Susipažinti su įdomiausia informacija apie Lietuvą iš „Google“ ataskaitos kviečia portalas 15min.
„Google“ pateikti duomenys apima vasario 16 d.–kovo 29 d. laikotarpį ir Lietuvos gyventojų lankymosi įvairiose vietose per šį laikotarpį tendencijas. Naujausi duomenys – iš kovo 29 d. (sekmadienio).
Suprasti akimirksniu
- „Google“ išanalizavo lietuvių elgesio pokyčius karantino metu, lyginant su sausio-vasario pradžios laikotarpiu, kuris imamas kaip įprastinio elgesio atskaitos taškas
- Prekybos centruose ir pramogų vietose prieš savaitę lankėsi 72 proc. mažiau lietuvių nei įprastai
- Parduotuvėse, turgavietėse ir vaistinėse prieš savaitę lankėsi 38 proc. mažiau lietuvių nei įprastai
- Darbovietėse kovo 23–27 d. darbo savaitę lankėsi perpus mažiau lietuvių nei įprastai
- Besilankančių parkuose lietuvių skaičių lemia oras: praėjusį sekmadienį, kai oras buvo blogas, šis skaičius buvo 28 proc. mažesnis nei įprastai, o praėjusį šeštadienį, kai oras buvo geras – 50 proc. didesnis nei įprastai
Iš viso „Google“ išskyrė ir išanalizavo šešias vietų kategorijas – „Prekybos centrai ir pramogų vietos“, „Parduotuvės ir vaistinės“, „Parkai“, „Viešojo transporto stotys“, „Darbovietės“ ir „Gyvenamieji būstai“. Lankymosi šiose vietose tendencijų pokyčiai analizuoti ir išskirti atskirai.
„Google“ lygino, kaip apsilankymų skaičius kiekvienai iš šių kategorijų priskirtose vietose nuo vasario vidurio keitėsi, lyginant su įprastiniu apsilankymų tose vietose skaičiumi. Duomenis apie vartotojų buvimo vietą „Google“ surinko iš vartotojų, besinaudojančių bendrovės paslaugomis ir leidusių „Google“ sekti jų buvimo vietos istoriją.
Įprastinio apsilankymų vienoje ar kitoje vietoje skaičiaus atskaitos tašku „Google“ pasirinko vidutinį apsilankymų toje vietoje skaičių 2020 m. sausio 3 d. – vasario 6 d. laikotarpiu.
Su šiuo skaičiumi „Google“ lygina vasario 16–kovo 29 d. laikotarpio dienų apsilankymų skaičius toje pačioje vietoje ir vertina pokyčius.
Atskirų savaitės dienų duomenys lyginami atskirai. Pvz., kovo 29 d. (sekmadienio) duomenys lyginami su vidutinio sekmadienio per minėtą sausio–vasario laikotarpį duomenimis ir žiūrima, kiek apsilankymų skaičius išaugo ar sumažėjo.
Tarkime, kovo 29 d. viešojo transporto stotyse apsilankiusių žmonių skaičius buvo lyginamas su per vidutinį 2020 m. sausio 3 d.–vasario 6 d. sekmadienį viešojo transporto stotyse apsilankiusių žmonių skaičiumi. Ir taip su visomis dienomis, įeinančiomis į vasario 16 d. – kovo 29 d. laikotarpį.
„Google“ pateikė bendrus Lietuvos duomenis, taip pat atskirus kiekvienos iš 10-ies Lietuvos apskričių duomenis. Visą „Google“ Lietuvos ataskaitą rasite čia. Žemiau – įdomiausių duomenų analizė.
Kovo pradžioje koronavirusas lietuvių negąsdino
„Google“ duomenimis, „Prekybos centruose ir pramogų vietose“ kovo 29 d. lankėsi 72 proc. mažiau lietuvių negu įprastai ten lankosi sekmadieniais.
Į šią kategoriją „Google“ įtraukia prekybos centrus, kino teatrus, muziejus, restoranus, kavines, pramogų parkus ir pan.
„Google“ duomenys rodo, kad kovo pradžioje koronavirusas lietuvių dar negąsdino. Iki kovo 11 d. prekybos centruose ir pramogų vietose kasdien lankėsi maždaug tiek pat lietuvių, kaip ir įprastai.
Tačiau kovo 12 d. apsilankymų prekybos centruose ir pramogų vietose skaičius ėmė mažėti. Kovo 15 d. (paskutinę dieną prieš paskelbiant karantiną) jis dar buvo pakilęs beveik iki įprastinio, tačiau kovo 16 d. jau buvo maždaug 40 proc. mažesnis negu įprastai, o po to ir toliau gana stabiliai mažėjo.
Parduotuvėse ir vaistinėse – trečdaliu mažiau klientų
„Parduotuvėse ir vaistinėse“, rodo „Google“ duomenys, kovo 29 d. lankėsi 38 proc. mažiau lietuvių negu įprastai.
Šiai kategorijai „Google“ priskiria maisto prekių parduotuves, atviras ir uždaras turgavietes, specifinių maisto produktų parduotuves, taip pat vaistines.
Panašiai kaip ir ankstesnės kategorijos atveju, šios kategorijos vietose lietuviai nuo vasario vidurio iki pat karantino pradžios lankėsi tiek pat dažnai, kaip ir visada.
Kovo 8–15 d. laikotarpiu, prieš prasidedant karantinui, apsilankymų skaičius buvo netgi didesnis negu įprastinis – galbūt tai susiję su noru apsipirkti prieš karantiną.
Prasidėjus karantinui, mažų maisto prekių parduotuvių, vaistinių ir turgaviečių lankytojų skaičius krito, tačiau ne tiek, kiek prekybos centrų ir pramogų vietų atveju.
Nuo kovo 16 d. šių vietų lankytojų skaičius, „Google“ duomenimis, stabiliai laikėsi maždaug trečdaliu mažesnis negu įprastai. Šiek tiek didesniu skaičiumi – 38 proc. – tokių apsilankymų skaičius lyginant su įprastine situacija sumažėjo tik kovo 29 d.
Lietuviams oro gražumas svarbiau negu valdžios nurodymai
Šylantys orai turėjo didesnę įtaką lietuvių lankymosi atvirose viešose erdvėse pokyčiams, negu karantinas ir valdžios nurodymai, rodo „Google“ duomenys.
Į kategoriją „Parkai“ „Google“ įtraukia parkus, viešuosius sodus, miestų centrines aikštes, paplūdimius ir panašias atviras viešąsias erdves. Bendrovės duomenys rodo, kad tokiose vietose besilankančių žmonių skaičius per karantiną buvo netgi didesnis negu įprastai.
Tai galima paaiškinti tuo, kad „Google“, kaip minėta, „įprastinio“ lankytojų skaičiaus tam tikrose vietose atskaitos tašku ima sausio 3 d. – vasario 6 d. vidurkį. O žiemą parkuose lankosi mažiau žmonių negu pavasarį.
„Google“ duomenys rodo, kad per karantiną orai turi labai didelę reikšmę žmonėms sprendžiant, lankytis viešose erdvėse ar ne. Tai rodo atskirų dienų skirtumai.
Pavyzdžiui, kovo 29 d. (sekmadienį), kai orai buvo prasti, apsilankančių parkuose ir kitose atvirose poilsio vietose buvo 28 proc. mažiau negu vidutiniškai.
Tačiau kovo 28 d. (šeštadienį), kai beveik visoje Lietuvoje švietė saulė ir temperatūra siekė daugiau negu 10 laipsnių šilumos, besilankančių parkuose ir kitose viešose vietose buvo 50 proc. daugiau negu vidutiniškai.
Panašūs svyravimai matomi ir ankstesnėmis dienomis. Gražiausiomis dienomis besilankančių parkuose ir kitose viešose atvirose erdvėse buvo maždaug 40–50 proc. daugiau negu vidutiniškai per atskaitos laikotarpį, o tada, kai orai būdavo prastesni – maždaug tiek pat kiek vidutiniškai per atskaitos laikotarpį.
Lietuviai keliauja mažiau
Tarpmiestinių keliautojų skaičius karantino metu Lietuvoje sumažėjo. Kovo 29 d. (sekmadienį) viešojo transporto stotyse Lietuvoje lankėsi 63 proc, mažiau lietuvių negu įprastai. Į šią kategoriją „Google“ įtraukia geležinkelio ir autobusų stotis.
Iki kovo 11 d. besilankančių viešojo transporto stotyse lietuvių buvo maždaug tiek pat kiek ir įprastai. Tačiau tuomet žmonių, kurie apsilanko tokiose stotyse, skaičius ėmė mažėti.
Visu karantino laikotarpiu nuo kovo 15 d. šis skaičius buvo stabiliai 40–60 proc. mažesnis negu įprastai.
Iš namų dirba pusė lietuvių
„Google“ duomenys leidžia spręsti, kad iš namuose laiką leidžia maždaug pusė Lietuvos darbo jėgos. Praėjusios darbo savaitės (kovo 23–27 d.) duomenimis, darbovietėse lankėsi maždaug 50 proc. mažiau Lietuvos gyventojų negu įprastai. Panaši situacija buvo ir savaite anksčiau.
Savaitgaliais pokytis mažesnis – darbovietėse kovo 28–29 d. lankėsi maždaug trečdaliu mažiau darbuotojų negu to laikotarpio, kai gyvenimas Lietuvoje dar klostėsi įprasta vaga, savaitgaliais.
Tačiau tai paaiškinama tuo, kad savaitgaliais dirbantys darbuotojai dažniau privalo fiziškai būti darbo vietose ir negali dirbti iš namų.
Iki prasidedant karantinui (kovo 15 d.) Lietuvos gyventojų darbo įpročiai dar nebuvo pasikeitę – dar paskutinėmis dienomis prieš karantiną gyventojai darbo vietose lankėsi maždaug taip pat dažnai kaip įprastai (išskyrus, žinoma, kovo 11 d., kuri buvo laisvadienis).
Gyvenamuosiuose būstuose – penktadaliu daugiau gyventojų
Gyvenamuosiuose būstuose, „Google“ duomenimis, darbo dienomis po karantino pradžios kasdien būna 20 proc. daugiau gyventojų negu įprastai, savaitgaliais – apie 10 proc. daugiau gyventojų negu įprastai.
Tačiau šis skaičius, lyginant su kitais, yra mažiausiai pasakantis, nes ir atskaitos laikotarpiu žmogus, kuris bent nakvodavo savo namuose, buvo laikomas būnančiu savo būste.
Tad tokį nedidelį pakilimą veikiau galima sieti su tuo, kad lyginant su įprastiniu laikotarpiu beveik neliko lietuvių, atostogaujančių ar darbo reikalais besilankančių užsienyje ir nebūnančių namuose.
O statistikos, kokia dalis iš gyvenamuosiuose būstuose būnančių žmonių išvis neišeina iš namų, „Google“ nepateikia.
Utenos apskritis – šiek tiek išskirtinė
O kokie gi yra skirtumai tarp skirtingų Lietuvos apskričių? „Google“ pateikiami duomenys rodo, kad situacija Lietuvoje yra panaši – išskirti vienos ar kelių apskričių, kur gyventojai saviizoliacijos rekomendacijų laikytųsi (ar nesilaikytų) labiau negu kitur, negalima.
Kalbant apie lankymąsi prekybos centruose ir pramogų vietose, matyti, kad esminių skirtumų tarp Lietuvos regionų nėra, tačiau regionų, kuriuose yra didieji miestai, gyventojai įpročius pakeitė kiek reikšmingiau.
Didžiausias lankytojų prekybos centruose ir pramogų vietose skaičiaus sumažėjimas lyginant su įprastine padėtimi – po 74 proc. – kovo 29 d. fiksuotas Vilniaus ir Kauno apskrityse. Klaipėdos apskrityje šis sumažėjimas siekė 73 proc.
Mažiausias lankymosi tokiose vietose sumažėjimas – atitinkamai 60 ir 63 proc. – fiksuotas Tauragės ir Utenos apskrityse. Kita vertus, tikėtina, kad mažesnių apskričių gyventojai prekybos centruose ar pramogų vietose ir įprastiniu laikotarpiu lankėsi rečiau, tad ir atskaitos taškas buvo kitoks.
Vertinant lankymosi maisto prekių parduotuvėse, turgavietėse bei vaistinėse tendencijas išsiskiria Utenos apskritis.
Tai vienintelis regionas, kuriame po karantino pradžios besilankančių parduotuvėse ir vaistinėse beveik nesumažėjo.
Daugelį dienų kovo 15–29 d. laikotarpiu mažėjimas lyginant su įprastiniu parduotuvių lankytojų skaičiumi siekė apie 10 proc. Kiek didesnis sumažėjimas – 22 proc. – fiksuotas tik paskutinę „Google“ analizuojamo laikotarpio dieną, kovo 29 d.
Kitų šalies regionų gyventojai vaistinėse, turgavietėse ir parduotuvėse, lyginant su įprastine situacija, karantino laikotarpiu lankėsi 20–30 proc. rečiau. O paskutinę laikotarpio dieną – kovo 29 d. – kitose šalies apskrityse fiksuotas 31–41 proc. apsilankymų parduotuvėse sumažėjimas.
Labiausiai pasikeitė Telšių, Kauno ir Vilniaus apskričių gyventojų įpročiai: Vilniaus apskrities gyventojų apsilankymų parduotuvėse fiksuota 41 proc. negu įprastai, Kauno ir Telšių apskričių gyventojų apsilankymų parduotuvėse fiksuota 40 proc. mažiau nei įprastai.
Kalbant apie parkus ir kitas viešąsias atviras erdves, skirtumai tarp rajonų yra gana ryškūs. Pavyzdžiui, kovo 29 d. (sekmadienį) Alytaus ir Utenos apskrityse besilankančių parkuose ir viešose vietose buvo maždaug tiek pat, kiek vidutiniškai atskaitos laikotarpiu sausį–vasario pradžioje.
Tuo metu Vilniaus ir Telšių apskrityse einančių į parkus buvo mažiau maždaug penktadaliu, Panevėžio ir Marijampolės apskrityse – maždaug trečdaliu, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse apie 40 proc, o Kauno apskrityje tokių žmonių sumažėjo netgi perpus.
Kovo 28 d. (šeštadienį), kai didžiojoje Lietuvos dalyje oras buvo geras, Vilniaus ir Utenos apskrityse besilankančių parkuose ir kitose viešose vietose buvo dvigubai daugiau negu sausį–vasario pradžioje, Telšių apskrityje – 80 proc. daugiau, kitose šalies apskrityse – 30–50 proc. daugiau.
Lyginant lankymąsi viešojo transporto stotyse matyti, kad labiausiai jų lankytojų sumažėjo Vilniaus ir Panevėžio apskrityse – kovo 15–29 d. jų kasdien buvo stabiliai maždaug 60 proc. mažiau nei įprastai.
Daugelio kitų apskričių autobusų ar traukinių stotyse lankytojų mažėjo maždaug 30–50 proc. Tiesa, kelių apskričių (Tauragės, Telšių, Utenos, Alytaus) statistikos „Google“ dėl per mažo duomenų skaičiaus apskritai nepateikia.
Daugiausiai dirbančių iš namų – apie 60 proc. – praėjusią darbo savaitę buvo Vilniaus apskrityje: „Google“ duomenimis, darbovietėse kovo 23–27 d. lankėsi maždaug 60 proc. mažiau žmonių negu įprastai.
Klaipėdos ir Kauno apskrityse darbovietėse praeitą savaitę, „Google“ duomenimis, lankėsi maždaug 50 proc. mažiau žmonių negu įprastai, likusių Lietuvos miestų apskrityse darbovietėse lankėsi maždaug 40–45 proc. žmonių negu įprastai.
Duomenis skelbti pradėjo penktadienį
„Google“ nuo penktadienio skelbia duomenis apie vartotojų visame pasaulyje buvimo vietą, kad padėtų vyriausybėms vertinti dėl COVID-19 pandemijos įvestų socialinės distancijos priemonių veiksmingumą.
Informacija apie vartotojų judėjimą prieinama specialioje interneto svetainėje ir vaizduoja judėjimo tendencijas bėgant laikui ir priklausomai nuo geografinės vietos.
Matosi apsilankymų tokiose vietose kaip parkai, parduotuvės, namai ir darbo vietos procentinių punktų didėjimas ar mažėjimas. Tiesa, absoliutaus apsilankymų skaičiaus „Google“ nepateikia.
„Google“ ataskaitoje skelbiama, kad kompanija tikisi, kad šie pranešimai padės tiek visuomenės sveikatos specialistams, tiek visiems vartotojams suprasti, kiek rekomendacijų laikytis socialinio atstumo yra laikomasi kiekvienoje šalyje.
„Tikimės, kad šie pranešimai padės priimti sprendimus dėl to, kaip tvarkytis su COVID-19 pandemija, – nurodė „Google“ penktadienį pranešdama apie paslaugą. – Ši informacija galėtų padėti pareigūnams suprasti būtinų kelionių pokyčius, galinčius formuoti rekomendacijas dėl darbo valandų ar pristatymo paslaugų pasiūlymus.“
„Google“ teigimu, panašiai kaip automobilių spūsčių aptikimas ar eismo matavimas per „Google Maps“, naujieji pranešimai yra grindžiami „bendrais, anonimiškais“ vartotojų, aktyvinusių savo buvimo vietos istoriją, duomenimis.
Nėra prieinama jokia informacija, galinti padėti atpažinti asmenis, tokia kaip asmens buvimo vieta, kontaktai ar judėjimas, nurodo „Google“.
Taip pat „Google“ atkreipia dėmesį, kad ataskaitos duomenų nederėtų naudoti medicininiams tikslams, taip pat ataskaita nebuvo sukurta siekiant padėti planuoti asmenines keliones.
Be to, „Google“ nerekomenduoja lyginti situacijos skirtingose šalyse arba labai skirtinguose tų pačių šalių regionuose pasinaudojant šia specialia interneto svetaine, nes duomenų tikslumas ir kai kurių sąvokų apibrėžimai, priklausomai nuo šalies ir konkretaus regiono, skiriasi.
Pasaulyje įvairių šalių vyriausybės nurodė elektroniniu būdu stebėti savo piliečių judėjimą, kad galėtų lengviau riboti viruso, visame pasaulyje jau užkrėtusio daugiau kaip milijoną ir pražudžiusio per 50 tūkst. žmonių, plitimą.
Europoje ir Jungtinėse Valstijose technologijų kompanijos pradėjo dalytis „anoniminiais“ išmaniųjų telefonų duomenimis, kad būtų galima geriau stebėti protrūkius.
Net privatumą vertinanti Vokietija svarsto galimybes naudotis išmaniųjų telefonų programėle stabdant viruso plitimą.
Tačiau aktyvistai sako, kad autoritariški režimai koronaviruso pandemija naudojasi kaip pretekstu nepriklausomam žodžiui slopinti ir sekimui didinti.
Liberaliose demokratijose kai kas baiminasi, kad platus duomenų rinkimas ir kišimasis gali padaryti ilgalaikės žalos privatumo ir skaitmeninėms teisėms.
