Anot dokumento, Lietuvos vieta žemėlapyje lemia tai, kad didžiausių jai kylančių grėsmių šaltiniai išlieka tie patys. Bet kasdien dinamiškai kinta tų grėsmių pasireiškimo būdai, priemonės ir sąlygos.
„COVID-19 pandemija ne tik grasina mūsų šalies žmonių gyvybėms ir sveikatai, bet ir atveria naujus kelius Lietuvai priešiškai dezinformacijai, sąmokslo teorijų sklaidai, šnipinėjimui kibernetinėje erdvėje“, – teigiama grėsmių vertinime.
Suprasti akimirksniu
- COVID-19 pandemija kelia ne tik medicinines, bet ir socialines, ekonomines bei geopolitines grėsmes. Rusija ir Kinija naudojasi pandemijos situacija diskredituodamos priešiškomis laikomas valstybes arba gerina savo tarptautinį įvaizdį.
- Reikšmingiausias Lietuvos kaimynystėje vykstantis pokytis – politinė krizė Baltarusijoje. Situaciją Baltarusijoje lems ne tik visuomenės gebėjimas organizuotis bei A.Lukašenkos galios išlaikyti režimo pareigūnų lojalumą, bet ir Rusijos ryžtas stiprinti įtaką šalyje.
- Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų (GP) ir jėgos struktūrų panaudojimas sprendžiant vidaus politikos problemas yra įtampą Lietuvos kaimynystėje keliantis veiksnys. GP jėgos demonstravimas siekiant pagrįsti tariamą Vakarų grėsmę ir A.Lukašenkos pasiryžimas bet kokia kaina išlikti valdžioje kelia riziką Lietuvos saugumui.
- Lietuvos saugumui didelę riziką kelia Baltarusijos atominė elektrinė, kurios skuboto paleidimo procesas buvo pradėtas 2020 m. rudenį tam tinkamai nepasiruošus.
- Didžiausią grėsmę Lietuvai kelia uždara, represyvi ir dialogo galimybes neigianti Rusija, nes ją vis mažiau varžo ne tik tarptautinės normos, bet ir tarptautinė opinija. Karinė galia išlieka pagrindiniu Rusijos įtakos užsienyje išlaikymo ir sklaidos įrankiu. Rusijos žvalgybinė veikla prieš Lietuvą išlieka intensyvi. Rusija veikia vis agresyvesniais metodais įgyvendindama istorijos politiką užsienio valstybėse.
- Daugėja prieš Lietuvą nukreiptų informacinių-kibernetinių atakų.
- Terorizmo grėsmė Lietuvoje yra maža, tačiau grėsmė Europoje išlieka didelė.
„Kaukių diplomatija“
Pasinaudodamos ekstremalia COVID-19 situacija, autoritarinės valstybės užsikrėtusių asmenų kontaktų atsekimą iš dalies pavertė į priverstinį didelio masto gyventojų stebėjimą.
Tarp tokių šalių vertinime minimos Kinija bei Rusija. Šios dvi šalys, anot VSD ir AOTD, pandemiją išnaudoja ir tam, kad pakenktų priešiškomis laikomoms valstybėms arba, priešingai, pagerintų savo tarptautinį įvaizdį.
„Dažnai nesusijusiais ir net prieštaringais naratyvais apie Vakarų nesėkmes kovojant su pandemija akcentuojama įtampa tarp šalių, platinamos su COVID-19 susijusios sąmokslo teorijos. Taip Rusija siekia tradicinių tikslų – skatinti konfliktus tarp Vakarų valstybių ir jų viduje, paremti euroskeptiškai nusiteikusias politines jėgas, rodyti NATO, Europos Sąjungos (ES) bei jų narių neveiksnumą“, – teigiama grėsmių vertinime.
Kinija, savo ruožtu, siekia atremti kritiką dėl kilusios pandemijos bei kurti pozityvų šalies įvaizdį.
Pabrėžiama, kad pandemijos metu Kinijos politinis režimas, kurio pagrindą sudaro Kinijos komunistų partija (KKP), pradėjo įgyvendinti gerai apgalvotą įtakos plėtros užsienyje strategiją – „kaukių diplomatiją“.
„Kaukių diplomatijoje“ svarbus vaidmuo tenka Kinijos diplomatinėms atstovybėms, kurios rūpinasi medicinos priemonių logistika bei stengiasi, kad apie suteiktą paramą būtų kuo išsamiau informuota visuomenė.
Pabrėžiama, kad Kinija įgyvendina „kaukių diplomatiją“ Lietuvoje ir skleidžia propagandą šalies informacinėje erdvėje.
- Siekdamas gerinti Kinijos įvaizdį ir jos tarptautinių bendrovių konkurencingumą Lietuvos rinkoje, Kinijos politinis režimas koordinuoja medicininės apsaugos priemonių siuntas Lietuvai. Viešojoje erdvėje medicinos priemonių siuntos yra pateikiamos kaip Kinijos tarptautinių kompanijų, kurios turi tiesioginių interesų Lietuvos telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose, dovanos.
- Siekdamas valdyti su pandemija susijusį informacinį diskursą ir skleisti Kinijai palankius naratyvus, Kinijos politinis režimas plečia bendradarbiavimą su Lietuvos žiniasklaidos priemonėmis, jose reguliariai publikuoja propagandinio turinio užsakomuosius straipsnius. Juose pabrėžiami Kinijos pasiekimai kovojant su pandemija, akcentuojama suteikta humanitarinė parama, „Juostos ir kelio“ projekto svarba, taip pat išsakomi priekaištai Lietuvos politikams ir aktyvistams, reiškiantiems kritiką Kinijai dėl žmogaus teisių pažeidimų bei politikos Honkongo, Tibeto ar Taivano atžvilgiu.
- Siekdamas plėsti savo įtaką Lietuvoje, Kinijos politinis režimas išnaudoja Kinijos ambasadą ir šalyje įsteigtas asocijuotas struktūras – „Xinhua“ naujienų agentūros biurą, Kinijos prekybos rūmus, Išeivių iš Kinijos asociaciją.
Kinija ir Rusija, anot Lietuvos saugumo institucijų, vakcinos nuo COVID-19 kūrimu ir gamyba naudojasi kaip geopolitiniu įrankiu.
Stebi kurstančius prieš karantino ribojimus
Dokumente taip pat pabrėžiama, kad COVID-19 pandemija daugelyje valstybių padidino radikalių politinių ideologijų ir destruktyvių sąmokslo teorijų sklaidą.
Kai kuriose iš jų politinių radikalų prieš viruso plitimą mažinančias priemones rengiamos protesto akcijos virsta masiniais neramumais ar pasižymi smurto išpuoliais, o pagrindinis jų organizatorių siekis – destabilizuoti padėtį valstybėje ir sugriauti visuomenės pasitikėjimą politine sistema.
Tokias, tik silpnesnes tendencijas VSD ir AOTD pastebi ir Lietuvoje.
Per visą pandemijos laikotarpį Lietuvoje užfiksuotos kelios dešimtys jų bandymų rengti protesto akcijas prieš kovai su pandemija skirtus ribojimus.
Nors šios protesto akcijos buvo negausios ir masinių neramumų ar kito pobūdžio smurto išpuolių jų metu buvo išvengta, kai kurie šių renginių organizatoriai rodo gerus organizavimo bei koordinavimo įgūdžius ir savo veikloje naudoja konspiracijos metodus.
Lietuvoje didžiajai daliai prieš antipandeminius ribojimus aktyviai veikiančių asmenų įtaką, anot dokumento, daro Kremliaus propaganda.
Daugiau kaip pusė lietuviškame interneto segmente esančios su COVID-19 pandemija susijusios dezinformacijos yra tiesiogiai paimta iš Kremliui palankių informacijos šaltinių arba parengta jais remiantis.
Dauguma su COVID-19 pandemija susijusių sąmokslo teorijų yra destruktyvios, tačiau didžiausią grėsmę, VSD ir AOTD vertinimu, sėkmingai kovai su pandemija kelia prieš skiepus nukreiptos teorijos.
Prokremliški aktyvistai Seimo rinkimuose nedalyvavo
Dokumente taip pat apžvelgiami praėjusiais metais vykę Seimo rinkimai. Po jų, anot grėsmių vertinimo, Kremliaus įtaka Lietuvos politinei sistemai nepadidėjo.
Pasak dokumento, pastariesiems Seimo rinkimams nei Rusijos propagandistai, nei Kremliaus režimo pareigūnai didelio dėmesio neskyrė, rinkimų kampanijos metu nebuvo užfiksuota sistemingų bandymų neteisėtomis priemonėmis paveikti rinkimų rezultatus.
Dalis radikalių prokremliškų aktyvistų turėjo planų sukūrus naują politinę partiją ar perėmus jau veikiančią dalyvauti Seimo rinkimuose.
Dalis radikalių prokremliškų aktyvistų turėjo planų sukūrus naują politinę partiją ar perėmus jau veikiančią dalyvauti Seimo rinkimuose.
Jie suaktyvino savo politinę veiklą, skleidė Kremliui palankias politines nuostatas per savo valdomus portalus ir vaizdo transliacijas, vykdė protesto akcijas, propagandos kampanijas prieš dėl COVID-19 pandemijos taikomus apribojimus.
Nepaisant to, jiems nepavyko sudaryti bendro rinkimų sąrašo dėl tarpusavio konfliktų ir organizacinių įgūdžių trūkumo, o kai kurių iš jų bandymai rinkti parašus kaip nepriklausomiems kandidatams baigėsi nesėkme.
Saugumo institucijos pabrėžia, kad rinkimų rezultatai leidžia teigti, kad šiuo metu Lietuvoje nėra pakankamo aktyvaus elektorato kiekio, leidžiančio Rusijai įgyti nors minimalią įtaką parlamentiniame valdžios lygmenyje.
„Nepaisant to, labai tikėtina, kad Rusija neatsisako planų siekti, kad ateityje Lietuvos Seimo nario mandatus laimėtų bent pavieniai jos politiką atvirai remiantys asmenys“, – rašoma dokumente.
Taip pat grėsmių vertinime prognozuojama, kad Kremlius bandys įtraukti parlamentinio ar savivaldybių lygmens Lietuvos politikus į daugiašalius tarptautinio bendradarbiavimo projektus, jų dalį įgyvendins ne tiesiogiai su Maskva susiję subjektai, o Vakarų valstybėse veikiantys prokremliški politikai, lobistai ir politikos technologai.
Grėsmę kelia Rusijos kibernetinio šnipinėjimo grupuotės
Anot dokumento, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, nuotolinio darbo organizavimas sukuria kibernetinio saugumo spragas, o priešiškų valstybių žvalgybos ir jų remiami programišiai ieško naujų galimybių kenkėjiškos veiklos efektyvumui didinti.
Didžiausią grėsmę Lietuvos institucijoms, anot saugumiečių, kelia Rusijos žvalgybos tarnybų koordinuojamos kibernetinio šnipinėjimo grupuotės.
Esą tikėtina, kad Rusijos ir kitų priešiškų valstybių kibernetiniai pajėgumai dėl pandemijos nulemtų pokyčių tapo prioritetiniu įrankiu surinkti tikslinę informaciją.
Pasak dokumento, 2020 metais Rusijos žvalgybos tarnybų valdomos kibernetinės grupuotės Lietuvoje rengė kibernetines atakas prieš Lietuvos aukščiausias valdžios, užsienio politiką ir nacionalinį saugumą užtikrinančias institucijas, energetikos bei švietimo įstaigas.
Rusijos žvalgybos tarnybų valdomos grupuotės taip pat išnaudojo Lietuvos informacinių technologijų (IT) paslaugų sektoriaus infrastruktūrą kibernetinėms atakoms prieš taikinius Vakarų valstybėse.
Pavyzdžiui, dalis 2020 metų liepą paviešintų Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinio šnipinėjimo grupuotės APT29 atakų prieš COVID-19 vakciną kuriančias organizacijas Vakaruose buvo vykdomos pasinaudojant Lietuvos IT infrastruktūra.
2020 metų bendras kenkėjiškos veiklos kibernetinėje erdvėje kiekis smarkiai nepadidėjo, tačiau keičiasi taikiniai.
Kriminalinio pasaulio programišiai aktyviau naudojasi duomenis šifruojančiomis ir už iššifravimą išpirkos prašančiomis ransomware tipo programomis prieš ligonines ir kitas sveikatos apsaugos institucijas.
Labai tikėtina, pasak saugumiečių, jog programišius motyvuoja tikėjimas, kad šių įstaigų lūkestis greičiau atgauti prieigą prie pacientų gydymui kritiškai svarbių duomenų ir sistemų paskatins rizikuoti bei mokėti išpirką.
Neatmestina, kad dalį šių išpuolių organizuoja priešiškų šalių valstybinės kibernetinės grupuotės, siekiančios destabilizuoti situaciją valstybėse.
Šios kibernetinės grupuotės, be įprastų taikinių, šnipinėjimo operacijas taip pat vykdo prieš organizacijas, turinčias informacijos apie kitose valstybėse taikomas pandemijos valdymo priemones, COVID-19 viruso tyrimus ir vakcinos kūrimo procesą.
Daugėja informacinių-kibernetinių operacijų
Anot grėsmių vertinimo, praėjusiais metais fiksuotas didesnis informacinių-kibernetinių operacijų prieš Lietuvą skaičius – šalies gyventojai susidūrė su intensyviu priešiškos informacijos srautu, kurį sudarė ir pavienės melagingos naujienos, ir ilgą laiką tikslingai platinami prieš Lietuvą nukreipti naratyvai.
Informacinėmis-kibernetinėmis operacijomis, kurių metu pasinaudojant kibernetinėmis priemonėmis (įsilaužimais į naujienų portalus, suklastotų laiškų siuntinėjimu apsimetant tikrais ar išgalvotais asmenimis) platinama melaginga informacija, siekiama sumenkinti Lietuvos, jos institucijų bei sąjungininkų reputaciją ir susilpninti visuomenės pasitikėjimą.
2020 metais įvykdytos devynios informacinės-kibernetinės operacijos – daugiau nei vidutiniškai fiksuota pastaruosius kelerius metus.
Operacijų įgyvendintojai išbando naujus veikimo būdus, tačiau jų strategija ir tikslai nesikeičia: siekiama silpninti transatlantinius ryšius, skaldyti visuomenę ir skatinti jos nepasitikėjimą institucijomis.
Kenkėjiškų veikėjų taktika keičiasi – operacijų tematika ir geografija išsiplėtė apimdama ne tik Lietuvą, bet ir Lenkiją, melagingam turiniui operatyviai naudojamos geopolitinės aktualijos (mokymai „Gynėjas 2020“, COVID-19 pandemija, krizė Baltarusijoje).
Kaip ir anksčiau, siunčiant elektroninius laiškus apsimetinėjama oficialiomis institucijomis ar pareigūnais, tačiau pirmą kartą išgalvotai istorijai paskleisti sukurtas Lietuvos kriminalinės policijos biuro svetainę imituojantis portalas.
Dezinformacija platinama per vienadienes paskyras socialiniuose tinkluose ar tolerantiška redakcine politika pasižyminčius portalus.
Tikėtina, kad tokiais veiksmais norima patraukti socialinių tinklų vartotojų dėmesį, greitai paskleisti žinią ir sulėtinti atsaką į dezinformaciją.
Priešiškų jėgų vykdomos operacijos nepaveikia didelės visuomenės dalies, nors jų skleidžiamos melagingos naujienos daro poveikį pavieniams asmenims ir marginalioms grupėms.
Kremliaus politikos pokyčiai mažai tikėtini
Dokumente Lietuvos saugumas apžvelgė situaciją Rusijoje, Aleksejaus Navalno apnuodijimą. Daroma išvada, jog mažai tikėtina, kad Kremlius artimoje perspektyvoje keis savo retoriką ir politiką.
„Pastaruoju metu Rusijos retorikoje užsienio politikos klausimais kaip tik stiprėja izoliacionizmo tendencijos – esą jei Vakarai, ES, atskiros šalys nenori bendradarbiauti su Rusija jos nustatytomis sąlygomis, Rusija pati koreguos santykius su jais.
Lietuvai, kaip artimai kaimynei, uždara ir dialogo galimybes neigianti Rusija keltų didesnę grėsmę nei iki šiol. Tikėtina, kad Rusijos prioritetu taps įtakos stiprinimas kaimyninėse valstybėse, siekiant neutralizuoti tariamas grėsmes, ir Kremlių dar mažiau varžys ne tik tarptautinės normos, bet ir tarptautinė opinija“, – pabrėžiama grėsmių vertinime.
Pastebėta, kad nors Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Aleksandras Fominas 2020 metų kovo pabaigoje pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi „rimtam ir pragmatiškam dialogui su NATO“, todėl nevykdys karinių pratybų prie Aljanso valstybių sienų, su „Kavkaz“ susiję mokymai ir pratybos vyko įprastiniuose Pietų karinės apygardos poligonuose, įskaitant okupuotą Krymo pusiasalį ir Juodosios jūros akvatoriją, kurioje veikia ir NATO šalių laivynai.
Kiti Rusijos kariniai mokymai, suplanuoti netoli NATO valstybių sienų, taip pat nebuvo atšaukti.
Rusijos pažadus sumažinti karinės galios demonstravimą, anot dokumento, labiausiai paneigė jos reakcija į įvykius Baltarusijoje.
Rugsėjo 21 dieną, protestų prieš A. Lukašenkos režimą įkarštyje, Maskva pranešė, kad patrigubins į Baltarusijoje vykstančias kasmetines pratybas „Slavianskoje bratstvo“ („Slavų brolybė“) siunčiamų karių skaičių nuo planuotų 300 iki 900.
Jau kitą dieną Rusijos kariai buvo desantuoti netoli Lenkijos sienos esančiame Bresto poligone.
Labai tikėtina, anot dokumento, kad 2021 metais Rusijos kariniai manevrai prie Lietuvos ir kitų NATO šalių sienų vyks dar intensyviau.
Rusijos vykdoma žvalgybinė veikla
Nepaisant globalių suvaržymų, didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, kaip ir ankstesniais metais, kelia Rusijos vykdoma žvalgybinė veikla.
Rusija taip pat vykdo aktyvią žvalgybinę veiklą su Kaliningrado sritimi besiribojančiuose Lietuvos pasienio regionuose. Rusijos FSB ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba (GRU) sistemingai renka žvalgybos informaciją apie Lietuvos ir Rusijos sieną reguliariai kertančius Lietuvos piliečius ir ieško galimybių juos verbuoti.
Įprastai Rusijos žvalgyba užverbuotiems asmenims duoda užduotis pateikti viešai prieinamą ir vizualiai fiksuojamą informaciją apie vykstančias karines pratybas, pasienio apsaugos, karinę ir civilinę infrastruktūrą Lietuvoje, pavienius pasienio rajonų gyventojus (ypač politikus ir kontrabanda besiverčiančius asmenis), vyraujančias politines nuotaikas pasienio regione.
Dažnai Kaliningrado srityje besilankančius Lietuvos piliečius Rusijos žvalgybos tarnybos vertina kaip labiau tinkamus verbuoti, nes jų asmeniniai, verslo ir kiti interesai priklauso nuo Rusijos žvalgybos sprendimo leisti jiems lankytis Rusijoje, t. y. priklauso nuo šių asmenų bendradarbiavimo su Rusijos žvalgybos tarnybomis.
Vienas iš Rusijos žvalgybos tarnybų prioritetų Lietuvoje yra poveikis politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvos pasienio regionuose.
Be įprasto žvalgybos informacijos rinkimo, vienas iš Rusijos žvalgybos tarnybų prioritetų Lietuvoje yra poveikis politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvos pasienio regionuose.
Šiam tikslui įgyvendinti Rusijos žvalgybos tarnybos regioninėje Lietuvos spaudoje ir internetinėje žiniasklaidoje platina Kremliaus naratyvus atitinkančius straipsnius ir komentarus Lietuvos vidaus ir užsienio politikos ar pasienio regionų aktualijų tematika.
Rusijos žvalgybą domina ir Lietuvos krašto apsaugos sistema bei svarbią reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turinti infrastruktūra – fiksuojamos Rusijos žvalgybos pastangos naudojant įvairius informacijos rinkimo būdus gauti informacijos ne tik apie Lietuvos karinius objektus ir Lietuvoje dislokuotas NATO pajėgas, bet ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą.
Domisi ir Baltarusijos KGB
Lietuva yra ir vienas iš Baltarusijos KGB žvalgybinės veiklos prioritetų.
Lietuvoje nėra palankių sąlygų KGB darbuotojams veikti su diplomatine priedanga, todėl aktyviausią žvalgybinę veiklą prieš Lietuvos piliečius KGB vykdo Baltarusijos teritorijoje.
KGB domina į Baltarusiją reguliariai vykstantys Lietuvos Respublikos policijos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, teisėjai, taip pat politikai, strateginių įmonių, valstybinių institucijų bei savivaldybių darbuotojai, žurnalistai.
Informaciją apie į Baltarusiją atvykstančius Lietuvos piliečius KGB pradeda rinkti, vos tik jie pateikia vizos prašymą.
Apžvalgoje taip pat nemažai dėmesio skirta įvykiams Baltarusijoje.
Ilgalaikis Kremliaus tikslas yra išlaikyti ir didinti Baltarusijos priklausomybę pasitelkiant įvairius integracinius projektus, visų pirma – Sąjunginės valstybės.
Baltarusijos visuomenės politinis aktyvumas paskatino nacionalinio identiteto ir pilietiškumo formavimąsi ir suteikė galimybę atsikovoti valstybę iš ją užgrobusio režimo.
Labai tikėtina, kad stiprėjančios Baltarusijos pilietinės visuomenės ateityje nebegalės ignoruoti ir jokia kita politinė vadovybė.
Dokumente pasakojama, kad užtikrinti A.Lukašenkai palankius rezultatus buvo bandoma ir Baltarusijos ambasadoje Vilniuje.
Baltarusijos pareigūnai sąmoningai vykdė itin griežtą ir ilgą rinkėjų dokumentų bei fizinę patikrą metalo detektoriumi, į ambasadą vienu metu įleisdami tik po 1–2 Baltarusijos piliečius.
Tai buvo daroma siekiant neleisti balsuoti visiems norintiems asmenims.
Nepaisant to, rinkimų apylinkės darbuotojai oficialiai paskelbė, kad šioje apylinkėje rinkimus laimėjo Sviatlana Cichanouskaja.
Po rinkimų Baltarusijos ambasados Lietuvoje darbuotojai stebėjo prie ambasados piketuojančius aktyvistus, taip pat baltarusių bendruomenės Lietuvoje narių nuotaikas viešojoje erdvėje.
Dėl viešai išreikšto palaikymo protestuotojams savo pareigų neteko Baltarusijos garbės konsulas Klaipėdoje.
Dėl viešai išreikšto palaikymo protestuotojams savo pareigų neteko Baltarusijos garbės konsulas Klaipėdoje.
Nauji dešiniojo ekstremizmo ideologijų propaguotojai
Vertinime pabrėžiama, kad terorizmo grėsmė Lietuvoje išlieka maža.
Tačiau dokumente primenama, kad per pastaruosius dvejus metus daugelyje Vakarų valstybių padaugėjo vienos iš radikaliausių dešiniojo ekstremizmo ideologijų – akceleracionizmo rėmėjų.
Dešinysis akceleracionizmas yra XXI a. antrajame dešimtmetyje galutinai susiformavusi dešiniojo ekstremizmo ideologija, kurios propaguotojai siekia smurto, teroro aktų ir partizaninio karo metodais demoralizuoti visuomenę, sugriauti demokratinę santvarką ir savo gyvenamosiose valstybėse įtvirtinti baltųjų viršenybę.
Primenamas Gedimino Beržinsko, 2019 metais aktyviai dalyvavusio tarptautinės akceleracionizmo ideologijos rėmėjus vienijusios „Feuerkrieg Division“ grupės veikloje, nusikaltimas.
Vaikinas prie bendrovės „Western Union“ biuro Vilniuje bandė susprogdinti savadarbį sprogstamąjį užtaisą.
Iš viso daugiau kaip metus gyvavusios „Feuerkrieg Division“ veikloje dalyvavo kelios dešimtys asmenų iš Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių.
Aktyviausi iš jų buvo nuteisti ar jiems taikytos kitos nusikalstamos veiklos užkardymo priemonės.
Šiuo metu nėra požymių, kad grupė tęstų savo veiklą. Tačiau Lietuvoje yra nustatyta naujų dešiniojo ekstremizmo ideologijų propaguotojų, palaikančių ryšius su bendraminčiais užsienyje, kurie, tikėtina, sieks prisijungti prie naujų tarptautinių dešiniojo ekstremizmo grupių.
Apžvalgoje pabrėžiama, kad Europos šalims didžiausią terorizmo grėsmę kelia tarptautinės teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ (ISIL) ir „Al Qaeda“ (AQ), nuolatos planuojančios išpuolius prieš Vakarų šalis.
