Nuotoliniame susitikime su prezidentu dalyvavo aštuonių Vilniaus regiono savivaldybių – Elektrėnų, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono, Švenčionių, Ukmergės, Širvintų, Šalčininkų, Trakų rajonų – merai.
Kaip prieš susitikimą teigė prezidentūra, šalies vadovui labiausiai rūpima tema – COVID-19 pandemijos regione valdymas, situacijos įvertinimas ir pasiruošimas vakcinacijai.
Po susitikimo G.Nausėda sakė, kad tai buvo reguliarių susitikimų su regionų savivaldybių atstovais etapas, paskutinis šiemet. „Didžiąją laiko dalį kalbėjome apie tai, kaip savivaldybės yra pasirengusios ne tik tvarkytis su koronaviruso iššūkiais, bet ir priimti vakciną, paskirstyti ją ir įgyvendinti vakcinavimo politiką. Kaip žinote, netrukus vakcina pasieks Lietuvą ir čia savivaldybių vaidmuo, vakcinuojant žmones, bus labai svarbus.
Iš esmės savivaldybės yra pasirengusios šį procesą organizuoti sklandžiai. Tačiau pasigendama aiškumo. Esama neaiškumų iš centrinės valdžios, kokia yra tiksli vakcinavimo eiliškumo tvarka, tam, kad nekiltų trikdžių, nesusipratimų ir būtų galima tą padaryti greitai ir efektyviai“, – spaudos konferencijoje sakė prezidentas.
Pasigenda privačių įstaigų įsitraukimo
Po susitikimo 15min Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė sakė, kad kiekvienas regiono meras turėjo galimybę aptarti šiandieninę situaciją dėl COVID-19, kaip savivaldybės pasiruošusios vakcinacijai, kokios kitos problemos aktualios jo rajonui.
Anot Ž.Pinskuvienės, Širvintų rajone šiuo metu yra apie 130 koronavirusu užsikrėtusių žmonių, tačiau džiugina, kad pavyko sustabdyti viruso plitimą globos įstaigoje.
„Globos įstaigoje pas mus nėra nė vieno sergančio, tik praeitą savaitę turėjome tokią nemalonią situaciją – gyventoja buvo užrašyta operacijai, padarėme testą, išvežėme į Vilnių, o jau kitą dieną paaiškėjo, kad testas teigiamas. Ją atsisakė operuoti, mums liepė pasiimti šitą žmogų, o mes neturėjome, kur dėti, tai organizavome, darėme izoliacines patalpas, kad galėtume susigrąžinti šitą žmogų į globos skyrių“, – sakė merė.
Slaugos ligoninėje keletas atvejų yra, bet esą darbuotojai grįžta iš izoliacijos ar pasveikę. „Turime savanorių, jaunų būsimų medikų iš Vilniaus, džiaugiamės“, – teigė Ž.Pinskuvienė.
Privatūs centrai šiuo metu, kai yra COVID-19 pandemija, rankas yra visiškai nusiplovę.
Tačiau štai privačių gydymo įstaigų pagalbos, kaip teigė Širvintų rajono merė, pasigenda beveik visos savivaldybės: „Privatūs centrai šiuo metu, kai yra COVID-19 pandemija, rankas yra visiškai nusiplovę. Visos įstaigos gauna finansavimą už kiekvieną prirašytą pacientą, tačiau dabar mes turime tuos žmones testuoti, gydyti, turime karščiavimo kliniką.
Dabar Sveikatos apsaugos ministerija tebuvo pranešusi, kad privalo tarsi administracijos direktorius priversti privačias įstaigas prisidėti, tačiau kaip tai padaryti“, – sakė Ž.Pinskuvienė.
Širvintų rajono ligoninėje nėra COVID-19 pacientams skirto skyriaus, kadangi atraminė yra Ukmergės ligoninė. Visi kiti pacientai iš šios ligoninės nukreipiami į Širvintas. Tačiau jeigu ligoninėje nustatomas kuriam nors pacientui koronavirusas ir jo būklė nėra sunki, jie niekur nevežami.
Reikia tikslios eilės, ką pirma skiepyti
Prezidentas G.Nausėda sakė, kad visos savivaldybės pasirengusios būsimai vakcinacijai, tik pasigenda informacijos iš valstybinių institucijų. Anot prezidento, pirmos vakcinų siuntos tikrai nebus didelės, tačiau kai atkeliaus daugiau vakcinų, turėtume labai tiksliai žinoti, kokiu eiliškumu ką skiepyti.
Paklaustas, ar pasigenda tokio skiepijimo plano, kokį turi kitos šalys, kiek kurį mėnesį bus paskiepyta žmonių, prezidentas sakė, kad šiuo metu tegalima konstatuoti, kiek vakcinų gausime pirmiausia.
„Šiuo metu galime konstatuoti tik tai, kad Lietuvai skiriama 0,6 proc. bendros vakcinos kiekio. Jų dydį lemia Europos Sąjungos derybos su gamintojais. Žinant labai konkretų kalendorių, gamybos mastą ir vakcinos kiekius, kurie pateks į Lietuvą, galima būtų labai aiškiai kalbėti apie žmonių skaičius, kurie bus vakcinuojami.
Šiandien, deja, kalbėti apie vakcinos dydžius savaitėms, sausiui, vasariui ir kovui, mes tikrai negalime. Galime tik aiškiai nustatyti prioritetines grupes, smulkmeniškai, detaliai, kad paskui savivaldybėms arba tiems, kurie konkrečiai įgyvendins šią politiką, nekiltų bereikalingų klausimų, kurie atima laiko ir kartais net lemia klaidas“, – kalbėjo prezidentas.
Jis norėtų smulkesnio ir detalesnio grupių suskirstymo, nes šiuo metu Lietuvoje išskirtos keturios žmonių grupės, kokiu eiliškumu bus skiepijama, o štai Didžiojoje Britanijoje – dešimt.
Medikai patys gali užkrėsti niekuo dėtus žmones. Todėl atsižvelgiant į šių žmonių svarbą ir riziką, susijusią su jų veikla, aš manau, tai teisingas sprendimas ir mes jo turėtume laikytis.
„Galbūt tai nebus labai didelė problema pirmosios siuntos vakcinavimo laikotarpiu, kadangi pirmos vakcinos siuntos nebus labai didelės ir mes tikrai galėsime vakcinuoti priotitetines gyventojų grupes, tačiau vėliau, kai Lietuvą pasiekiantis vakcinos kiekis didės, jos daugės, mums reikės labai gerai žinoti pagal visus lygius, kokie žmonės turi pirmumo teisę prieš kitus net ir esančius toje pačioje grupėje“, – sakė G.Nausėda.
Prezidentas teigė manantis, kad sprendimas testuoti pirmiausia medikus yra teisingas, nes Lietuvoje pandemijos lygis yra labai pakilęs, sergančiųjų daug. „Medikai yra ta žmonių grupė, kuri viena vertus, jeigu būtų pati pažeista koronaviruso, iš karto dėl to stipriai nukentėtų mūsų sveikatos paslaugų teikimo galimybės ir potencialas. Be to, kartais iškrenta iš rikiuotės ištisi skyriai, to mes negalime leisti, atsižvelgdami į tai, kad žmonės serga ne tik koronavirusu, bet ir kitomis ligomis.
Antra – medikai patys gali tapti šaltiniu plintant pandemijai. Taip pat gali būti užkrato nešiotojais ir užkrėsti niekuo dėtus žmones. Todėl atsižvelgiant į šitos žmonių grupės svarbą ir rizikos laipsnius, susijusius su jų veikla, aš manau, tai teisingas sprendimas ir mes jo turėtume laikytis“, – kalbėjo G.Nausėda.
G.Nausėda ragino nedemonizuoti problemos dėl tų, kurie neketina skiepytis – esą atliktas socialinis tyrimas rodo, kad absoliuti dauguma žmonių tikrai pasiryžę skiepytis.
„Manau, kad didžioji Lietuvos dalis žiūri į skiepus normaliai, nes yra pavargusi nuo pandemijos. Skeptiškai nusiteikusius raginu ne tik atidžiai žiūrėti į savo, bet ir savo artimųjų sveikatą. Tikrai netikėkite sąmokslo teorijomis, kurios dabar pilasi kaip iš gausybės rago, pavyzdžiui, kad ligos nėra ir kad tai yra sąmokslas prieš žmoniją. Be to, noras kontroliuoti mus visus ir t. t. Todėl aš manau, didžioji dalis visuomenės žiūri į vakcinavimą normaliai, nes yra pavargusi nuo pandemijos, jos pasekmių ir mūsų psichologiniai sveikatai, ir ekonomikai, ir kitiems dalykams, todėl mes turime tai daryti“, – kalbėjo prezidentas.
Be eilės nesiskiepys
Jis pabrėžė, kad pats tikrai skiepysis, tačiau pirmumo neturės: „Aš visomis išgalėmis įrodinėsiu vakcinavimo naudą, tačiau pats skiepysiuos pagal nustatytą tvarką, kada ateis mano eilė pagal amžiaus grupę. Negalėčiau pasakyti, kada tai galėtų būti, nes tiksliai nežinome, kada kitos vakcinos siuntos pasieks Lietuvą.
Akivaizdu, kad tarp pirmųjų vakcinuojamųjų tikrai nebūsiu nei pagal amžiaus grupę, nei pagal savo kategoriją.“
Prezidentas pabrėžė, kad svarbu viduje susitarti, jog Lietuvą pasiekusios vakcinos negulėtų, o iš karto būtų žinoma, ką su jomis daryti ir procesas vyktų sklandžiai.
Akivaizdu, kad tarp pirmųjų vakcinuojamųjų tikrai nebūsiu nei pagal amžiaus grupę, nei pagal savo kategoriją, – sakė G.Nausėda.
Minėjo ir darželius
Ž.Pinskuvienė teigė, kad dar vienas svarbus klausimas Širvintoms yra slaugos ligoninės plėtra – anot merės, turimas visas trečias ligoninės aukštas, kur galėtų būti įrengta 90 vietų slaugos ligoniams. „Čia problema visoje Lietuvoje, Vilniuje be galo didelė eilės, Širvintos galėtų tuos žmones priimti. Dabar slaugos paslaugos pas mus visus tenkina, specialistų yra ir tikrai galėtume kartu spręsti tą problemą“, – teigė merė.
Susitikime su prezidentu merai turėjo galimybę aptarti ir kitas problemas, tarkim, skolinimosi limitus, kurie yra sumažinti ir todėl stringa naujų projektų įgyvendinimas. Širvintų merė sakė akcentavusi, kad pastaraisiais metais rajone labai išaugo darželių poreikis, tačiau naują pastatyti nepasiskolinus savivaldybė yra nepajėgi, o skolintis tegali tiek, kiek per metus grąžina senų, iki 2015 metų, susikaupusių skolų – apie 400 tūkst. eurų.
-
SAM planas: iki kovo pabaigos planuoja paskiepyti visus medikus, slaugos namų gyventojus ir vyresnius nei 80 metų žmones
-
Skiepai nuo COVID-19 įkvėpė kraupiam melui: į aną pasaulį pasiuntė ir „savo tetą“
-
Lietuvoje – 2130 naujų koronaviruso atvejų, 20 žmonių mirė, didelis protrūkis – Anykščių rajono globos namuose
-
Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje COVID-19 pacientų jau daugiau, nei yra paruošta lovų
-
Kai kas iš Jungtinės Karalystės grįžti suspėjo: ar reikia izoliuotis, darytis testą?
