„Prieš 104 metus Lietuvos Tarybos priimtas sprendimas atkurti Lietuvos valstybę buvo nepaprastas – ilgai lauktas ir svajotas – įvykis, – trečiadienį vidurdienį per trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremoniją S.Daukanto aikštėje sakė jis. – Modernią valstybę pirmiausia reikėjo išsvajoti, tada paskelbti, suderėti, paversti kūnu, sustiprinti ir apginti.“
Iš drąsios kelių asmenų idėjos ji turėjo virsti jaukiais ir saugiais visų Lietuvos žmonių namais. Tam prireikė ir daug laiko, ir bendrų pastangų.
Kuklią ugnelę, užkurtą „Aušros“ ir „Varpo“ puslapiuose, ilgus metus saugojo labiausiai pasišventę patriotai.
Ši šventė yra visų mūsų energijos, jausmų ir meilės lydinys, tad ir atsakingi už ją esame visi. Niekas neturi teisės jos savintis ar dalinti.
„Giliai išjausta Tėvynės meilė iš pradžių šildė nedaugelį, kol galiausiai prasiveržė galinga karių savanorių ir daugelio kitų Lietuvos kūrėjų jėga“, – priminė šalies vadovas.
Vasario 16-osios Aktas ne tik atspindėjo bundančią tautos vienybę, bet ir ją kūrė. G.Nausėdos žodžiais, tai nebuvo prigimtinė, amžina, iš anksto nulemta signatarų ar visų piliečių vienovė.
Tautos vienybė pamažu radosi kaip priešybių sąjunga, nuolat maitinama Lietuvos šviesuolių diskusijų, derybų ir kompromisų.
Ano meto politinių jėgų atstovai rado bendrą kalbą, nors skirtingai žvelgė į atkurtos valstybės laukiančius uždavinius.
Vienybė pati neateina, jos neįmanoma įsigyti ar įvesti dekretais. Jai reikia pasiruošti. Išmokti ne tik klausyti, bet ir girdėti. Ištiesti ranką žmogui, su kuriuo nesutinki.
„Būtent toks sutarimas ir tokia vienybė – ne gauta dovanų ar primesta iš viršaus, o sunkiai suderėta, iškovota ir apginta – yra gražiausia Vasario 16-osios pamoka.
Ši šventė yra visų mūsų energijos, jausmų ir meilės lydinys, tad ir atsakingi už ją esame visi. Niekas neturi teisės jos savintis ar dalinti“, – pabrėžė valstybės vadovas.
Jis pripažino, kad šiandien Lietuvai nelengva, o tam galima rasti tūkstančius priežasčių ir šalies viduje, ir išorėje. Tačiau Vasario 16-oji – pakilaus džiugesio ir pasididžiavimo savo šalimi diena – esanti ir proga pažvelgti į ateitį.
Šviesi Tėvynės vizija įkvėpė valstybės kūrėjus prieš šimtmetį, ji, G.Nausėdos įsitikinimu, ir dabar gyvuoja kiekvieno širdyje. Būtent tokios Lietuvos idėja esanti mūsų vienybės pradžių pradžia ir mūsų pastangų bendrasis vardiklis.
„Tačiau vienybė pati neateina, jos neįmanoma įsigyti ar įvesti dekretais, – pabrėžė prezidentas. – Jai reikia pasiruošti. Išmokti ne tik klausyti, bet ir girdėti. Ištiesti ranką žmogui, su kuriuo nesutinki. Matyti prasmę ir jėgą to, kas mus jungia šiandien ir kas mus jungs rytoj.
Todėl šiandien, šioje istorinėje aikštėje, kviečiu visus ir kiekvieną atidėti į šalį nuoskaudas, pyktį ir abejones. Dar turime jėgų kurti taikaus sutarimo, o ne priešpriešos Lietuvą. Dar turime gebėjimų grįsti sprendimus bendradarbiavimu, o ne primityviu kažkieno valios primetimu.“
G.Nausėdos teigimu, atėjo diena, „kai daugiau nebegalime nuodyti vienas kito kirčiais iš pasalų“, ateinančios kartos esą to nesupras ir neatleis.
Šiuo momentu prezidento kalbą nutraukė šventės proga virš Vilniaus praskridę Zokniuose dislokuoti Lenkijos naikintuvai.
„Tad nusipurtykime visas šias apnašas ir eikime į priekį. Juk turime tik vieną valstybę ir jos vardas – Lietuva“, – apibendrino valstybės vadovas.
