„Kviesčiau partijas – pateikite kandidatų į kertinius postus, ministerijas, pavardes, kad būtų galima orientuotis“, – interviu BNS sakė prezidentas.
G.Nausėda teigė, kad derybose dėl naujos Vyriausybės sudėties pateiks konkrečią savo politinę darbotvarkę, kuri jau baigiama derinti, o premjeru siūlys nebūtinai daugiausia mandatų gavusios partijos atstovą.
„Aš esu aktyvus vidaus politikoje prezidentas ir tuo skiriuosi nuo savo pirmtakų“, – kalbėjo G.Nausėda.
Savo svarbiausiais prioritetais prezidentas išskyrė geresnes švietimo sąlygas vaikams iš socialinės rizikos šeimų ir regionų savarankiškumo didinimą, ir tikino neatsitraukiantis nuo iniciatyvos peržiūrėti pajamų apmokestinimą.
Šalies vadovas užsiminė, kad ieško naujo kandidato į generalinius prokurorus, kai baigsis dabartinio prokuratūros vadovo Evaldo Pašilio kadencija.
Prezidentas teigė, kad su premjeru Sauliumi Skverneliu jau baigia derinti naujų ambasadorių Briuselyje ir Vašingtone bei naujo Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo kandidatūras.
Tačiau prezidentas abejoja premjero iniciatyva šaukti Valstybės gynimo tarybą dėl koronaviruso vakcinos įsigijimo, ir sako lauksiantis įtikinamų argumentų.
Kalbėdamas apie padėtį Baltarusijoje, G.Nausėda sakė, kad ragins Europos Sąjungą įvesti sankcijas Aliaksandrui Lukašenkai ir inicijuos europines diskusijas apie ekonominę paramą Baltarusijai po režimo pasitraukimo. Prezidento teigimu, Lietuva pripažįsta Sviatlaną Cichanouskają kaip Baltarusijos nacionalinę lyderę.
– Prezidente, kalbame iki Seimo rinkimų likus lygiai mėnesiui. Ar jau esate apsisprendęs, už ką balsuosite?
– Apsisprendžiau, ir tiktai labai dideli pokyčiai iš gerosios arba blogosios pusės galėtų pakeisti mano sprendimą.
– Kokie yra Jūsų apsisprendimo kriterijai?
– Norėčiau, kad tai būtų partija, kuri atstovauja gerovės valstybės vizijai, su kuria galėčiau rasti bendrą kalbą kaip prezidentas ne tik siauroje ekonominėje socialinėje srityje, bet ir švietime, kultūroje, aplinkosaugoje – visuose problemų laukuose, kurie yra nepaprastai svarbūs gerovės valstybės įgyvendinimui.
– Pasibaigus rinkimams, ar bandysite daryti tiesioginę įtaką koalicijos sudėčiai, ar šią dalį paliksite partijų vadovams?
– Pirmiausia turime kelti sau tikslą, kad koalicija būtų tvari. Mes neturime teisės eksperimentuoti ir kurti visokių eksperimentinių darinių, kurių tvarumas jau iš pat pradžių kelia abejonių. Esame turėję savo istorijoje tokių atvejų, kuomet buvo suformuojami tam tikri blokai, tačiau jie pasirodydavo negyvybingi, tekdavo iš naujo formuoti Vyriausybę, ieškoti naujų ministrų.
Vienas iš klausimų – kad vis dėlto tai būtų partijos, kurios susibūrė į koaliciją ne tik tam, kad pasidalintų postus, bet tam, kad sutartų dėl esminių valstybės raidos klausimų, nes tik tokiu atveju jos galėtų išlikti ilgesnį laiką kartu. Jeigu jos čia pat, prie pirmo posūkio pradės ginčytis, kad švietimą reikia tvarkyti ne taip, o kitaip, arba mokesčius reikia keisti ne į tą pusę, o į priešingą, tai žinoma, kad tokia koalicija ilgai netvers ir mes tik destabilizuosime Lietuvos gyvenimą.
– Turėsite kažkam pavesti formuoti Vyriausybę. Ar tai bus pirmą vietą užėmusi partija, ar lauksite, kol grupė politikų atneš pasirašytą koalicijos sutartį ir programines nuostatas?
– Programinės nuostatos, kandidatai tikrai yra labai svarbu. Mes turbūt neturėtumėme sau išsikelti nusistatymo, kad tai turi būti laimėjusios partijos atstovas. Latvijos vyriausybei šiuo metu vadovauja tikrai ne pirmoje, ne antroje ir net ne trečioje vietoje atsidūrusios partijos vadovas, ir vadovauja pakankamai sėkmingai.
Todėl aš kviesčiau partijas, kurios jau dabar pradeda savo debatus, diskusijas, pateikti tiek savo premjerų kandidatūras – jei tai yra du kandidatai, tvarkoj, pateikite du, bet, svarbiausia, pateikite ir kandidatų į kitus kertinius postus, ministerijas, pavardes, kad būtų galima orientuotis. Kaip jūs sakote, aš taip pat rinkėjas, norėčiau žinoti, kokie kandidatai bus siūlomi, nes man tai atrodo labai svarbu: žmonės, jų nuostatos, padorumas, kompetencija ir patirtis lemia labai daug.
– Laukiate, kad Jums atneštų sąrašą potencialių kandidatų dar iki rinkimų?
– Pirmiausia, ne man turi nešti, turi pateikti visuomenei, visuomenė turi tai žinoti dar iki rinkimų ir pagal tai formuoti savo preferencijas. Po to, žinoma, kad formuojant koalicijas, mes atsižvelgsime į tą sąrašą taip pat. Bet pirmiausia tai turi žinoti rinkėjai.
– Esate minėjęs ne viename interviu, kad po Seimo rinkimų formuojant Vyriausybę elgsitės kitaip negu pernai vasarą, kai Vyriausybė buvo grąžinusi įgaliojimus po Jūsų išrinkimo. Kokius naujus svertus mėginsite naudoti darydamas įtaką personalinei Vyriausybės sudėčiai?
– Dabar baigiame konkretizuoti visą gerovės valstybės schemą, išdėstėme ją pagal skirtingus blokus ir netrukus finalizuosime šitą procesą. Todėl kuomet susitiksime su konkrečiais ministrais, aš jau galėsiu pateikti savo raidos matymą ir savo akimis pristatysiu prioritetus, kurie bus svarbūs ateinančią politinę kadenciją. Diskusijoje su kandidatais į ministrus mes kalbėsime, ar mano nuostatos ir jų nuostatos atitinka ir ar iš esmės būtų galimas toks bendradarbiavimas.
Prezidento nusistatymas bus formuojamas pačios konstitucinės sandaros, kadangi eis kalba ne apie įgaliojimų grąžinimą, o apie naujos Vyriausybės formavimą. Ir, kaip jūs puikiai žinote, prezidentas turi teisę atmesti kandidatus, jeigu jie neatitinka tų reikalavimų, kuriuos jis yra nustatęs ir tada gali būti svarstomi kiti kandidatai.
– Vadinasi, bandysite primesti nemažai savo darbotvarkės naujai Vyriausybei. Iki šiol Jūsų iniciatyvos pasiekdavo gan vidutiniškų rezultatų, pavyzdžiui, lygiai prieš metus pristatėte ambicingą mokesčių reformą, pakeisti su darbo santykiais nesusijusių pajamų apmokestinimą, padidinti dyzelino akcizą ūkininkams. Ar Vyriausybės formavimas bus tas metas, kai prezidentas primes funkcijas, kurios, pagal Konstituciją, labiau priklauso Vyriausybei?
– Jūs turbūt jau pastebėjote, kad aš esu aktyvus vidaus politikoje prezidentas ir tuo skiriuosi nuo savo pirmtakų. Taip, turime sutikti, kad ne visoms iniciatyvoms Seime kartais yra pritariama, bet, sutikite – jeigu tu siūlysi dešimt iniciatyvų ir iš jų bus įgyvendintos keturios ar penkios, tai bus daug geriau, negu nesiūlyti nė vienos – tada, žinoma, nebus įgyvendinta nė viena.
Tie klausimai niekur nedingo – jie bus svarstomi arba šios sudėties Seimo, arba jau naujos sudėties Seimo. Nedingo klausimas ir dėl mokesčio tarifo suvienodinimo. Kaip tik pradedame svarstyti 2021 metų biudžetą ir šis klausimas nebuvo atmestas, jis kuriam laikui buvo padėtas į stalčių, prie jo bus grįžta ir, galimas dalykas, kad šitą klausimą mes jau svarstysime su naujosios sudėties Seimu.
Taip pat galime priminti mūsų nuostatų įgyvendinimą dėl pensijų indeksavimo, dėl pensijų spartesnio didinimo. Šiandien mes esame tarp tų, kurie reikalauja, kad negalime ieškoti priežasčių, kaip neindeksuoti pensijų. Esame pateikę pažadus mūsų senjorams ir tik išskirtinės ekonominės aplinkybės leistų nukrypti nuo šito plano. Šiandien tokių išskirtinių ekonominių aplinkybių aš nematau. Matau, kad Vyriausybė šiek tiek keičia savo poziciją, kad pensijų indeksavimas iš esmės liks toks pat ir pensijos bus indeksuojamos taip, kaip numatyta, arba reikės padaryti nežymius įstatymų pakeitimus. Kol kas makroekonominė situacija mums yra palanki, ji yra viena iš palankiausių regione. Todėl turime įgyvendinti savo pažadus, kuriuos esame davę šiai labai svarbiai Lietuvai visuomenės grupei.
– Siekiant iniciatyvų įgyvendinimo rezultatyvumo, svarbu prioritetai. Gerovės valstybės schemoje, kurią, kaip sakėte, baigėte rengti – kas yra prioritetas Nr. 1, kas – Nr. 2?
– Tai švietimas, socialinė atskirtis, regionų įgalinimas. Tai yra fundamentalūs blokai, ant kurių laikosi mūsų Lietuvos viešasis gyvenimas.
Labai džiaugiuosi, kad praėjusią savaitę pavyko pasiekti sutarimą tarp pagrindinių partijų lyderių dėl regionų finansinės atsakomybės ir savarankiškumo. Tai netrukus galės įgyti labai konkrečias formas tiek svarstant 2021 metų biudžetą, tiek svarstant galimybę koreguoti Fiskalinės drausmės įstatymą, idant savivaldybės turėtų geresnių ir platesnių teisių investuoti, žinoma, nenusižengiant finansinei drausmei. Čia Prezidentūra pirmiausiai stovės finansinės drausmės sargyboje, tačiau tuo pačiu metu mes negalime nematyti, kad šiandien įstatėme save į Prokrusto lovą ir iš jos negalime pajudėti. Tai vienas dalykas – regionų įgalinimas ir savarankiškumas.
Švietimas, lygaus starto galimybių pristatymas – netrukus pateiksime įstatymo projektus Seimui. Visi tyrimai ir kitų šalių patirtis rodo, kad kuo anksčiau vaikai pradedami ugdyti, tuo geriau jie adaptuojasi mokykloje, tuo geresnių rezultatų jie pasiekia baigdami mokyklą. Ypatingai svarbu pažymėti tai, kad dažnai tos vienodos galimybės yra pažeidžiamos jau pačioje pradžioje, kuomet iš socialinės rizikos šeimų ateinantys vaikai jau pastatomi į nevienodas sąlygas ir dažnai vėliau to atsilikimo nebegali likviduoti. Šitą mes galime padaryti. Tai kainuoja 90 milijonų eurų per šešerius metus, vidutiniškai 15 milijonų per vienus metus. Tai tikrai nėra tokia suma, kurios biudžete nebūtų įmanoma rasti, ypač turint omenyje, kad į plytas ir kitus dalykus mes investuojame dešimteriopai daugiau.
– Be teisėkūros iniciatyvų, su kitomis valdžios šakomis turite suderinti aukštų pareigūnų skyrimą. Ir čia, regis, yra problemų: nėra paskirtų aukščiausių teisėjų, be vadovo vis dar Viešųjų pirkimų tarnyba. Panašu, kad problemų daugėja diplomatinėje tarnyboje – pasitikome rugsėjį be nuolatinių ambasadorių Europos Sąjungoje, Amerikoje, kur vyksta prezidento rinkimai. Kodėl taip yra? Ar netampa jūsų ir premjero, galbūt dar kai kurių žaidėjų ambicijų įkaitais tiek valstybės tarnyba, tiek diplomatinė tarnyba?
– Ne, netampa. Mes pakankamai gerai ir darbingai dirbame su premjeru, todėl kuomet kai kurie Seimo nariai pradeda ieškoti didelių problemų, aš siūlyčiau jiems pirmiausia pasikalbėti su premjeru ir tikrai įsitikinti, ar mes tų sprendimų nerandame. Problemų būta – konkrečiai, dėl Konstitucinio Teismo teisėjo kandidatūros, Aukščiausiojo Teismo vadovo kandidatūros, tačiau Konstitucinis Teismas, atrodo, sudėjo visus taškus ant i. Dėl Konstitucinio Teismo teisėjo kandidatūros aš iki šiandien, jau praėjus pusei metų, neišgirdau nė vieno rimto argumento, į kurį turėčiau atsižvelgti ir neteikti dar kartą šito teisėjo kandidatūros.
Dėl diplomatų, jau esame proceso pabaigoje, tiesiog vasara sutrukdė atlikti tam tikrus derinimo darbus ir netrukus kandidatūrą į Europos Sąjungos ambasadorius, į Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius mes pateiksime visuomenei. Šiandien negaliu minėti tos pavardės. Beje, dėkoju už tikrai puikų darbą ankstesnei ambasadorei ES, poniai Neliupšienei, su kuria labai sėkmingai dirbome kartu, kuomet parsivežėme puikų rezultatą iš paskutinio Europos Vadovų Tarybos posėdžio, kuris buvo skirtas daugiametei finansinei perspektyvai. Manau, kad šiuo rezultatu galėsime džiaugtis artimiausius keletą metų, tik, žinoma, turėsime prasmingai panaudoti pinigus.
Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo – paskutinis kandidatas buvo mano pasiūlytas. Premjeras paprašė sulaukti Seimo rinkimų ir, jeigu mandatas rinkėjų valia jam bus pratęstas, mes tą klausimą išspręsime. Jeigu tai bus kitas premjeras, išspręsime šitą klausimą su kitu premjeru. Bet tikrai nėra taip, kad mes nuolat siunčiame kandidatūras į vieną pusę ir tos kandidatūros yra atmetamos. Kartais iš šorės susidaro iškreiptas vaizdas.
– Metų pabaigoje baigiasi generalinio prokuroro kadencija, ar jau esate nusprendęs, ar ieškosite naujo kandidato?
– Nenorėčiau taip kategoriškai atsakyti. Didelė tikimybė, kad tai bus naujas kandidatas ir kaip tik jo paieškoms mes skiriame labai didelį dėmesį.
– Evaldo Pašilio darbas jūsų nelabai tenkina?
– Aš noriu pamatyti daugiau kandidatų ir įvertinti pono Pašilio darbą šitų kandidatų kontekste.
– Ponas prezidente, premjeras kreipėsi į jus, siūlydamas sušaukti Valstybės gynimo tarybą dėl vakcinų įsigijimo. Ar šauksite?
– Pirmiausia, noriu pabrėžti, kad Valstybės gynimo taryba sprendžia strateginius gynybos klausimus, todėl prašysiu ir lauksiu argumentuoto pateikimo, kokie argumentai lemia, kad šitie klausimai būtų svarstomi Valstybės gynimo taryboje. Mano įsitikinimu, gamintojo pasirinkimas, COVID-19 vakcinos pasirinkimas turėtų pirmiausia būti diskutuojamas su sveikatos apsaugos sistemos ir medicinos sistemos ekspertais. Šitie klausimai ten galėtų būti sprendžiami.
Tačiau šiandien tikrai nesakau ne, noriu pamatyti visus argumentus ir tada lygiai taip pat pateiksime argumentuotą atsakymą į šį užklausimą.
– Šiuo metu daug diskutuojama apie pavasarį buvusius įsigijimus prekių, reikalingų kovoti su koronavirusu. Jūs sakote, kad valdžios atstovai turi paaiškinti, kaip vyko tas procesas. Kai kurie Vyriausybėje teigia, kad teisėsaugos veiksmai gali būti politizuoti ir demotyvuoti valstybės tarnautojus ateityje veikti ekstremalios krizės sąlygomis. Kiek jūs sutinkate su tokia kritika?
– Aš dar vasarą sakiau, kad ponas Veryga ir šitos sistemos atstovai turės atsakyti į klausimus ne man, o kompetentingoms institucijoms ir plačiajai visuomenei, ką jie dabar ir daro, nors iš pradžių buvo nusiteikimas niekam nieko neatsakinėti. Turime sulaukti tyrimo pabaigos, tada galėsime daryti tam tikrus politinius vertinimus.
Bet kuriuo atveju, kartosiu visada tą patį – taip, suprantame, kad kartais situacija būna ekstremali ir reikia greitų, ryžtingų sprendimų ir už juos galima tik sveikinti. Bet tai neturi būti daroma mokesčių mokėtojų lėšų sąskaita. Jeigu akivaizdžiai matome, kad kai kurie pirkimai kelia didelių abejonių – ir tai labai nesunku nustatyti, nereikia net gilios analizės, užtenka palyginti kainas ir jų skirtumus – reiškia, mes turime išgliaudyti šį riešutą iki galo, atsakyti į visus klausimus ir daryti savo vertinimus. Politinės kultūros aspektas lieka svarbus ir sprendimai turi būti kaip galima greičiau priimti.
– Norėčiau pereiti prie Baltarusijos. Ar matote realią grėsmę, kad Rusija viena ar kita forma aneksuos Baltarusiją?
– Tai, kas vyksta dabar, negali nekelti nerimo. Turiu konstatuoti, kad Vakarų bendruomenės veiksmai yra savotiškame vakuume. Kol kas mes daugiau apsiribojame retoriniais pasvarstymais ir retoriniais vertinimais. Europos Vadovų Taryba turėjo gerą posėdį, kuriame visi lyderiai pasisakė labai vienareikšmiškai, principingai dėl to, kas vyksta Baltarusijoje. Deja, kuomet ateina klausimas iki konkretaus įgyvendinimo, prasideda ilgi svarstymai, prasideda net ir rankų laužymas, prasideda tam tikros biurokratinės procedūros, kurios dažnai iš to didelio debesies išpila labai nedaug lietaus. Šiandien aš tai matau ir šiandien mes tai kritikuojame.
Interviu BBC „Hard Talk“ su ponu Sackuru pažymėjau, kad mes laukiame iš Europos Sąjungos kaip visumos kur kas daugiau ir tai kur kas labiau atitiktų tą Europos Vadovų Tarybos posėdžio dvasią, kuris buvo dedikuotas būtent Baltarusijos klausimui. Mes toliau būsime iniciatyvūs mobilizuodami pirmiausia regiono valstybes taikyti nacionalinių sankcijų planus, juk galima pasiekti to paties rezultato, nustatant nacionalinius sankcijų planus visose ES valstybėse. Bet tai nebūtų pats geriausias sprendimas, nes aš įsitikinęs, kad mes kaip bendrija galime padaryti ir greičiau, ir efektyviau.
Šiandien turime situaciją, kuomet ir kitos pasaulio didžiosios valstybės dar tik svarsto apie sankcijas – Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė. Tuo tarpu Baltijos valstybės parodė gerą pavyzdį įvesdamos ne tik nacionalinį sankcijų sąrašą, bet įtraukdamos į tą sąrašą ir patį poną Lukašenką. Sąrašas be pono Lukašenkos yra turbūt tik šypsenos vertas dalykas, nes visi puikiai suprantame, kad tame sąraše esantys žmonės yra ne savarankiški vykdytojai, ir jie patys savaime ne kažin ką lemia Baltarusijos vidaus gyvenime.
– Turbūt net ir su A. Lukašenka sankcijų sąraše tai nėra toks esminis įtakos svertas, kuris galėtų „nulaužti“ situaciją. Rusijos įtakos svertai yra labai akivaizdūs – ekonomika, karinis bendradarbiavimas. Ar Vakarai apskritai be sankcijų dar turi įtakos svertų, kad galėtų pakeisti situaciją?
– Jūs teisingai konstatuojate situaciją. Kas šitoje situacijoje yra kaltas, kad Baltarusijos ekonomika tapo visiškai priklausoma nuo Rusijos ekonomikos? Tai yra A. Lukašenkos pasirinkto valdymo režimo ir ekonomikos valdymo modelio pastaruosius 20 metų, arba šiek tiek daugiau, rezultatas. Viskas buvo grindžiama pigiomis prekėmis, mažais kaštais, mažais darbo užmokesčiais ir, žinoma, didele priklausomybe nuo Rusijos visomis prasmėmis, tiek energetinių išteklių mažesnėmis kainomis sąskaita, tiek ir Rusijos kaip rinkos sąskaita.
Šiandien A. Lukašenka tiesiog priėjo liepto galą, kuriame yra visiška Baltarusijos ekonomikos priklausomybė, įsiskolinimas, nauji potencialūs projektai, kaip Astravo atominė elektrinė, kuri tik didins tą finansinį įsiskolinimą ir priklausomybę. Šiandien jis nebeturi galimybės balansuoti tarp Rytų ir Vakarų, nes susitarti ir kalbėtis su Vakarais nebėra jokių galimybių, nes jis pats nepasirengęs su jais kalbėtis. Todėl jis priverstas veidu atsisukti į vienintelį partnerį, tai yra Vladimirą Putiną. O V. Putino intencijos yra visiškai aiškios – pabaigti tą darbą, kurį jis buvo nusimatęs pabaigti irgi, turbūt, prieš jau daugiau kaip 20 metų – tai yra visiškai sujungti abi valstybes į vieną visumą ir šiandien A. Lukašenka, pagal dabartines aplinkybes, turi labai mažai svertų atsispirti šitam integracijos spaudimui.
Taip, situacija nėra gera, ji kelia didelį susirūpinimą ir vienintelis kelias tam pasipriešinti yra patys Baltarusijos žmonės, kurie, aš manau, nenori tokio likimo. Parama pilietinei visuomenei, studentams, visiems nukentėjusiems nuo režimo žiaurumo, privalo būti suteikta, privalo būti parengta ekonominė programa tam atvejui, kuomet Baltarusija vis dėlto pasirinks kelią be A. Lukašenkos. Šiandien mes apie tai turime diskutuoti. Todėl Vakarų didesnio vaidmens aš pasigendu ir siūlyčiau imti pavyzdį iš regiono valstybių, kurios demonstruoja lyderystę šiuo klausimu.
– Panašiai kalbėjo ir Pavelas Latuška, apsilankęs Vilniuje – kad baltarusiai tikėtųsi konkretesnių signalų iš Europos Sąjungos, pavyzdžiui, dėl laisvos prekybos sutarties, dėl konkrečios finansinės paramos. Ar inicijuosite europinę žinią, europinę darbotvarkę? Ar ekonominė programa, apie kurią užsiminėtė, galėtų ateiti iš Europos Sąjungos?
– Aš tikrai kelsiu šį klausimą Europos Vadovų Taryboje ir ateityje. Tačiau mes turime labai aiškiai sau atsakyti į klausimą: ar mes dabar siekiame skatinti Baltarusijos ekonomiką ir remti ją esant A. Lukašenkai, ar mes kalbame apie „postlukašenkinį“ periodą? Jei mes kalbame apie antrąjį atvejį, žinoma, kad aš esu už.
– Norėčiau perklausti apie A. Lukašenkos statusą. Jo epitetai ir Vilniuje yra gana prieštaringi. Jūs paprastai išvis nevartojate jokio epiteto, vadinate jį tiesiog vardu ir pavarde, užsienio reikalų ministras vadina buvusiu prezidentu, BBC kalbėjote, kad A. Lukašenka negali būti legitimus. Bet kai turėjote telefoninį pokalbį su A. Lukašenka jo įgaliojimai buvo teisiškai tokie patys, kokie yra šiandien, nes formaliai jo įgaliojimai baigiasi lapkričio 5-ąją. Ar dabar Lietuva dar bendrauja su A. Lukašenkos atstovais kaip legitimiais, ir kas konkrečiai keistųsi po lapkričio 5-osios?
– Labai teisingai pastebėjote, kad formaliai techniškai tai galėtų būti lapkričio pradžia. Bet mes jau kalbame žvelgdami į ateitį ir žvelgdami į ateitį mes vertiname rugpjūčio 9-osios rinkimų rezultatą. Mūsų manymu, tai buvo sugadinti rinkimai – sąmoningai sugadinti, sudarkyti rinkimai, kuriuose dabar nustatyti laimėtojo nebeužtenka įrodymų. Mes galime laikyti, žinoma, ponią Sviatlaną Cichanauskają nugalėtoja iš netiesioginių įrodymų. Sakoma – kaip dabar nustatyti, kad ponią Cichanauskają remia daugiau Baltarusijos žmonių? Pažiūrėkite – tuo metu, kai buvo organizuojami du mitingai, vienas – A. Lukašenkai palaikyti, kitas – S. Cichanauskajai palaikyti, į pirmąjį mitingą žmonės buvo varomi prievarta, mokant pinigus, grasinant. Susirinko kiek? Šiek tiek daugiau nei 10 tūkstančių. Į kitą mitingą, į kurį buvo primygtinai ir grasinant siūloma neiti ir nedalyvauti, niekieno neprašomi ir neraginami susirinko 200 tūkstančių žmonių ar dar daugiau. Ar tai nėra pakankamai iškalbingas faktorius, rodantis, kokio lyderio pusėje yra Baltarusijos žmonės?
Mes turime dabar teigti, kad ponia Cichanauskaja yra nacionalinė lyderė, ji prisiima savo atsakomybę, ji vis labiau yra girdima kaip nacionalinė lyderė, kaip nacionalinės Koordinacinės tarybos lyderė. Ir aš tikiuosi, kad ji šią atsakomybę kantriai įgyvendins iki galo. O tas galas gali būti tiktai vienas – nauji rinkimai, kuriuose galėtų laisvai dalyvauti visi kandidatai, o ne išmėtyti iš distancijos įvairiais būdais, sugrįžtų visi politiniai disidentai, kurių skaičius dabar vis labiau didėja. Tada mes galėtumėme kalbėti apie tikrus rinkimus su išoriniu stebėjimu, pagal teisingas sąlygas ir tada nustatytumėme, kas gi yra tikrasis Baltarusijos lyderis. O kokį kelią jis pasirinks – į Vakarus, Rytus, Pietus ar į Šiaurę, tai yra Baltarusijos žmonių pasirinkimas ir niekas čia neturi teisės iš išorės daryti kažkokios įtakos.
– Kiek realu, kad Baltarusija šį kartą nutrauks krovinių tranzitą per Klaipėdos uostą ir „Lietuvos geležinkelius“?
– Aš nesiimsiu vertinti to, kas vyksta tų žmonių galvose. Apeliuoju į tai, kad tokios yra ekonominės realijos, kad transportuoti savo krovinių srautą per Klaipėdos uostą yra naudingiausia pačiai Baltarusijai. Žinoma, tenka labai skeptiškai vertinti kai kuriuos Aliaksandro Lukašenkos pasisakymus apie galimas šito tranzito netekimo pasekmes mūsų biudžetui ir ekonomikai. Turbūt kitaip kaip šypsena palydėti šitų samprotavimų negalima. Bet, žinoma, mes norime, kad ekonominis bendradarbiavimas vyktų, nes, pirmiausiai, tai yra naudinga Baltarusijos žmonėms: Baltarusijos žmonės turi darbus, atlyginimus ir vyksta normalus ekonominis procesas. Todėl mes esame labai atsargūs, kada kalbame apie galimas ekonomines sankcijas Baltarusijai, nes tai pirmiausia, turbūt, nubaustų ne valdžios atstovus, o paprastus žmones, kurie šiuo metu protestuoja prieš šitą režimą.
– Kalbant apie Lietuvos poziciją – užsienio reikalų ministras viešai pasiūlė įvesti sankcijas 118 pareigūnų, vidaus reikalų ministrė pasirašė 30-čiai. Ar tai jūsų nurodymu buvo tas skaičius – 30 pavardžių?
– Aš patikslinsiu dalykus: už užsienio politiką pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją yra atsakingas Lietuvos Respublikos Prezidentas, tai yra, aš. Mes glaudžiai bendradarbiaujame su Vyriausybe, taip pat ir su ponu Linu Linkevičiumi, ir šitų diskusijų pagrindu gimsta sprendimai. Pirmas sprendimas buvo 30 pavardžių. Iš karto pasakiau, kad tai nėra galutinis sąrašas ir kad galimas sąrašo išplėtimas. Kaip tik ties šiuo klausimu mes dabar ir dirbame ir siekiame, kad šitie sprendimai gimtų kartu: ne patys vieni priiminėtumėme sprendimus ir lenktyniautumėme, o susitartumėme su savo kaimynais, pirmiausia – Latvija ir Estija. Ir aš ketinu taip pat kalbėtis ir su Lenkijos prezidentu artimiausioje ateityje, kadangi, kiek žinau, ten toks svarstymas taip pat vyksta. Norėčiau padrąsinti juos taip pat eiti šituo keliu.
– Kodėl, Jūsų nuomone, geriau mažiau, bet kartu, negu daugiau ir vieniems?
– Aš manau, kad kuo platesnę įtrauktį mes pasieksime, kuo platesnis bus valstybių, dalyvaujančių nacionalinių sankcijų nustatyme, skaičius, tuo efektyvesnės jos bus. Nes, sutikime, Lietuva yra tiktai viena iš beveik 30 Europos Sąjungos valstybių, ir ne pati didžiausia. Norisi, kad šis sąrašas būtų kiek galima plačiau taikomas ir, svarbiausia, demonstruotų mūsų solidarumą Baltarusijos atžvilgiu.
