gale išsiaiškinti, o ne mėtytis žodžiais. Vienas dalykas yra rinkimų kampanijos metu apie tai šnekėti, kitas – kai jau reikia išklausyti ir kitą pusę. Mes pasakysime, kuo mes nepatenkinti, o jie galbūt yra nepatenkinti mumis. Pasikalbėsime.
Kitas dalykas, kad aš ir su frakcija pamėginsiu pasikalbėti dėl politinių prioritetų mūsų šioje koalicijoje, kokia yra mūsų, socialdemokratų, darbotvarkė, ką mes norėtume per ateinančius trejus su puse metų nuveikti ir ką turėti ant koalicijos sprendimų priėmimo stalo, nes šiek tiek mūsų nuomonės išsiskiria partijos skyrių ir narių, ar tai, kas vyksta dabar, tikrai yra kairioji darbotvarkė. Reikia tuos dalykus sustyguoti.
Jeigu šiandien partijos viduje vyktų referendumas, po šios rinkimų kampanijos galiu aiškiai pasakyti, kad greičiausiai mes iš šios koalicijos eitume.
– Kokios yra konkrečios sąlygos likti koalicijoje?
– Yra dvi sąlygos. Mūsų, kaip socialdemokratų, politiniai prioritetai Vyriausybės darbotvarkėje – Vyriausybės programoje ir priemonių plane. Antras dalykas – santykiai. Tai yra bendravimo formatas turi būti nuolatinis. Koaliciniai pasitarimai, vadovybės pasitarimai, o ne proginiai, kai įtampa pakyla tiek, kad veržiasi per kraštus į viešumą. Santykius reikia normalizuoti, socialdemokratų politinius prioritetus priimti į Vyriausybės programą ir priemonių planą ir viskas bus gerai.
– O jūs pats linkstate koaliciją saugoti?
– Aš esu pozityvus žmogus, bet žinau, kad jeigu šiandien partijos viduje vyktų referendumas, po šios rinkimų kampanijos galiu aiškiai pasakyti, kad greičiausiai mes iš šios koalicijos eitume, nes nesame patenkinti nei savo padėtimi, nei tais sprendimais, kuriuos esame įgalinti paveikti. Reikės abiem pusėms pasistengti, kad koalicija būtų produktyvi.
– Kurie šios kadencijos darbai, jūsų nuomone, buvo blogi, neteisingi?
– Šios kadencijos darbų dar nėra tiek, kad juos būtų galima vadinti klaidingais, nes jų tiesiog yra labai mažai. Kalbant apie švietimo sistemos pertvarką, ugdymo įstaigų tinklo pertvarką, prioritetas ilginti mokslo metus yra keistas. Socialdemokratų nuomone, reikėtų pirmiausia darbo užmokesčio, etatinio apmokėjimo klausimus išspręsti. Apie tai tiek mes, tiek valstiečiai ir žalieji kalbėjo dar rinkimų metu. Norėtume nuo tų dalykų ir pradėti. Mokslo metų ilgis, tvarkoj, bet tai tikrai nėra prioritetas.
Aš norėčiau, kad mūsų teisingumo ministrė Milda Vainiutė pasisakytų šiek tiek rimčiau apie žmogaus teises.
– Ar gali būti grįžtama prie ministerijų persiskirstymo klausimo, nes jūs buvote vienas iš tų derybininkų, kurie aiškiai reiškė nepasitenkinimą atsisakius socialinės apsaugos ir darbo ministro posto?
– Ne, čia nėra didžiausias prioritetas. Mes nebiurokratizuosime tų dalykų ir prie koalicijos sutarties keitimo ar nekeitimo tikrai nesivelsime, nes tai yra jautru iš abiejų pusių, tai yra sudėtinga procedūriškai, nes turi priimti sprendimus ir mūsų, ir „valstiečių“ tarybos. Pirmiausia tarsimės dėl bendro darbo principų ir politinės darbotvarkės prioritetų. Atsisėdam, pasišnekam. Jeigu randame bendrą kalbą, tai nuo to atsispiriant žiūrėsime į priekį. Tų ministerijų administraciniai įgaliojimai yra svarbūs, bet ir be jų galima įgyvendinti prioritetus, jei dėl jų sutarsime.
– Ar jus tenkina socialdemokratų ministrų darbas? Kurio veikla labiausiai netenkina?
– Taip, aš norėčiau, kad mūsų teisingumo ministrė Milda Vainiutė pasisakytų šiek tiek rimčiau apie žmogaus teises. Manau, reikės šiek tiek ministrei padėti suprasti socialdemokratinę politiką šiuo klausimu, bet kitų ministrų veiklos aš nekomentuosiu. Linas Linkevičius savo darbą dirba gerai, o su M.Sinkevičiumi ką tik baigėme rinkimų kampaniją, būtų neetiška vertinti jo veiklą, nes galėčiau būti apkaltintas subjektyvumu.
– Labiausiai „valstiečiai“ socialdemokratus kritikavo dėl urėdijų reformos. Ar socialdemokratai liks prie nuomonės, kad viena įmonė yra blogai?
– Socialdemokratai į urėdijų reformą žiūri per kitą prizmę. Tai yra per regionų politikos prizmę. Mes nepritarsime reformoms, kurios naikina darbo vietas regionuose. Bet kokie optimizavimo, vagysčių stabdymo dalykai mums tinka, bet, jei mažės darbo vietų regionuose, tai mums netinka.
– O ką jūs ketinate daryti su Darbo kodeksu?
– Dėl Darbo kodekso, neabejoju, įtampos netrūks. Mes, galų gale, esame to politinio projekto autoriai. Ta autorystė mus šiek tiek slegia kaip partiją ir frakciją. Prieš komentuodamas plačiau aš noriu pasišnekėti su frakcija.
Mano asmenine nuomone, dėl kodekso mes turėtume gerai pagalvoti, su profesinėmis sąjungomis susitarti ir laikytis bendros pozicijos. Tuo tarpu šiandien mes matome kodeksą išpreparuotą, išmėsinėtą vietomis.
– Pačiam nedirbant Seime gali būti sunku sukontroliuoti frakcijos darbą. Kokius svertus naudosite?
– Frakcija kyla iš partijos. Jei partijoje formuojama politinė nuomonė, kryptis, tai neabejoju, kad frakcija į tai atsilieps. Kitas dalykas – turėsime spręsti ir frakcijos vadovo klausimą, nes Irena Šiaulienė tapusi Seimo vicepirmininke.
– Ką jūs matytumėte frakcijos vadovu?
– Pasikalbėsime su frakcija. Žmogus turi turėti dalykines savybes ir turi, tiesiai šviesiai sakau, alergijos nekelti frakcijos nariams, nes yra įvairių tų emocinių santykių. Čia yra vidiniai dalykai, juos išspręsime.
– Vienas iš artimiausių klausimų Seime gali būti apkalta frakcijos nariui Mindaugui Basčiui. Kaip jam patartumėte elgtis?
– M.Bastys gali pasinaudoti galimybe išeiti iš Seimo dabar, mėginti įrodinėti tuos visus dalykus ar neigti juos už Seimo ribų ir išlaikyti galimybę grįžti į Seimą kito politinio rinkiminio ciklo metu. Jei jis bus pašalintas apkaltos būdu, o panašu, kad tai ir bus, kiek žinau tą politinę susiklosčiusią konjunktūrą, tai jo politinė karjera, kur reikalinga priesaika, bus baigta. Čia viskas yra labai paprasta.
– Daug kalbėjote ir apie pokyčius partijoje. Apie tai, kad turi keistis didelė dalis partijos vadovybės. Kas konkrečiai dar laukia?
– Dėl pavaduotojų laukia du dalykai: lyčių lygybė, tai yra šeši vyrai ir šešios moterys. Kitas principas, kurį deklaravau, yra tai, kad pavaduotojai turės gauti delegacinius raštus iš mūsų skyrių, regionų, iš apskričių, kad būtų atkurtas bendravimas ir atskaitomybė bei atsakomybė tarp „viršaus“ ir skyrių.
Dėl to buvo daug priekaištaujama. Prezidiumas, žinoma, irgi bus performuotas, nes kaip tik baigia savo kadenciją. Gegužės 6 dieną bus suvažiavimas ir bus suformuotas naujas prezidiumas. Ten taip pat bandysime išlaikyti lyčių lygybės principą 50/50, gal tik su simboliniais nuokrypiais. Neabejoju, kad prezidiume daug žmonių pasikeis, nes skyriuose kyla nauji lyderiai, nauji pirmininkai, bus sveiko demokratiško pokyčio.
– Ką pats siūlysite į pavaduotojus?
– Viliją Blinkevičiūtę ir Gediminą Kirkilą matyčiau dėl labai suprantamų strateginių aplinkybių. Tiesa, dar reikės ir su jais pasikalbėti, nes visi pokalbiai kol kas yra preliminarūs.
Mūsų partijoje tikrai nemačiau nė vieno bebro ar kokio kito gyvūno. Pas mus visi žmonės.
– Ar Mindaugui Sinkevičiui ir Algirdui Butkevičiui bus vietos jūsų dešinėje?
– Socialdemokratų partijoje vertinama padėtis kairėje, o ne dešinėje. Turint galvoje milžinišką M.Sinkevičiaus palaikymą Kauno regione, aš neabejoju, kad Kaunas jį rems. A.Butkevičius bus valdybos narys, nes visi buvę pirmininkai yra valdybos nariai socialdemokratų partijoje. Jo patirtis ir institucinė atmintis niekur nedings.
– Kaip apskritai vertinate pirmuosius tiesioginius partijos pirmininko rinkimus? Kaip žinoma, jie neapsiėjo be skandalų. Pasvalio skyriaus rezultatai gali būti išvis anuliuoti.
– Pirmi visada būna pirmi. Emociškai sunkiausi ir organizacine prasme prasčiausi. Toks jau yra to pirmo reikalo likimas. Tačiau rinkimai įvyko. Mes dėl to džiaugiamės, nes partija po Seimo rinkimų buvo entuziazmo stokos ir apatijos būsenoje. Tai kėlė nerimą. Nemažas balsavimo aktyvumas rodo, jog žmonėms rūpi partijos ateitis ir jie nori dalyvauti tiesioginėje demokratijoje. Tai politinei organizacijai yra labai sveika. Visi kiti nesklandumai, mano nuomone, nulemti nepatirties. Jei kas nors mano, kad galima pažeidinėti tvarką, net mėginti paveikti rinkimų rezultatus tokiais neordinariais metodais, tai to daryti tikrai negalima.
– Jus sveikinantys žmonės dažnai priduria, kad dabar partijoje nebeliks bebrų. Kaip juos naikinsite?
– Mūsų partijoje tikrai nemačiau nė vieno bebro ar kokio kito gyvūno. Pas mus visi žmonės ir aš tikrai tuo džiaugiuosi. Bet pokyčių bus tikrai nemažai ir ne visiems tai patinka. Tie žmonės, kurie partijos vardu kalbėjo pastaruosius 25 ar net 27 metus, tikrai trauksis į antrą planą užleisdami vietą naujiems politikoje žmonėms, kurie turi labai daug entuziazmo. Pokyčių bus.
