Priminęs neseniai Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio europarlamentarams ištartą perspėjimą, kad Rusija siekia sunaikinti europietišką gyvenimo būdą, tuos, kam brangi laisvė, garbė ir žmogiškasis orumas, įstatymų viršenybė ir žmogaus teisės, jis pabrėžė, kad negalime to leisti.
Lietuvos vadovas paragino stiprinti sankcijas Rusijai iki ši nutrauks agresiją prieš Ukrainą, ir siekti, kad už agresijos nusikaltimus atsakingi asmenys sulauktų atpildo. Todėl jis išreiškė tvirtą paramą specialaus tarptautinio tribunolo agresijos nusikaltimui tirti įkūrimui ir įšaldyto Rusijos turto panaudojimui Ukrainai atstatyti.
Šiandien man atrodo, kad Baltijos kelio dvasia nepaprastai ryškiai šviečia ir Ukrainos kovoje už laisvę, nepriklausomybę bei demokratinę ateitį Europoje.
Su darbo vizitu Strasbūre besilankantis G.Nausėda antradienį kreipėsi į europarlamentarus. Kalbėdamas debatuose „Tai yra Europa“ jis išdėstė savo požiūrį apie dabartinę Europos padėtį ir ateities perspektyvas.
Savo kalbą jis skyrė „Europos idėjai, kuri mus vienija ir kuri mums teikia stiprybės daugelio krizių akivaizdoje“. Prezidentas kalbėjo apie didžiausius šių dienų iššūkius, Europos saugumą ir paramą Ukrainai, Europos Sąjungos (ES) plėtrą, istorinės atminties išsaugojimą ir visuomenių atsparumo ugdymą.
Priminė Baltijos kelią
G.Nausėda atkreipė dėmesį, kad į EP atvyko vos kelios dienos po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo.
Jis taip pat priminė, kad prieš 700 metų Lietuvos valdovas Gediminas kreipėsi į to meto Europos visuomenę, kviesdamas svetimšalius riterius, pirklius, amatininkus, žemdirbius, kunigus ir vienuolius atvykti į Lietuvą, kur jie galės laisvai išpažinti krikščionių tikėjimą ir siekti geresnio gyvenimo.
„<…> Gedimino laiškai mūsų istorinėje atmintyje įtvirtino Lietuvos kaip atviros, tolerantiškos, pažangios Europos šalies idealą, kurio mes norime siekti. <…> Tikėjimas, kad anksčiau ar vėliau sugrįšime į nepriklausomų, ant laisvės, atsakomybės ir pasitikėjimo pamatų pastatytų Europos valstybių bendriją, palaikė mūsų viltį nelaisvės metais.“
Šis tikėjimas 1989 m. rugpjūčio 23 d. maždaug 2 mln. Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių įkvėpė protestui prieš neteisėtą sovietinę okupaciją bei Josifo Stalino ir Adolfo Hitlerio suokalbį – sustoti į 650 km ilgio Baltijos kelią.
Pirmoji Rusijos agresijos auka visuomet būna tiesa.
„Šiandien man atrodo, kad Baltijos kelio dvasia nepaprastai ryškiai šviečia ir Ukrainos kovoje už laisvę, nepriklausomybę bei demokratinę ateitį Europoje, – kalbėjo mūsų šalies vadovas. –
Stovėdamas šioje tribūnoje, aš prisimenu Ukrainos prezidento – ir savo draugo – V.Zelenskio EP prieš mėnesį ištartą perspėjimą, kad Rusija siekia sunaikinti ne tik Ukrainą, bet ir europietišką gyvenimo būdą. Prievarta ir melu sunaikinti mus visus, kam brangi laisvė, garbė ir žmogiškasis orumas, kas pasikliauja įstatymų viršenybe ir kas gerbia žmogaus teises.
Negalime to leisti, jei mums iš tiesų rūpi Europos ateitis. Turime pasipriešinti ir savo veiksmais parodyti, kas mums išties brangu ir vertinga.
Tai yra istorinio lūžio akimirka, panaši į tą, kurią Lietuva patyrė 1991 m. sausį, kai mūsų laisvės gynėjai plikomis rankomis stojo prieš sovietų tankus, ginkluoti beribiu ryžtu. Dar skausmingiau tai šiandien išgyvena Ukraina, kuriai tenka gintis nuo kruvinų Bučos, Irpinės ir Iziumo žudikų.“
Šią kalbos dalį apie Ukrainą prezidentas pasakė angliškai.
Lietuvos parama Ukrainai – beveik 1,5 proc. BVP
G.Nausėda pasidžiaugė, kad Europa ir kitos laisvę mylinčios tautos nepasidavė Rusijos skleidžiamai dezinformacijai ir bauginimui: „Tai yra nepaprastai svarbu, nes pirmoji Rusijos agresijos auka visuomet būna tiesa. Melo ir istorijos iškraipymų kampanija paruošė placdarmą Ukrainos puolimui. Su melu turime kovoti pirmiausia.“
Kai to labiausiai reikėjo, šios šalys išlaikė vienybę ir ištiesė ukrainiečiams pagalbos ranką. Prezidentas pabrėžė, kad ne tik Lietuvos valdžios institucijos, bet ir pilietinė visuomenė nuo pat karo pradžios atsiliepė į Ukrainos pagalbos šauksmą.
Bendra Lietuvos parama, įskaitant nevyriausybinių organizacijų, verslo ir fizinių asmenų aukas, Ukrainai jau artėja prie 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Per tris pernykštės gegužės dienas Lietuvos žmonės surinko 6 mln. eurų koviniam dronui įsigyti, o per šių metų vasarį – 14 mln. eurų taktiniams radarams, priminė šalies vadovas ir išreiškė viltį, kad daugelis Europos piliečių supranta, jog Ukrainos kova – tai ir jų kova, kurioje pergalė gali būti iškovota tik bendromis pastangomis.
„Visi mes šiandien skaudžiai mokame už neišmoktas Antrojo pasaulinio karo pamokas, – pabrėžė G.Nausėda. – Po skambios pergalės prieš vieną – nacistinį – totalitarinį režimą liko aiškiai neįvardyti ir nepasmerkti kito – sovietinio – režimo nusikaltimai.
Būtent tokie nutylėjimai sudarė sąlygas Sovietų Sąjungoje, o vėliau – Rusijoje, šlovinti karo nusikaltimų, etninių valymų ir kitų nusikaltimų žmoniškumui organizatorius. Iškreiptas Antrojo pasaulinio karo atminimas ilgainiui ne tik Rusijoje, bet ir už jos ribų tapo politiniu instrumentu dabarties nusikaltimams pateisinti.“
Pirmieji pranešimai apie žudynes Bučoje ir kitose Ukrainos vietovėse buvo ypač skaudūs Lietuvos žmonėms, nes priminė mums daugelį tokių bučų.
G.Nausėda priminė kartu su kolegomis iš kitų Baltijos šalių pernai liepą paraginęs sustiprinti ES dėmesį istorinės atminties politikai, parengiant švietimo programas moksleiviams, skiriant ES finansavimą tyrimams ir komunistinių režimų nusikaltimų tarptautiniam įvertinimui, totalitarizmo aukų įamžinimui Briuselyje.
„Atvirai pasakysiu: pirmieji pranešimai apie žudynes Bučoje ir kitose Ukrainos vietovėse buvo ypač skaudūs Lietuvos žmonėms, nes priminė mums daugelį tokių bučų, ištikusių mūsų šalį 1944 m. ir vėliau, kai sovietų okupantai smurtu įtvirtino savo neteisėtą valdžią, niekino nukankintų laisvės kovotojų palaikus ir suiminėjo motinas, išdrįsusias apverkti savo nužudytus vaikus.
Išties labai skaudu, kad pasibaisėtinas teroras vėl sugrįžo į Europą. Tuo svarbiau užtikrinti, kad šie naujausi Rusijos nusikaltimai neliktų be atsako“, – kalbėjo prezidentas.
Anot jo, nepaviešintas, metai iš metų nutylimas blogis ne tik kelia grėsmę pamatinėms Europos vertybėms, bet ir neleidžia Rusijos žmonėms stoti į akistatą su savo praeitimi. Todėl esą privalome „sulaužyti melo, nusikaltėlių šlovinimo ir nuogos agresijos ratą, kol jis mūsų visų nesutraiškė“.
Turime stiprinti sankcijas Rusijai tol, kol ši nenutrauks agresijos prieš Ukrainą, ir siekti, kad atsakingi už agresijos nusikaltimus asmenys sulauktų atpildo.
„Turime stiprinti sankcijas Rusijai tol, kol ši nenutrauks agresijos prieš Ukrainą, ir siekti, kad atsakingi už agresijos nusikaltimus asmenys sulauktų atpildo. Todėl tvirtai pasisakau už specialaus tarptautinio tribunolo agresijos nusikaltimui tirti įkūrimą, taip pat už įšaldyto Rusijos turto panaudojimą Ukrainos atstatymui.“
Taip pat skaitykite: Europos Parlamentas pritarė lietuvių rezoliucijai – ragina įkurti tribunolą Rusijai
„Europai reikia Ukrainos“
G.Nausėdos žodžiais, kaip taikos projektas sukurtoje, bet precedentų neturintį spaudimą išgyvenančioje Europos bendrijoje aiškiai justi, kad taikus gyvenimas, laisvė, demokratija ir materialinė gerovė nebėra savaime suprantami dalykai.
Istorinė patirtis rodanti, kad efektyviausias būdas plėsti taikos, stabilumo ir klestėjimo erdvę Europoje buvo ir bus ES plėtra.
Todėl prezidentas paragino teikti kaip niekada reikalingą pagalbą Moldovai, patiriančiai milžinišką prorusiškų jėgų politinį bei energetinį spaudimą, suteikti vilties Sakartvelo jaunajai kartai ir pilietinei visuomenei, aktyviai siekiančiai permainų bei europinės ateities.
Svajoju apie dieną, kai šiuose rūmuose posėdžiaus Ukrainoje išrinkti Europos parlamentarai ir valstybės narės teisėmis plevėsuos Ukrainos vėliava.
„Neabejotina, kad neįprastų sprendimų iš mūsų pareikalaus Ukrainos derybos dėl narystės ES. Tačiau ši šalis jau įrodė, kad geba įveikti iškylančias kliūtis ir tvirtai žengti reformų keliu. <…> Prasidėjęs nuo Euromaidano, Ukrainos atgimimas turi baigtis vieningoje Europoje.
Ne tik Ukrainai reikia Europos, bet ir Europai reikia Ukrainos, su visa jos gyvybine energija ir ryžtu siekti užsibrėžtų tikslų.
Todėl aš svajoju apie dieną, kai šiuose rūmuose posėdžiaus Ukrainoje išrinkti Europos parlamentarai ir valstybės narės teisėmis plevėsuos Ukrainos vėliava. Ta pati vėliava, kuri šiandien yra tapusi šlovingos kovos už ukrainiečių orumą ir laisvę simboliu“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Šią frazę europarlamentarai sutiko plojimais.
Lietuvos vadovas paragino užtikrinti tęstinę ES finansinę ir techninę paramą narystei reikalingų reformų Ukrainoje įgyvendinimui.
G.Nausėda nepraleido progos užsiminti apie neteisėtą migraciją ir būtinybę susitarti dėl teisinių priemonių kovai su ja bei jos politiniu instrumentalizavimu. To poreikis išryškėjo, kai Lietuva ir kaimyninės ES valstybės užpernai tapo Baltarusijos ir Rusijos režimų hibridinės atakos taikiniu.
Prašė nepamiršti Astravo AE
Prezidentas užsiminė ir apie Europos žaliąją bei skaitmeninę transformaciją, ES ekonomikos konkurencingumą. Šiuo metu jis perėjo prie vokiečių kalbos.
Prasidėjęs nuo Euromaidano, Ukrainos atgimimas turi baigtis vieningoje Europoje.
„Energetinis šantažas, kurio griebėsi Rusija, parodė, kad ES yra atspari ir geba pakankamai greitai priimti sprendimus. Žiema atėjo ir praėjo, nieko Europoje nesušaldžiusi. Kita vertus, mums nepavyko išvengti energetikos kainų šuolio. Ji tapo skaudžia pamoka visuomenei, verslui, politikams.
Turime pasidaryti išvadas ir dar daugiau investuoti į žaliąją energetiką, kad taptume iš tiesų nepriklausomi ir, kas ne mažiau svarbu, pasirūpintume mūsų planetos klimatu.“
Po šių žodžių salėje vėl nuskambėjo plojimai.
Didelį nerimą esą kelia ir tai, kad Rusija vis dažniau naudoja branduolinę energetiką kaip šantažo įrankį, todėl G.Nausėda išreiškė viltį, kad bus išlaikytas EP dėmesys „Rosatom“ įkaitei Astravo atominei elektrinei.
Plojimų sulaukė ir raginimas: „Neleiskime Černobyliui kartotis Europoje!“
Apibendrindamas savo įžvalgas G.Nausėda, vėl perėjęs prie anglų kalbos, priminė, kad vieninga Europa gimė ant Antrojo pasaulinio karo paliktų griuvėsių.
Kažkas nepaprasta yra mūsų visų, europiečių, gebėjime prisitaikyti ir su neblėstančiu optimizmu žengti į priekį, kad ir kas nutiktų.
„Jau ne kartą matėme, kaip rimtos krizės suteikė postūmį Europos atsinaujinimui. Kažkas nepaprasta yra mūsų visų, europiečių, gebėjime prisitaikyti ir su neblėstančiu optimizmu žengti į priekį, kad ir kas nutiktų.
Pastaruoju metu mūsų patirti išmėginimai vėl atvedė prie santykinai greitų, tikslių ir teisingų sprendimų. Kaskart susidūrę ar su migracijos krizėmis, ar su pandemija, ar Rusijos agresija, mes sugebėjome tinkamai pasirinkti. Ir dažniausiai mes rinkomės daugiau Europos. Tai reiškia – greitesnių sprendimų, ryžtingesnio veikimo, daugiau atsparumo.
Galiu jus užtikrinti: Lietuva visada sieks būti europinių sprendimų priešakyje. Toks yra mūsų įsipareigojimas ne tik Europai, bet ir sau patiems. Geriau nei kas kitas žinodami, ką reiškia grėsmė Europos netekti, mes darome ir darysime viską, kad Europa būtų stipri ir atspari.
Jaučiame pareigą simboliškai pratęsti Baltijos kelią, kad visa Europa galėtų patirti tą patį atsakomybės jausmą, kuris prieš 33 metus suvienijo žmonės tarp Vilniaus, Rygos ir Talino“, – užbaigė kalbą G.Nausėda.
Jau aštuntas, kalbėjęs EP
Po G.Nausėdos kreipimosi rengiama diskusija su EP politinių grupių lyderiais ir kitais europarlamentarais.
Ši institucija plenarinių sesijų metu kviečia ES šalių aukščiausius pareigūnus diskusijų cikle „Tai yra Europa“ pasidalyti nuomone ir siūlymais dėl Europai kylančių iššūkių. Lietuvos prezidentas – jau aštuntas šalies lyderis, dalyvaujantis šiose diskusijose.
Pernai gruodį diskusijoje su europarlamentarais dalyvavo Slovėnijos premjeras Robertas Golobas, rugsėjį – Suomijos premjerė Sanna Marin, liepą – Graikijos premjeras Kyriakos Mitsotakis, birželį – Kroatijos ir tuometis Airijos premjerai Andrejus Plenkovičius bei Micheálas Martinas, gegužę – tuometis Italijos premjeras Mario Draghi.
EP diskusijų ciklą „Tai yra Europa“ lygiai prieš metus pradėjo Estijos premjerė Kaja Kallas.
Prieš savo kalbą G.Nausėda susitiko su EP pirmininke Roberta Metsola, popiet numatytas susitikimas su Europos Tarybos generaline sekretore Marija Pejčinovič Burič.
