„Peticija jau yra priimta ir tai jau šioks toks pasiekimas, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas 99,8 proc. kreipimusi atmeta. Priėmė ne dėl vieno, o dėl šešių straipsnių pažeidimo. Tai vėlgi, sakyčiau, praktikoje išskirtinis atvejis“, – BNS penktadienį sakė Š.Narbutas.
Pasak jo, peticijoje keliami klausimai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, neteisėto sulaikymo, neproporcingo nuosavybės teisės apribojimo, dėl kankinimų draudimo.
„Man buvo uždrausta gauti paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose, kai esu onkologinis pacientas“, – BNS teigė kaltinamasis.
Pasak Š.Narbuto, taikant namų areštą, jam drausta lankytis visose Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiose įstaigose, pačioje ministerijoje, Valstybinėje ligonių kasoje ir visose universitetinėse ligoninėse, nes jos pavaldžios ministerijai.
„Kad ir kas būtų nutikę, aš negalėjau kreiptis į ligoninę, į savivaldybės lygio polikliniką galėjau. Taip, reikėjo, negalėjau gauti“, – BNS atsakė Š.Narbutas, ar buvo iškilusi būtinybė kreiptis į ligoninę.
Peticijoje taip pat kalbama apie reputacijos gynimo pažeidimo.
„Ikiteisminio tyrimo pareigūnai patys komentavo medžiagą, o man buvo draudžiama ją komentuoti. Dėl privataus gyvenimo pažeidimo – sulaikymo ir ikiteisminio tyrimo metu buvau išstatytas prieš kamerą, nufilmuotas, be galimybės pasisakyti“, – teigė Š.Narbutas.
Pasak jo, EŽTT siūlė su Vyriausybe taikiai susitarti, tačiau ji nenorėjo to daryti.
Rugsėjo pabaigoje Vyriausybė turėtų patekti atsiliepimą dėl Š.Narbuto skundo.
„Kai gausime Vyriausybės poziciją, tada žalą įvertinsime. Buvo reikalingos pinginės lėšos teisinei gynybai, o visos sąskaitos buvo areštuotos, be to, dėl infliacijos areštuotos lėšos nuvertėjo“, – tvirtino kaltinamasis.
Byla dėl reagentų įsigijimo tebenagrinėjama
Vilniaus apygardos teismas nagrinėja Š.Narbuto galimo sukčiavimo ir piktnaudžiavimo bylą.
Joje tiriami pareigūnų surinkti duomenys, kad 2020 metų kovą–liepą Š.Narbutas, įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.
Bylos duomenimis, Š.Narbutas derėjosi su reikiamus testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl šių testų įsigijimo kainos. Iš viso susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. COVID-19 reagentų įsigijimo.
Įtariama, kad susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š.Narbutui.
Tyrimo duomenimis, apie šią bendros testo kainos dalį bei vėliau sudarytą galimai fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį bei gautą neteisėtą atlygį Š.Narbutas neinformavo tuometinės Sveikatos apsaugos viceministrės ir premjero patarėjo.
„Byloje turimi duomenys taip pat leidžia įtarti, kad Š.N. siūlė pasirašyti komercinio atstovavimo sutartį, kurioje būtų nurodyta atgalinė jos sudarymo data“, – skelbė prokuratūra.
Tyrimo metu nustatyta, kad šios, neva 2020 metų kovo 1 dieną sudarytos, sutarties pagrindu, kaip komisinis atlygis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, į Š.Narbuto asmeninę sąskaitą per du kartus pervesta daugiau nei 300 tūkst. eurų.
Teisėsauga buvusio Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovo veiksmus kvalifikavo kaip sukčiavimą ir piktnaudžiavimą.
Sveikatos apsaugos ministerija šiame ikiteisminiame tyrime yra pripažinta civiliniu ieškovu ir pareiškusi daugiau nei 303 tūkst. eurų civilinį ieškinį.
BNS žiniomis, laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo turtui taikomas iki šiol, bylos nagrinėjimo pradžioje keistas apribojimo mastas, tačiau laikinai disponuoti apriboto turto kiekis atitinka ministerijos pareikštam ieškiniui.
Nepavyko susisiekti su ispanais
Penktadienį Vilniaus apygardos teismas ketino tęsti šios baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir nuotoliniu būdu apklausti Ispanijos bendrovės „PMS International“ atstovus. Su šia įmone derėtasi dėl reagentų pirkimų.
Teismas vasarą siuntė elektroninius laiškus įmonei, jos atstovams ir informavo apie būsimus teismo posėdžius rugsėjį, galimybę vykdyti apklausas per „Zoom“ platformą, tačiau negavo jokio atsakymo nei iš liudytojų, nei įmonės.
Toliau užsienio bendrovės atstovus bus bandoma apklausti padedant Eurojusto Lietuvos atstovei bei bandant susisiekti su liudytojų atstovais advokatais, prašant jų tarpininkavimo dėl apklausos.
Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas rugsėjo 23 dieną, per šį posėdį ketinama liudytojus iš Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos.
