Trečiadienį A.Labašauskas pakomentavo konservatoriaus įrašą feisbuke teigdamas, kad parlamentaro „veiklos žala Lietuvai apskritai sunkiai pamatuojama“.
„Upės neužtvenksi. Kraupsta jauni žmonės dokumentus skaitydami. Jūsų veiklos žala Lietuvai apskritai sunkiai pamatuojama. (…) Jūsų tyrimai jėga, jūsų pozicija į viešumą iškilus kontroversiškiems faktams man atrodo keista, priešinanti ir primena propagandą“, – socialiniame tinkle rašė menininkas.
Pasirodo, šiuos žodžius A.Labašauską parašyti paskatino ir grasinimai susidoroti, kurių šis sulaukia iš esą politiko šalininkų. „Sumauti į dešras ir išmėtyti po Lukiškių aikštę šunims sumaitinti“, – tokių žodžių, kaip teigia pats kūrėjas, iš „laisvės gynėjų“ yra sulaukęs praėjusiame teismo posėdyje.
Teismas, kuriame yra nagrinėjamos sostinės Lukiškių aikštės memorialo konkurso aplinkybės, yra prasidėjęs praėjusių metų birželį. Jame antroje vietoje likę Vyčio memorialo autoriai siekia atšaukti Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) skelbtų kūrybinių dirbtuvių sprendimus.
Aš neapykantą patiriu. Esu lietuvis, čia gimęs, augęs. Kodėl turiu taip jaustis savo valstybėje? – klausia A.Labašauskas.
„A.Anušausko sekėjai praeitame teismo posėdyje grasino su manimi susidoroti, į dešras sumauti ir Lukiškių aikštėje šunims sumaitinti. Tai aš taip jautriai ir reaguoju. Aš tame dalyvauju ir tą susipriešinimą savo kūnu, ausimis ir akimis jaučiu“, – 15min komentavo A.Labašauskas.
„Tas neapykantos kurstymas turi pasekmes. Ką A.Anušauskas daro, yra neatsakinga, žalinga ir niekam garbės nedaro. (…) Aš neapykantą patiriu. Esu lietuvis, čia gimęs, augęs. Kodėl turiu taip jaustis savo valstybėje?“ – klausė menininkas patikinęs, kad į policiją dėl grasinimų nėra kreipęsis.
Papildyta 15.49 val.
Po publikacijos A.Anušauskui feisbuke teigus, kad už frazę „A.Anušausko sekėjai praeitame teismo posėdyje grasino su manimi susidoroti, į dešras sumauti ir Lukiškių aikštėje šunims sumaitinti“ menininkui gali tekti atsakyti teisme, A.Labašauskas juos atsiėmė ir atsiprašė.
Mano, kad J.Noreika ginamas bukai
Vis dėlto A.Labašauskas lieka prie nuomonės, kad istorikas bukai gina J.Noreikos vardą, nepaisant specialistų, tarp kurių yra ir parlamentaro partietis Emanuelis Zingeris, išvadų.
„Yra ekspertų išvados, dokumentai ir akivaizdu, kad tie faktai yra nepaneigti. Ką daro A.Anušauskas, tai priešina visuomenę, daro jai žalą besąlygiškai gindamas herojus. Iškyla nauji kontroversiški faktai apie mūsų visų herojus, apie kuriuos mokėmės mokykloje, ir jo laikysena yra priešinanti, o ne vienijanti. (…) Man gaila, kad iškilus naujoms aplinkybėms yra bukai ginami herojai“, – teigė laisvės kovas „Laisvės kalva“ Lukiškių aikštėje įprasminti sumanęs kūrėjas.
„Bijau, kad istorinis naratyvas netaptų propaganda ir melu“, – istoriko poziciją J.Noreikos atžvilgiu komentavo menininkas patikslinęs, kad neturi nieko prieš A.Anušausko akademinę veiklą.
Jeigu jam atrodo, kad istorinės informacijos, pagrįstos šaltiniais, skleidimas yra kurstymas, vadinasi, jo toks supratimas, – teigia A.Anušauskas.
A.Labašauskas taip pat tikina, kad Lietuva kaip valstybė pradės gyti tik tuomet, kai pripažins ir nebijos savo istorijos, net jeigu tarp laisvės kovotojų buvo ir nacistinių pažiūrų žmonių.
„Su mano herojų samprata nacistinė linija nesutampa. Man gaila, kad kai kuriems politikams nacizmas yra suderinamas su herojaus sąvoka“, – teigė menininkas.
Grasinimų nesureikšmina, teigia faktus pateikiantis be interpretacijų
Konservatorius A.Anušauskas dėl esą jo šalininkų menininkui išsakytų grasinimų nesijaudina, teigia, kad politikai tokių žodžių sulaukia dažnai. Kartu jis tikina nenustebęs savo atžvilgiu sulaukęs kaltinimų neapykantos kurstymu.
„Ne pirmą kartą girdžiu apie savo tariamą kaltę, manęs per daug tai nesujaudino. Man buvo keista, kad autorius, kuris mėgsta save reprezentuoti kaip laisvės kovotojų įamžintoją, tokiu būdu veliasi į diskusiją. Tas dalykas man pasirodė gana keistas, žinant, kad dėl jo paties kūrinio buvo toks didelis susipriešinimas“, – teigė politikas paminėdamas, kad pats yra modernių meno išraiškų šalininkas.
Anot istoriko, istorinės atminties diskusijose jis savo misiją suvokia kaip istorinių faktų pateikimą be asmeninių interpretacijų.
„Aš savo misiją supratau kaip pateikti kuo daugiau informacijos apie patį J.Noreiką, nes žmonės, kaip ir Adolfo Ramanausko-Vanago atveju, dažnai naudojasi paviršutiniška informacija, kurią kažkur išgirdo. Tai stengiausi iš tų pirminių šaltinių informaciją skelbti, ji yra grynai istorinė. Šiuo atveju nesiūliau ir neprimetinėju jokių interpretacijų. Jeigu jam atrodo, kad istorinės informacijos, pagrįstos šaltiniais, skleidimas yra kurstymas, vadinasi, jo toks supratimas“, – į A.Labašausko teiginius sureagavo politikas.
Anot A.Anušausko, politikai, menininkai ir istorikai užuot didinę susipriešinimą, turėtų jį mažinti, eiti dialogo link. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pasirinktas kelias vedė į priešpriešą, tad konservatoriaus pasisakymai tėra reakcija į tai.
„Supraskite, mero žingsnis žengtas pirmas, toliau yra reakcija. Jeigu jūs surasite mano pirmą žingsnį susipriešinimo link, tada aišku, A.Labašauskas būtų teisus, bet šiuo atveju tai yra daugiau reakcijos, daugiau atsiliepimas į tą atsiųstą žinią, kuri liudija to žmogaus neįsigilinimą ir nesupratimą istorinės situacijos“, – sakė A.Anušauskas.
„Manau, kad menininkai, kaip jautresni, giliau suvokiantys, turi iš tikrųjų visapusiškai gilintis. (…) Turėtų pasirausti savyje, ar jie suvokia to meto istorijos dramatizmą, o jeigu ne – tai lygiai toks pats ir bus jų sukurtas kūrinys, kurį žmonės vertins kaip nesusipratimą“, – sakė istorikas.
