Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas įžvelgia grėsmę, kad Lietuvos laivyne gali nebelikti lietuvių. „Nebegirdėsime lietuvių kalbos“, – pabrėžia ilgametis sąjungos vadovas, tarybos narys Petras Bekėža.
ES šalyse yra praktika, kad laivuose su tos šalies nacionaline vėliava ir dirba tos šalies piliečiai. Vienur tokiuose laivuose gali dirbti išskirtinai tik tos šalies piliečiai, kitur – ir ES ar Europos ekonominės erdvės gyventojai. Lietuvos laivyne ilgą laiką taip pat galiojo norma, kad įgulą gali sudaryti tik Lietuvos piliečiai, ES arba EEE gyventojai. Prieš kelerius metus nuostata pakeista ir sumažinta iki sąvokos „ne mažiau kaip pusė“. Dabar gi žadama apskritai atsisakyti tokios nuostatos ir leisti laivuose su Lietuvos vėliava dirbti dar daugiau trečiosios šalies piliečių.
Jūrininkų sąjunga ir Kapitonų asociacija įžvelgia grėsmę, kad tokiu būdu darbdaviai rinksis pigesnę darbo jėgą iš Azijos ir Afrikos.
„Atgavus nepriklausomybę buvo skatinama kurti jūrines tradicijas, kuo daugiau lietuvių skatinta rinktis jūrinę profesiją. Tokie pokyčiai padarys Lietuva „patogios vėliavos šalimi“, – kalbėjo P.Bekėža, turėdamas galvoje, kad vis dažniau bus renkamasi įdarbinti pigesnius darbuotojus iš Filipinų, Birmos ir pan. Gali būti registruojama daugiau laivų, bet tik dėl šių pokyčių.
Jam pritaria ir A.Kaupas: taip atsiras daugiau vietos pigiai darbo jėgai.
Šiuo metu Lietuvos registre yra 4753 jūrininkai, Lietuvos laivuose dirba apie 1000. Atkreipiamas dėmesys, kad mažiau gyventojų turinčioje Latvijoje su nacionaline vėliava plaukiojančiuose laivuose yra kur kas daugiau Latvijos piliečių.
Jūrininkų įdarbinimo agentūros atstovas Artūras Truš įvardijo ir atlyginimų skirtumus tarp ES piliečių ir tų, kurie atvyksta iš trečiųjų šalių. Štai eilinis denio darbuotojas per mėnesį gali uždirbti 2500–3500 eurų. Kai tuo metu atvykėliai iš trečiųjų šalių sutinka dirbti už maždaug 800–900 eurų atlyginimą. Tačiau ne tik žemas atlyginimas juos tenkina. Sutinka jie dirbti ir dalindamiesi viena lova, dirbti daugiau darbo valandų.
Susisiekimo ministerija išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad siekiant didinti jūrinio sektoriaus konkurencingumą, gerinti jūrininkų darbo sąlygas ir sudaryti galimybę registruoti daugiau laivų Lietuvoje, svarstoma švelninti esamus nacionalinės įgulos sudėties reikalavimus, sumažinant arba atsisakant privalomos Lietuvos, Europos Sąjungos (ES) ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių dalies Lietuvos laivuose.
Susisiekimo ministerija turi pateikti atitinkamus įstatymų projektus Vyriausybei iki rugsėjo 30 d., tačiau iki šiol nesulaukia Lietuvos jūrininkų sąjungos pasiūlymų dėl nacionalinės įgulos sudėties reikalavimų.
Susisiekimo viceministrės Loretos Maskaliovienės teigimu, ministerija yra atvira tolesnėms diskusijoms su Lietuvos jūrininkų sąjunga ir kitomis suinteresuotomis institucijomis dėl šiuo metu rengiamų teisės aktų pakeitimų.
Jūrininkų sąjungos vadovas A.Kaupas teigė, kad yra sudaryta darbo grupė ir bus pateikti siūlymai ministerijai.