„Atsakas į migraciją iš ES valstybių, pranešimai apie perkėlimą yra kol kas nuviliantys: tik 14 narių – Lietuva yra viena iš jų ir mes esame už tai dėkingi – pasiūlė perkelti 601 asmenį iš Graikijos. Iš šio skaičiaus tik 214 asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, buvo perkelti iš Graikijos į Liuksemburgą, Suomiją, Prancūziją, Vokietiją, Airiją, Lietuvą, Portugaliją, Nyderlandus ir Kiprą. Akivaizdu, kad turi būti padaryta kur kas daugiau“, – ES valstybes paragino I.Asteriadis, penktadienį Vilniuje dalyvaudamas migracijos problemoms skirtoje konferencijoje.
Kaltinimus, jog Graikija pati nesistengia užtikrinti ES išorės sienos saugumo, jis atremia sakydamas, jog šalis turi 16 tūkst. kilometrų jūrinės sienos, o jūroje, priešingai nei sausumoje, „neįmanoma pastatyti tvoros“.
Todėl problema gali būti kontroliuojama tik pačioje Turkijoje, iš kurios ir plūsta pagrindinis pabėgėlių srautas. Anot diplomato, kai migrantas pasiekia laivą, „yra jau per vėlu ir padaryti nieko neįmanoma“, nes jų palikti neleidžia tarptautinė teisė, o šie žmonės linkę rizikuoti savo gyvybėmis, kad tik patektų į Europą. Tuomet Graikijai belieka pradėti pabėgėlių gelbėjimo operacijas.
Anot diplomato, kai migrantas pasiekia laivą, „yra jau per vėlu ir padaryti nieko neįmanoma“.
„Kaip juos sustabdyti? Jų atstumti neleidžia tarptautinė teisė, o Europos Taryboje šie klausimai yra nuolat keliami: neturime teisės atstumti tų, kurie yra jūroje ir bando pasiekti Graikiją, jos salas. Tad išeities nėra“, – po konferencijos duotame interviu BNS pabrėžė I.Asteriadis.
Jo žiniomis, šiuo metu Graikijoje veikia vienas pabėgėlių paskirstymo centras Lesbo saloje – jis per dieną gali registruoti 3,5-4 tūkst. pabėgėlių per dieną. Taip pat žemyninėje Graikijoje veikia pabėgėlių priėmimo centras, galintis per dieną registruoti dar iki 4,5 tūkst. pabėgėlių. Anot jo, šiuo metu „dedamos visos pastangos“ kuriant naujus centrus, tačiau ragino nepamiršti, kad Graikija išgyvena „finansinę, ekonominę ir socialinę krizes ir daro viską, kad išspręstų humanitarinę krizę“.
Pasak jo, kyla ir paprastų techninių problemų: tenka įsigyti daugybę pabėgėlių pirštų antspaudų paėmimui, dokumentų išdavimui, spausdinimui skirtos įrangos, kuri kainuoja.
„Paskutiniuosius du ar tris metus mes raginome ES įspėdami apie artėjančią problemą, mes ją matėme jos paūmėjimą jau praėjusį pavasarį. Pradėjome diskusijas apie priėmimo centrus tik pastaruoju metu, todėl yra neįmanoma greitai visko atlikti: tai kainuoja pinigus, reikalauja daug išteklių“, – BNS sakė ambasadorius.
Anot jo, Europa turėtų spręsti „pamatines migracijos problemas“ siekiant sureguliuoti konfliktą Sirijoje, rasti sprendimus dėl pabėgėlių perkėlimo tiesiogiai iš konfliktų zonų, taip pat aktyviau imtis migrantų, neturinčių teisės gauti pabėgėlio ar prieglobsčio statuso, grąžinimo į jų kilmės šalis, pavyzdžiui, Afganistaną ir Pakistaną.
Jis taip pat ragino ES imtis „skubių veiksmų“ ardant Turkijoje įsikūrusius pabėgėlių kontrabandininkų tinklus ir pagreitinti derybas dėl humanitarinės pabėgėlių perkėlimo misijos tiesiogiai iš Turkijos į ES valstybes.
„Mums reikia bendros Europinės politikos, kuri būtų aptarta ir kuriai būtų pritarta Europos lygmeniu“, – BNS įvardijo jis.
Vertindamas kai kurių ES vyriausybių atstovų kalbas, jog Graikijai nepavykstant sureguliuoti migrantų srauto, galėtų būti „išmesta“ iš Šengeno erdvės pastumiant ES sieną į Centrinę Europą, jis abejojo, ar tolia galimybė teisiškai egzistuoja.
Paklaustas apie konkretų Lietuvos indėlį padedant Graikijai, jis atkreipė dėmesį, jog Lietuva jau tai daro įsipareigojusi priimti per tūkstantį pabėgėlių. Diplomatas nesiėmė vertinti, ar šis skaičius yra pakankamas, ar ne.
„Jūs jau labai padedate. Lietuva yra šiaurinė Europos dalis, mes esame pietinė. Ir vistiek jūs prisiimate pabėgėlius, stengiasi kovoti su šia problema Europos lygmeniu. Tai yra solidarumas, kurio mes norėtumėme iš visų Europos valstybių, ne tik iš 14“, – pažymėjo Graikijos atstovas.
Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, per sausio mėnesį į Europą per Graikiją atvyko beveik 62 tūkst. migrantų ir pabėgėlių.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį paskelbė, kad Aljansas „nedelsdamas“ pasiųs karo laivų grupę į Egėjo jūrą, kad padėtų kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu, pernai kontrabandininkams padėjus šimtams tūkstančių migrantų pasiekti Europos Sąjungą. Į tai itin aštriai sureagavo Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, sakydamas, kad Turkija gali pasakyti „sudie“ pabėgėliams.
Lietuva pagal ES programą kol kas yra priėmusi vieną keturių asmenų pabėgėlių šeimą iš Graikijos, o per dvejus metus yra įsipareigojusi priimti 1105 žmones.
