Įteisindamas tiesioginius merų rinkimus, sumažindamas amžiaus cenzą kandidatams į parlamentą iki 21 metų ir priimdamas pataisą dėl kandidatavimo po apkaltos, parlamentas, pasak Seimo pirmininkės, ketvirtadienį priėmė svarbius sprendimus.
V.Čmilytė-Nielsen reiškė džiugesį, kad „Lietuvoje nuo šiol mes plačiau atversime duris jaunimui į aktyvų dalyvavimą politiniame gyvenime“.
„Šiandieną nuo 21-erių galima kandidatuoti į Europos Parlamentą. Natūralu, kad kelio atvėrimas kandidatuoti į Seimą taip pat nuo 21-erių nereiškia, kad Seimą užplūs 21 metų žmonės. Tai tiesiog reiškia, kad mes suteiksime galimybę jiems pilnavertiškai dalyvauti tame procese, rinkimų kampanijose, galų gale įgauti patirties.
Rinkėjai apsispręs, ar tokio amžiaus kandidatai jiems atstovauja, ar jie yra tinkami. Manau, pavojų čia nėra“, – po balsavimo žurnalistams komentavo Seimo pirmininkė.
Seimo pirmininkė: diskusijų bus dėl detalių
Įteisinus tiesioginius merų rinkimus, Seimui dar reikės priimti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, kur būtų nustatyti nauji merų įgaliojimai.
Pakeitimai, V.Čmilytės-Nielsen teigimu, artimiausiu metu turėtų atkeliauti į Seimo posėdžių salę.
Galbūt dėl kažkokių detalių nuomonės išsiskirs, <...> tačiau iš esmės procesas vyksta labai sklandžiai.
„Šiandieną vienbalsiai pritarta Konstitucijos pakeitimui ir dabar dėl paties modelio, mero ir tarybos santykio iš esmės irgi jau yra apsitarta, ir manyčiau, kad visai netrukus bus užregistruotas projektas. Projektas, kuris ne vieną mėnesį yra derintas tarp skirtingų frakcijų – tarp opozicijos ir pozicijos.
Galbūt dėl kažkokių detalių nuomonės išsiskirs, aš tą prognozuočiau, bus diskusija, tačiau iš esmės procesas vyksta labai sklandžiai. Tai parodo, kad Seimo nariai atsakingai žvelgia į tą klausimą“, – komentavo Seimo pirmininkė.
Priimti įstatymų pakeitimus, susijusius su merų įgaliojimais, būtina iki rugsėjo, kol neprasidėjo kitąmet vyksiančių savivaldos rinkimų politinė kampanija.
Seimas, pasak V.Čmilytės-Nielsen, su terminais suspės.
Komentarai Seime:
A.Veryga: 21 metų žmonėms aktualiau linksmintis
Atstovas iš opozicijos, „valstietis“ Aurelijus Veryga sutiko, kad sprendimai dėl tiesioginių merų rinkimų, dėl kandidatavimo po apkaltos yra esminiai. Dėl jų Seimas balsavo vieningai.
Tiesa, politikas kritikavo sprendimą dėl kandidatavimo į Seimą nuo 21 metų. Jo įsitikinimu, tokio amžiaus žmonės tam per jauni.
„Manęs argumentai, kad į Europos Parlamentą galima kandidatuoti nuo to amžiaus, visiškai neįtikina. Amžius pats savaime nėra joks gėris.
Mes savotiškai darome prielaidą, kad patirties nebuvimas yra kažkoks labai didelis pliusas, kuris neva į Seimą neštų kažkokių labai didelių privalumų. Aš manau, kad kaip tik patirties turėjimas, įgijimas, keliaujant per savivaldos rinkimus, ir būtų tas privalumas“, – dėstė A.Veryga.
Jo vertinimu, 21 metų žmonėms aktualiau linksmintis ir svaigintis.
„Tu to amžiaus dar galvoji, kad gyvensi amžinai, tau jūra iki kelių. Amžius turi tam tikrą prasmę – ne dėl biologinių pasikeitimų, bet būtent dėl patirties“, – teigė A.Veryga.
Tu to amžiaus dar galvoji, kad gyvensi amžinai, tau jūra iki kelių.
Kalbėdamas apie pataisas dėl konkrečių tiesiogiai renkamų merų įgaliojimų, jis nesiėmė prognozuoti, ar Seimas dėl to sutars.
„Darbo grupė dėl to tam tikrų sutarimų pasiekė. Manau, kad kai kurių svarbių dalykų, opozicijos siūlymų pavyko įtraukti – veto teisės atsiradimas, kitų nuostatų. O kaip bus Seimo salėje, pamatysime“, – kalbėjo A.Veryga.
V.Mitalas: Seimą reikia atverti jaunimui
Valdančiosios Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigiamai vertino ketvirtadienį Seimo patvirtintus Konstitucijos pakeitimus.
„Kad į Seimą galės kandidatuoti žmonės nuo 21 metų, man atrodo, yra principinis Seimo atvirumo parodymas, kurio Lietuvos politinei sistemai reikia ir šiandien, ir anksčiau reikėjo“, – sakė jis.
Tiesa, politikas sutiko, kad tokie pakeitimai gali ne iš karto duoti efektą ir nebus taip, kad jaunuoliai staigiai užplūs Seimą.
V.Mitalas oponavo A.Verygai ir nesutiko, kad jaunimui rūpi tik svaigintis. Anot jo, jaunuoliams rūpi ir švietimas, ir laisvos ekonomikos galimybės.
„Yra daugybė klausimų, kuo jaunimas susidomėjęs. Labai gerai, kad jie galės savo idėjas vieną dieną realizuoti ir parlamente“, – pažymėjo V.Mitalas.
A.Vyšniauskas: tarybos turi išlikti stiprios
Valdančiųjų konservatorių atstovas Andrius Vyšniauskas, kalbėdamas apie tiesiogiai išrinktų merų galias, teigė, jog priėmus įstatymo pakeitimus jos bus didesnės.
„Meras bus stipresnis ir meras nebus juostelių karpytojas. Meras bus tikras savivaldybės ūkininkas, atsakingas už viešojo administravimo klausimus, turintis viešojo administravimo įgaliojimus. Ir tai bus tikrai stipresnis meras“, – tikino politikas.
Meras bus stipresnis ir meras nebus juostelių karpytojas. Meras bus tikras savivaldybės ūkininkas.
„Kur aš galbūt turėčiau nuogąstavimą ir kviesčiau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą pasižiūrėti, tai visgi galių balansą tarp mero ir tarybos. Kad nebūtų perlenkta smarkiai į mero pusę, kad taryba išliktų kaip stipri, kontroliuojanti institucija. Bet, manau, kad dėl to bus rastas sutarimas“, – pridūrė A.Vyšniauskas.
Darbo grupė, rengusi Vietos savivaldos įstatymo pataisas, A.Vyšniausko teigimu, jau baigė darbą. Kitą savaitę projektą planuojama registruoti teisės aktų bazėje.
S.Šedbaras: merui – daugiau atsakomybių
Kitas konservatorius, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras pabrėžė, jog Vietos savivaldos įstatymo pataisomis siūloma merą padaryti vykdomosios valdžios galva.
„Jeigu dabar meras karpo juosteles, kaip ir yra savivaldybės vadovas, bet visą atsakomybę, jeigu nori, jeigu jam patogu, gali perkrauti ant administracijos direktoriaus, administracijos pečių.
Tai dabar meras tampa vykdomąja valdžia ir jau jis atsakys už tai, kaip įgyvendinamas biudžetas, kaip tvarkomi bendruomenės reikalai, tvarkomi kiemai, šluojamos gatvės, kaip parkuojami automobiliai“, – pasakojo tautos atstovas.
Tiesiogiai renkamas meras, pasak jo, bus stiprus – formuos tarybos darbotvarkę, pirmininkaus tarybos posėdžiams.
Savivaldybių atstovai, anot S.Šedbaro, nuogąstavo, kad tokia tvarka lems dvivaldystę ir bus paralyžiuotas savivaldybių darbas.
Bet, politiko teigimu, rasta išeitis.
Taryba pirmininko neturi, jai pirmininkauja be balso teisės meras.
„Šitoje vietoje radome sutarimą, kad taryba pirmininko neturi, jai pirmininkauja be balso teisės meras.
Tačiau, jei meras neišrinktas, jeigu jis atsistatydina, yra pašalinimas iš pareigų arba piktybiškai nevykdo jam pavestų funkcijų, taryba gali, kol bus išrinktas meras, išrinkti pavaduojantį vieną iš tarybos narių arba tam karui ad hoc, pavyzdžiui, tarybos posėdžiui: meras nešaukia tarybos posėdžio, praėjo trys mėnesiai, taryba gali susirinkti ir tam kartui išsirinkti pirmininkaujantį“, – apie naują tvarką pasakojo S.Šedbaras.
Tokia tvarka, anot jo, neleis paralyžiuoti savivaldybės darbo, kai taip nutinka dėl konflikto tarp mero ir tarybos.
G.Paluckas: žiūrėsim, ar projektas nebus išdraskytas
Opozicinės socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas svarstė, ar teikiamas Vietos savivaldos įstatymo projektas nebus perredaguotas komitetuose.
„Žiūrėsim, ar vieni kitų neapgavome ir ar nebus komitetuose išdraskytas savivaldos įstatymas, kuriame dabar numatytos mero galimybės stipriau atstovauti savo rinkėjų valiai“, – žurnalistams komentavo parlamentaras.
Partijos dėl savivaldos modelio, anot jo, pasiekė kompromisą.
L.Kukuraitis: Konstitucijos pakeitimai reikšmingi
Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis reiškė džiugesį dėl visų ketvirtadienį Seimo patvirtintų Konstitucijos pakeitimų.
„Visi yra labai reikšmingi. Džiugu, kad galime toliau judėti su rinkimų procesu, ypatingai, kai savivaldos rinkimai artėja“, – sakė jis.
Visgi, politikas svarstė, jog dėl savivaldos modelio bus daug nesutarimų:
„Aš manau, kad dar bus daug diskusijų dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo įvairiausių nuostatų ir čia yra daug dar nesutarimų. Manau, kad diskusijos bus labai rimtos, bet principiniai sprendimai yra padaryti.“
Balsavimo rezultatai
Seimas ketvirtadienį Konstitucijoje įteisino tiesioginius merų rinkimus.
Už tokią pagrindinio šalies įstatymo pataisą balsavo 135 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė, rašo BNS.
Seimas taip pat priėmė Konstitucijos pataisą dėl kandidatavimo po apkaltos, taip užbaigdamas daugiau nei dešimtmetį trukusius debatus dėl vadinamosios eksprezidento Rolando Pakso pataisos.
134 Seimo nariams balsavus už, vienam prieš, Lietuvos Konstitucija papildyta nuostata, kad per apkaltą pareigų netekusiam asmeniui kandidatuoti į Seimą ir į kitas pareigas, kurioms eiti reikia duoti Konstitucijoje numatytą priesaiką, leidžiama praėjus dešimčiai metų nuo įvykusios apkaltos Seime.
Po balsavimo Demokratų frakcijos narys Zigmantas Balčytis teigė norėjęs balsuoti „už“, bet suklydo ir paspaudė mygtuką „prieš“.
Parlamentas be kita ko sumažino amžiaus cenzą kandidatams į parlamentą iki 21 metų.
Už tai numatančias Konstitucijos pataisas ketvirtadienį balsavo 101, prieš buvo keturi, susilaikė 22 parlamentarai.
Iki šiol į parlamentą galėjo kandidatuoti asmenys, sulaukę 25-erių.