„Dėl testų buvo politinis sprendimas – tam, kad pirktų, o ne tam, kad reikia. Aš iš sveikatos technologijos vertinimo pusės žiūrėjau – gal labiau kitų testų – PGR reikėjo, jų negalima buvo gauti, PGR galėjo pasakyti, žmogus infekuotas ar ne“, – per Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdį trečiadienį sakė K.Garuolienė.
Molekulinis PGR tyrimas, kitaip polimerazės grandininė reakcija, yra didelio jautrumo infekcinių ligų tyrimo metodas. Ėminys imamas iš nosiaryklės.
„Mano pozicija buvo nepirkti greitųjų testų“, – tvirtino buvusi sveikatos apsaugos viceministrė.
Ji buvo apklausta kaip liudytoja kitos buvusios sveikatos apsaugos viceministrės L.Jaruševičienės baudžiamojoje byloje, kurioje L.Jaruševičienė kaltinama piktnaudžiavimu.
L.Jaruševičienės baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.
Apeliacinis teismas užpernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. „Profarma“ teismo sprendimą įvykdė ir priteistus 145 tūkst. eurų valstybei sumokėjo.
Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais L.Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.
