Kaip teigė Vytauto Didžiojo universiteto organizuotoje 27-ojoje mokslinėje, tarpdalykinėje Kauno istorijos konferencijoje pranešimą apie Vokiečių ordino Gotesverderio pilį 1398–1402 metais pristatęs doc. dr. Vytenis Almonaitis, ši tvirtovė buvo pastatyta prie Nemuno ir Nevėžio santakos buvusioje saloje. 1463 metais užfiksuota, kad būtent ties šia sala ėjo vakarinė Kauno miesto riba.
Užvaldęs šią vietą, Kryžiuočių ordinas 1369 metais pastatydino Gotesverderio pilį, kuri, anot pranešėjo, gyvavo iki 1384 ar 1392 metų. Šią tvirtovę tiktų vadinti pirmuoju Gotesverderiu. Antrasis Gotesverderis 1398 metais buvo pastatytas senojo vietoje ar šalia.
„Kaip rašoma Posilgiečio kronikoje, tų metų pavasarį kunigaikštis Vytautas savo bajorus informavo, jog teks atnaujinti taiką su Vokiečių ordinu ir reikės kryžiuočiams pastatyti kaip kompensaciją tris pilis. Labai greitai, balandžio 23 dieną, Gardine buvo sudaryta taikos sutartis tarp LDK ir ordino, kurią dauguma žino kaip Salyno sutartį. Bet iš tikrųjų Salyne spalio 12 dieną tik tos sutarties ratifikavimas vyko.
Sudarę sutartį, kryžiuočiai labai skubėjo pasinaudoti galimybe ir pastumti savo pozicijas toliau į Rytus. O jei Vytautas persigalvos, kaip jau ne kartą buvo“, – kaip iškilo Gotesverderio pilis, faktus pateikė V.Almonaitis.
