Praokuratūra pateikia esminius dviejų lygiagrečiai vykstančių teisinių procesų – viešojo intereso gynimo civilinėje byloje ir ikiteisminio tyrimo, įtariant galimai padarytą nusikalstamą veiką – skirtumus bei pagrindinius faktus.
- Išnagrinėję greitųjų testų pirkimų dokumentus, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai nustatė, kad šie pirkimai vykdyti neįvertinus kitų tiekėjų teiktų pasiūlymų ir neieškant tiekėjo, galinčio parduoti šias prekes už konkurencingą kainą, todėl sudaryta sutartimi galimai buvo sumokėta ženkliai daugiau, nei tai buvo racionalu. Prokuratūros manymu, tuo buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti reikalavimai.
Įvertinę šias aplinkybes Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai, gindami viešąjį interesą, šių metų sausį kreipėsi su civiliniu ieškiniu į teismą prašydami pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis sudarytas sutartis ir valstybės naudai priteisti virš 4 mln. Eur.
Minimo ieškinio nagrinėjimas teisme iš esmės prasidės 2021 m. birželio 14 d.
Civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu tiek ieškovai, tiek atsakovai (toliau - šalys) gali prašyti teismo kviesti liudyti asmenis, kurių liudijimai, šalies manymu, yra reikšmingi tokiame procese ir / ar įrodo proceso šalies ginamą poziciją. Sprendimą dėl asmens liudijimo teisme poreikio priima tik teismas.
Pabrėžtina, kad šio civilinio teismo proceso metu nėra ir negali būti sprendžiami jokie baudžiamosios atsakomybės dėl tokių sutarčių sudarymo klausimai. - Atsakomybės dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos sudarant minimas sutartis klausimai keliami bei visos reikšmingos aplinkybės nagrinėjamos šiuo metu tebevykstančiame ikiteisminiame tyrime, kuris buvo pradėtas 2020 m. gegužės mėn.
Šį didelės apimties ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai, tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnai.
Šiuo metu įtarimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų pareikšti šešiems asmenims, toliau renkami tyrimui reikšmingi duomenys, todėl detalesnė informacija apie tyrimo eigą, atliktus procesinius veiksmus, jų rezultatus bei jau nustatytas faktines aplinkybes kol kas negali būti skelbiama viešai.
Iki dabar nei vienam asmeniui, kuris šiame IT buvo apklaustas BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (t. y. dėl apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką), nebuvo įteikti pranešimai apie įtarimą ir jie netapo įtariamaisiais.
Atskirai prokuratūra atkreipia dėmesį ir į dažnai viešumoje vartojamą „specialiojo liudytojo“ sąvoką. Taip yra įprasta vadinti asmenį, kuris prokuroro nutarimu ir esant paties asmens sutikimui yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau oficialiai procesiniuose dokumentuose „specialiojo liudytojo“ sąvoka nėra vartojama.
Prokuratūra primena, kad Baudžiamojo proceso kodekso 82 str. 3 d. įtvirtintos specialios apklausiamo asmens teisės užtikrina, kad jis negali būti verčiamas duoti parodymų prieš save ir negali būti baudžiamas už melagingus parodymus. Tokiu būdu įgyvendinamas Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas versti asmenį duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius.
Svarbu ir tai, kad prokuroro nutarime apklausti asmenį apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką nurodytas asmuo tolesniame ikiteisminio tyrimo procese neturi jokio specifinio ir, juo labiau, ilgalaikio statuso.
Taigi, asmuo apklaustas BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, ikiteisminio tyrimo eigoje jam neįteikus pranešimo apie įtarimą, yra liudytojas, t. y. turi liudytojo, o ne „specialiojo liudytojo“ teisinį statusą.
