Generalinė prokurorė N.Grunskienė socialdemokratams pareiškė, kad drastiškai poreikių ir padidėjusių išlaidų neatitinkantis prokuratūros finansavimas prieštarauja visos visuomenės interesams.
GP vadovė politikus užvertė konkrečiais skaičiais ir faktais, dėl kurių, N.Grunskienės požiūriu, prokuratūra negali būti perkelta į antrą etapą, vykdant valstybės reformą.
„Prokuroro darbas tapo visiškai nepatrauklus“, – sakė GP vadovė, priminusi, kad šiuo metu Lietuvoje yra 607 prokurorai.
2022 m. dirbti priimti vos 4 nauji prokurorai, o išėjo jau 20.
Kelios dešimtys (22) jų panoro patys išeiti iš darbo pernai, tiek pat (20) prokurorų „savanoriškai“ buvo priversti trauktis šiemet. Iškalbinga detalė: šiemet naujiems prokurorams net nebuvo priėmimo egzamino, nes nesusidarė norinčiųjų ateiti dirbti skaičius, dėl kurio egzaminą apskritai tikslinga organizuoti.
„Žmonės negali sau leisti dirbti prokuratūroje, nors ir norėtų. Nes nepajėgia aprūpinti savo šeimų“, – tvirtino GP vadovė.
Vietoj dešimčių išėjusiųjų, 2022 m. dirbti priimti vos 4 nauji prokurorai.
„Mūsų finansavimas yra apie 34 milijonus eurų per metus. Didžioji dalis lėšų skirta atlyginimams, visoms kitoms sritims tenka tik 3–4 procentai“, – minėjo N.Grunskienė. Šiuo metu, nors dar tik spalio pradžia, prokuratūra jau turi 650 tūkst. eurų skolų ir beveik jokioms išlaidoms sukauptų lėšų nebeturi. Kitaip sakant, skolos neišvengiamai tik didės.
GP vadovė net kelis sykius pasiguodė, kad šįmet prokurorams netikėtai smogė bankininkai. Pastarieji nutarė apmokestinti prokuratūros depozitinėje sąskaitoje esančias milijoną eurų viršijančias lėšas, kurios laikinai atsiduria banke, teisėsaugai vykdant tyrimus, skiriant asmenims piniginius užstatus, siekiant užtikrinti būsimų ieškinių atlyginimą ir pan.
„Sąskaitoje yra 28 milijonai eurų. Už tai sumokėjome 90 tūkst. eurų mokesčių bankui“, – pranešė N.Grunskienė.
Algos mažesnės nei teisėjų
Generalinės prokurorės žodžiais tariant, prokurorų ir kitų institucijos darbuotojų algos visiškai nekonkurencingos.
Pasak N.Grunskienės, daugelyje Europos valstybių egzistuoja praktika ir rekomendacijos teisėjų ir prokurorų atlyginimus laikyti panašius, tuo tarpu Lietuvoje atlyginimai pirmiausia bus pakeliami teisėjams, o prokurorams atlyginimai nekiltų.
„Šiandien prokurorų atlyginimai yra mažesni nei atitinkamos grandies teisėjų atlyginimai, o įsigaliojus naujiems teisėjų atlyginimams ir jų koeficientams, nepakeitus prokurorų pareiginės algos koeficientų, atlyginimų skirtumas taps visiškai prokurorus demotyvuojančiu ir skatinančiu palikti tarnybą prokuratūroje“, – generalinę prokurorę cituoja BNS.
Norint, kad prokurorų atlyginimai nesiskirtų nuo teisėjų algų daugiau kaip 5–10 procentų, tam reikėtų 12,7 mln. eurų papildomai.
Į karo zoną – be spec. rūbų ir draudimo
Tačiau atlyginimai – ne vienintelis skaudulys.
Pavyzdžiui, siųsdama prokurorus į Ukrainą tirti karo nusikaltimų, institucija, paprastai pasakius, neturėjo pinigų, kad aprengtų savo darbuotojus komandiruotei į karo veiksmų zoną tinkamais drabužiais.
Be to, nė viena draudimo bendrovė nesutiko pareigūnų specialiai apdrausti, tad visi lengviau atsikvėpė, kuomet karo nusikaltimų tyrėjai iš šios kelionės grįžo gyvi ir sveiki.
„Prokuroras išvyko neturėdamas draudimo, kadangi nė viena draudimo kompanija nesutiko drausti. Tai tikrai džiaugiamės, kad viskas sėkmingai, prokuroras grįžo, tačiau tikrai jautėmės nekaip“, – pasakojo generalinė prokurorė.
N.Grunskienė pateikė ir kitą gluminantį pavyzdį: kai kurių prokuratūros pastatų būklė darosi vis labiau apverktina, pavyzdžiui, Kėdainiuose tiesiog „įgriuvo stogas“.
Pasak generalinės prokurorės, išskirtinai blogos sąlygos – Tauragėje, kur patalpos, pasak generalinės prokurorės, „nukelia į 1990-uosius metus“, o Kėdainiuose patalpose buvo įgriuvęs stogas.
„Negalime tinkamai suremontuoti darbuotojams patalpų. Turime tokių keletą itin probleminių taškų, pavyzdžiui, Tauragė. Ne vieną kartą esu sakiusi, kad ten išskirtinai blogos sąlygos. Langai, panašu, kad tuoj jau iškris, o užėjęs į viduje jautiesi patekęs į 1990-uosius metus. Kiek buvo prašyta pinigų pastato remontui, atsakymas – neigiamas.
Kiauras stogas Šilutėje – pinigų stogo remontui taip pat neturime.
Kiauras stogas Šilutėje – pinigų stogo remontui taip pat neturime.
Įgriuvo stogas Kėdainiuose. Ir tik po ilgų prašymų, įrodinėjimų, kad, nesutvarkius stogo, bus sugadintas ir kitas prokuratūros turtas – pagaliau pavyko gauti lėšų ir tas stogas buvo suremontuotas“, – vaizdingai pasakojo Generalinės prokuratūros galva.
Anot jos, prokuratūros reformos laikotarpiu buvo atsisakyta beveik 20 pastatų, jų išlaikymui sutaupant apie 150 tūkst. eurų per metus. „O šiais laikais – ir daugiau, kadangi tos kainos tikrai yra padidėjusios. Mes sumažinome savo pastatų plotą daugiau nei 4000 kv. metrų,“ – N.Grunskienė pasakojo apie prokuratūros pastangas šeimininkauti ūkiškai.
Finansavimo nėra beveik niekam
Pasak N.Grunskienės, prokuratūra jau dabar susiduria su didžiuliais iššūkiais ieškodama naujų darbuotojų.
„Nors prokurorų ir mažėja, tačiau susidariusi skola mums neleidžia priimti naujų kvalifikuotų darbuotojų“, – sakė N.Grunskienė.
Pasak generalinės prokurorės, kolektyvas sparčiai sensta. Be to, dėl nedidelio atlyginimo skirtumo tarp eilinio ir vadovaujančio prokuroro, labai mažai prokurorų dalyvauja atrankose į vadovus, konkursai kartais neįvyksta.
Pasak N.Grunskienės, prokuratūros algos šiuo metu yra „visiškai nekonkurencingos“ darbo rinkoje: specialistai dažnai neuždirba nė tūkstančio eurų po mokesčių.
„Dėl mažo atlyginimo žmonės išeina iš darbo, motyvuodami, kad negali sau leisti dirbti prokuratūroje, nors ir norėtų, nes nepajėgia aprūpinti savo šeimų“, – sakė generalinė prokurorė.
Prokurorai budi nedarbo metu ir savaitgaliais, tačiau už tai jiems nėra mokama.
Dėl mažų atlyginimų prokuratūra negali atnaujinti darbuotojų kompiuterių, mobiliųjų telefonų, automobilių parko.
Nėra pinigų ir įrengti pakankamai vietų dirbti su įslaptinta medžiaga, o dėl lėšų komandiruotėms trūkumo prokurorai negali vykti į tarptautinius renginius.
Rengia valstybės tarnybos pertvarką
Suprasti akimirksniu
- Vyriausybė teikia valstybės tarnybos pertvarką, kuria norima valstybės tarnybą padaryti lankstesne, stiprinti vadovų korpusą.
- Projektu siūloma panaikinti viršutines valstybės tarnautojų atlyginimo lubas, decentralizuoti valstybės tarnautojų atrankas, bet konkursus į įstaigų vadovų pareigas organizuoti centralizuotai. Taip pat ketinama atsisakyti didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus – institucijų ir įstaigų vadovai patys spręstų, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti bei iškeltiems tikslams pasiekti.
- Numatoma, kad vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų, o pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, taip pat būtų atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą.
- Pakeitimai būtų aktualūs ne tik valstybės tarnybos įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams, bet ir teisėjams, politikams.
Savo ruožtu N.Grunskienė atkreipė dėmesį, kad pirmajame valstybės tarnybos pertvarkos etape nuo kitų metų liepos 1 dienos prokuratūra nefigūruoja.
Pasak generalinės prokurorės, rengėjai nepaaiškina, kodėl prokurorai priskiriami statutiniams pareigūnams, kurių apmokėjimo tvarka keistųsi tik nuo 2024 metų sausio.
„Prokuratūra nuo 2003 metų nebėra statutinė institucija, o prokurorai nebėra statutiniai pareigūnai, ir teikiamas projektas – teisėjų darbo užmokesčio sistema keičiama atskirai nuo prokurorų, kas prieštarauja daugybei tarptautinių rekomendacijų“, – kalbėjo GP vadovė.
