„Sutikčiau, kad būtų labai gerai, kad sprendimai riboti GPM dalį, kuri tenka vienai ar kitai savivaldybei, turėtų būti pagrįsti ne kažkokiais subjektyviais ar myliu-nemyliu principais, o tam tikrais objektyviais kriterijais. Jei pavyktų tokią kriterijų sistemą sukurti, tai būtų dar vienas žingsnis link šitų sprendimų depolitizavimo“, – BNS sakė Gitanas Nausėda.
Jo teigimu, pastaruoju metu bandoma depolitizuoti vis daugiau klausimų: naujame socialiniame modelyje siūlomą pensijų indeksavimą bei objektyvų minimalaus atlyginimo nustatymą.
„Tai dar vienas pavyzdys, kad sprendimai turi būti priimami vadovaujantis ne kokia nors partinių žaidimų logika, bet remiantis objektyviais kriterijais. Šia prasme, jei šitas Konstitucinio Teismo sprendimas išjudins šį reikalą iš mirties taško, tai bus gerai“, – kalbėjo G.Nausėda.
Turėtų siekti 55 proc.
Ekonomisto teigimu, Vilniui tenkanti GPM dalis turėtų būti didesnė nei dabartiniai 48 procentai.
„Manau, kad įvertinus objektyvias aplinkybes, dalis, kuri tenka Vilniui, turėtų būti didesnė. Bet šiandien, aišku, niekas negali atsakyti, ar tai turėtų būti 54-55 proc., ar 49 procentai“, – kalbėjo G.Nausėda.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius iš karto po to teigė, kad Seimas turės skirti didesnę GPM dalį Vilniui bei nustatyti aiškią tvarką, kaip lėšos yra skirstomos.
KT ketvirtadienį paskelbė, kad Vilniui tenkančios GPM dalies ribojimas be aiškaus pagrindimo prieštarauja Konstitucijai.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius iš karto po to teigė, kad Seimas turės skirti didesnę GPM dalį Vilniui bei nustatyti aiškią tvarką, kaip lėšos yra skirstomos.
Pagal įstatymą Vilniui dabar tenka 48 proc., Kaunui – 94 proc., Klaipėdai – 86 proc., kitoms savivaldybėms – 100 proc. jų teritorijose surenkamo GPM.
