– 29 iš 60 skyrių jau pareiškė savo nuomonę. 23 skyriai už pasitraukimą, 4 siūlo peržiūrėti koalicijos sutartį, 2 norėtų likti. Pone Paluckai, juk viskas jau aišku, ko dar laukiate?
– Aišku „valstiečiams“, aišku konservatoriams. Tačiau procedūra turi būti baigta iki galo, nes reikia sužinoti visų skyrių nuomonę. Būtų ydinga surinkus pakankamą balsų skaičių imti ir nutraukti tuos dalykus. Kita vertus, reikia panagrinėti skyrių dydžius, nes nuo to priklauso, kiek atstovų yra taryboje. Apklausti reikia visus, sužinojus visų nuomonę, eiti į tarybą ir priimti sprendimą. Mes vertiname nuogąstavimus, bet mes geriau žinome, kokius sprendimus reikia priiminėti mūsų partijoje.
– Jei būtų sprendimas trauktis, tai kada? Iš karto ar, kaip premjeras norėtų, sutiktumėte dirbti dar vieną sesiją?
– Priėmus sprendimą kiltų tam tikrų techninių klausimų, tokių kaip darbų perėmimas, galbūt keistųsi komitetų pirmininkai ar būtų judėjimai ministrų kabinete. Esame atsakinga partija, nesiekiame vyriausybės destabilizavimo. Tie veiksmai būtų derinami, galbūt net, kaip Gediminas Kirkilas siūlo, pasirašant tam tikrą memorandumą tarp mažumos vyriausybės ir konstruktyvios opozicijos aiškiai apibrėžiant kaip, ką, kada palaikome. Tie techniniai dalykai būtų sprendžiami racionaliai ir tvarkingai.
– Prakalbote apie tą susitarimą. Kokia yra jo esmė? Kalbama apie atskirų frakcijų bendrą darbą ar tai dar bandymas išsaugoti koaliciją?
– To memorandumo dar niekas nematė, jis dar ruošiamas. Bet jo turinys daugiau mažiau žinomas. Tai yra retrospektyvinis vertinimas, kokie mūsų pasiekimai praeityje, bet didžioji dalis yra apie tai, ko mes siekiame ateityje, kokie dalykai mums, kaip socialdemokratams, yra aktualūs ir kiek pasiryžę dėl to įsipareigoti „valstiečiai–žalieji“. Tai labai konkretūs dalykai: mokesčių sistemos pertvarkos dalys, socialinės politikos dalys, vaiko pinigai ir kt. Toks memorandumas gali gimti. Mūsų su frakcija šiek tiek skiriasi nuomonės, kada toks dokumentas galėtų būti pasirašomas, ar dabar, ar po sprendimo priėmimo. Bet toks memorandumas gali egzistuoti, jei jis apskritai yra aktualus „valstiečiams–žaliesiems“. Kol kas jų geranoriškumo tuo klausimu trūksta. „Valstiečių“ lyderis tai pavadino provokacija. Tai yra keista, nes „valstiečiai“ turėtų siekti palaikymo, kad ir iš konstruktyvios opozicijos mažumos vyriausybės. Gali būti, kad jau yra užsitikrinę palaikymą iš konservatorių, ar kitų likusių Seimo narių. Bet toks elgesys yra šiek tiek keistas. Kita vertus, mes nelendame į jų reikalus ir prašome jų į mūsų sprendimo priėmimo procesą nesikišti.
– Tai, kaip jūs kalbate, jau skamba ne kaip koalicijos partnerių kalba ar draugiški santykiai.
– Draugiškų santykių jau nėra kuris laikas.
– Ramūnas Karbauskis sako, kad santykiai su frakcija yra puikūs, čia jūs esate problema.
Ponas Karbauskis sąmoningai siekia piešti takoskyrą tarp partijos ir frakcijos pamiršdamas, kad koaliciją formavo partijos.
– Politinė taktika ir strategija gali būti įvairi. Ponas Karbauskis sąmoningai siekia piešti takoskyrą tarp partijos ir frakcijos pamiršdamas, kad koaliciją formavo partijos. Partijos ir apsispręs, ji gyvuos ar bus išskirta. Tuo tarpu frakcijoje yra įvairių nuomonių, bet priėmus sprendimą visi jo turės laikytis.
– Pone Paluckai, ar šis koalicijos klausimas nėra jūsų asmeninės ambicija? Jūs kritiškai į „valstiečius“ žiūrėjote dar prieš pasirašant koalicijos sutartį, pykote ant buvusios vadovybės, kad atsisakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ta kritika koalicijai buvo viena esminių priežasčių, leidusių jums laimėti partijos pirmininko rinkimus. Jūs nenorėjote tos koalicijos ir dabar turite visus įrankius iš jos pasitraukti.
– Vertindamas koalicijos darbą skeptiškai buvau teisus. Praėjus 10 mėnesių aiškiai matyti, kad geranoriškumo nėra jokio, pasiekimai yra labai abejotini. Nepaisant to, kad yra kalbama apie didžiąsias reformas, bet žmonės tų reformų vaisių niekaip nejaučia. Kainos kyla, to viena priežasčių – padidintas alkoholio akcizas, panaikinta PVM lengvata šildymui ir kiti dalykai. Šnekant apie rezultatus tai manau, kad buvau teisus. Ar tai yra mano asmeninė ambicija? Ne. Manau, kad skyrių, išreiškusių paramą traukimuisi iš koalicijos, skaičius tai tik dar kartą įrodo. Jei tai būtų mano ambicija, manau, tokio skyrių palaikymo šis klausimas tikrai nebūtų sulaukęs.
– Premjeras sako, kad jums nusprendus palikti koaliciją, mažumos vyriausybės atveju, jūsų deleguoti ministrai galėtų dirbti toliau, premjeras jiems priekaištų neturi. Jūs leistumėte savo ministrams tęsti darbą?
Vertindamas koalicijos darbą skeptiškai buvau teisus. Praėjus 10 mėnesių aiškiai matyti, kad geranoriškumo nėra jokio, pasiekimai yra labai abejotini.
– Premjeras gali siūlyti ministrams likti, bet ministrai turės apsispręsti. Jei būtų priimtas sprendimas trauktis iš koalicijos, pagal statutą šis sprendimas yra taikomas visiems partijos nariams. Partijos nariai gali apsispręsti toliau eiti pareigas ir tapti profesionaliais technokratiniais ministrais, ar toliau siekti politinės karjeros ir galbūt kitąkart vėl užimti vieną ar kitą politinę poziciją. Tačiau tokį sprendimą turės priimti kiekvienas ministras asmeniškai. Mes esame disciplinuota politinė organizacija ir priimti sprendimai galioja visiems. Iš socialdemokratų deleguotų ministrų tik du yra partijos nariai. Pavyzdžiui, teisingumo ministrės tai neliestų, norėdama eiti toliau pareigas ji galėtų tą daryti net neatsiklaususi.
– Ramūnas Karbauskis teigia, kad susiklosčiusi situacija tėra jūsų vidinės partijos problemos, kurios persikelia į Seimą.
– Pono Karbauskio visažinystė kartais stebina. Nemanau, kad ponas Karbauskis yra gerai informuotas apie procesus mūsų partijoje ir tai nėra svarbiausias dalykas. Koalicijos veiklos vertinimas yra daromas per socialdemokratų programinius principus, per ideologinius principus ir prioritetus. Aš jau minėjau, kad pasiekimai ir reformos yra abejotinos. Mes kartu su „valstiečiais“ kalbėjome apie Darbo kodeksą. Neskaitant kosmetinių pataisymų Darbo kodeksas nebuvo pataisytas. Kalbėjome apie viešą sektorių ir jų darbo užmokesčio didinimą, tačiau šiandien apie tai nebekalbame ir nukeliame tuos dalykus neapibrėžtam laikui. Kalbėjome ir apie etatinį darbo užmokestį mokytojams, tačiau mainais mokytojai gauna pareiškimus, kad kai bus rezultatai, bus ir atlyginimai. Ir dar daug kitų dalykų, dėl kurių mūsų nuomonės skiriasi. Išryškėja pasaulėžiūros skirtumai. Mes savo problemas išsispręsime ir be „valstiečių–žaliųjų“ pagalbos.
– Pone Paluckai, ar jums neatrodo, kad visoje šioje situacijoje trūksta paprasčiausiai aiškumo ir argumentų? Dabar kalbama apie tai, kad su jumis nesikalba, nesitaria, kad ieško pritarimo pas oponentus ir panašiai. Jei jūs ir koalicijos partneriams, ir visuomenei pasakytumėte, kad štai, siūlėme tą ir tą, su konkrečiais skaičiavimais, bet jie nesutiko, tai niekam nekiltų klausimas, kodėl jūs norite išeiti. Tai būtų bent kažkokie argumentai.
– Tie argumentai buvo padėti ant stalo. Ne visi žmonės vienodai seka tas politines aktualijas. Paminėsiu paskutinius projektus – tai mokesčių sistemos pertvarka. Tai nėra techninis nesusipratimas ar nesusikalbėjimas, kai siūlomos lubos „Sodros“ įmokoms labai daug uždirbantiems asmenims. Tai konceptualus nuomonių išsiskyrimas. Tai nėra techninis nesusipratimas, kai siūloma panaikinti pajamų mokesčio lengvatą vidurinei klasei ir to sąskaita mokėti diferencijuotus vaiko pinigus testuojant pajamas skurdžiausiai gyvenantiems. Mes siekiame solidarumo tarp socialinių sluoksnių. Visi moka mokesčius, bet visi ir gauna. Tai yra tam tikra mokestinė moralė. Nuo to priklauso tavo polinkis ir noras mokėti mokesčius ir prisidėti prie viešųjų paslaugų vystymo. Čia mes matome skirtingus dalykus pagal pasaulėžiūrą.
Mes pateikėme 10 labai konkrečių pasiūlymų dėl mokesčių sistemos pertvarkos. Į juos yra įtraukti ir vaiko pinigai, ir progresinių mokesčių tarifo įvedimas ir kiti dalykai. Į tai buvo atsiliepta labai aiškiai – ne, ne, ne, galbūt kažkada. Tai veikti tokiame neapibrėžtume mes negalime. Žmonių pasitikėjimą mes jau vieną kartą praradome per praėjusius rinkimus ir antrą kartą to nenorime. Eiti į kompromisus su savo politine sąžine? Mes jau tą darėme per daug dažnai.
Eiti į kompromisus su savo politine sąžine? Mes jau tą darėme per daug dažnai.
– Bet ar teikdami pasiūlymus jūs buvote paskaičiavę, iš ko juos įgyvendinti? Premjeras sakė norėtų tai įgyvendinti, bet, deja, nėra pinigų.
– Tie dalykai yra klasikinė politinė demagogija. Turite biudžetą, yra pajamos. O kaip jas išleidžiate, priklauso nuo prioritetų. Jei prioritetas yra mokėti vaiko pinigus visiems vienodai, pritaikyti pajamų mokesčio lengvatas vidurinei klasei, tai tų pinigų ir surasi. Jei nenori, tai tų pinigų ir neatsiranda. Tie dalykai yra sprendžiami techninėmis priemonėmis. Finansų ministras su premjeru atsiliepdami į politines iniciatyvas gali ir turi surasti alternatyvas. Mes esame pasiūlę pajamų šaltinius. Tas pats progresinių mokesčių tarifas, kuris leistų sukaupti daugiau kaip 100 milijonų eurų, tas pats prabangaus turto apmokestinimas, kur taip pat buvo pateiktas siūlymas. Tačiau viskas priklauso nuo prioritetų.
– Pastarieji visuomenės apklausos duomenys rodo, kad jūsų partijos reitingai pamažu auga. Suprantu, kad ši jūsų pozicija prieš artėjančius rinkimus yra labai naudinga.
– Iki rinkimų dar labai toli. Reitingai dar kils ir leisis. Tačiau yra vienas esminis principas. Esame padarę nemažai klaidų ir šiandien norime savo pozicijų grynumo ir galų gale pradėti daryti tai, ką sakome.
– Jūs – ar visa partija?
– Esu įsitikinęs, kad visa partija. Apie tai kalba ir didžioji dalis skyrių. Mes dar iki galo išsiaiškinsime tuos dalykus tarybos posėdžio metu, bet esminis principas aiškus – socialdemokratai turi būti socialdemokratais. Turime daryti tai, ką kalbame, o tas idėjinis grynumas neinant į kompromisus dėl postų yra vienas iš esminių siekių.
