Turi būti izoliuoti visi kontaktavę ar susirgę
Pagal pirmadienio A.Verygos sprendimą savivaldybės visus sergančius lengva COVID-19 forma jau nuo antradienio turi išvežami iš namų ar ligoninių ir izoliuoti savivaldybių patalpose.
Taip pat savivaldybių turėtų būti izoliuojami ir tie asmenys, kuriems COVID-19 tik įtariamas, kurie turėjo sąlyti su kitu sergančiuoju ar kurie sugrįžo iš užsienio valstybių. Epidemiologams pavesta skubos tvarka įvertinti savivaldybių patalpas.
„Nurodyti visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms informuoti atitinkamos savivaldybės administraciją apie asmenis, kuriems dėl nustatytos ligos (koronaviruso) pasireiškė lengvi simptomai ir jų sveikatos būklė leidžia juos gydyti ambulatoriškai, ir kurie turi būti pervežami į savivaldybės administracijos numatytas patalpas. Informaciją apie patvirtintus ir savivaldybės patalpose izoliuotus asmenis perduoti NVS centrui“, – taip rašoma V499 numeriu pažymėtame įsakyme.
Sprendimas sukėlė sąmyšį tarp pačių savivaldybių. Iki šiol pargrįžėliai privalėjo izoliuotis patys, o sergantieji – gydyti ligoninėse arba namuose.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius nusistebėjimu pirmadienį pasidalijo feisbuke: „Net jei simptomų nėra ir žmogus gali saugiai sirgti namuose, ir neeikvoti jokių išteklių, kurie labai reikalingi rūpinantis rimčiau sergančiais ar kitose srityse?“
Jis vardijo penkias priežastis, kodėl tos sprendimas yra blogas: bus eikvojami administraciniai ir gydytojų ištekliai, pinigai, žmonės vengs atlikinėti COVID-19 testus, nes žinos, kad iš savo saugios aplinkos saviizoliacijoje, net nesant simptomų, bus perkeliami į nežinomą aplinką, kuri, esant tokiems kiekiams, tikrai negalės būti patogi. Vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o tuo atveju, jei virusas sparčiai plistų, įgyvendinti sprendimo nebūtų galima net teoriškai.
R.Šimašiaus teigimu, premjeras informavo, kad netrukus tikslins ir pateiks šio sprendimo išaiškinimus.
15min kreipėsi išaiškinimo į Sveikatos apsaugos ministeriją, bet ji atsisakė atskirai komentuoti.
A.Veryga nežada galimybės likti namuose – nebent išimtis
Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui vadovaujantis sveikatos apsaugos ministras A.Veryga aiškina, kad neprivaloma rekomendacija izoliuotis neveikia.
„Suprantame, kad savivaldybėms nelengva yra pasirūpinti ir visus šituos reikalavimus užtikrinti. (...) Žinoma, visuomet galima pasiginčyti, ar vienas, ar kitas priemones, ar reikėjo, ar buvo galima priimti anksčiau. Manau, kad vis tik geriau vėliau nei niekada“, – žiniasklaidai antradienį kalbėjo A.Veryga.
Pasak jo, savivaldybėms pavedimas buvo duotas jau anksčiau, kad jos būtų pasiruošusios nurodymams. Dabar jos esą jau pasirengusios, apsvarsčiusios, kaip užtikrinti asmenų maitinimą ir priimti sprendimus dėl izoliavimo.
„Visos žinutės iš policijos ir iš pačių gyventojų apie izoliavimo pažeidimus, kad nesilaikoma karantino ar izoliacijos taisyklių, ir parvykę gyventojai kažkur vaikštinėja – tai buvo pretekstas priimti sprendimus, kad savivaldybės privalomai karantinuoja. Dėl visų kitų kurie suserga koronaviruso sukelta liga, tai jie turėtų atsidurti gydymo įstaigose. Tik aišku, kad tie, kurie suserga lengvomis formomis, jiems užteks paprastesnės priežiūros – toks paprasčiausias variantas, kur tą galima daryti, tai sanatorijos“, – kalbėjo A.Veryga.
Anot ministro, ne viena tokia įstaiga gali pacientus priimti.
„Greta to, savivaldybės yra nusimačiusios vietas, bent jau didžiosios, kur tokius pacientus galima dėti, kur yra bent jau minimali sveikatos priežiūros infrastruktūra. Pacientai, kuriems reikės sudėtingos priežiūros, keliaus į tas 5 didžiąsias įstaigas“, – teigė A.Veryga.
Anot jo, pačios gydymo įstaigos atras sprendimą, kad vaikų nuo tėvų neatskirtų. Dalį klausimų, tokių kaip transportavimą, maitinimą, spręs savivaldybės. Tą jos turės daryti iš savo išlaidų, o vėliau jas kompensuos Vyriausybė iš valstybės rezervo, aiškino ministras.
Ar kam nors vis dėlto bus galima izoliuotis namuose?
„Pats principas yra vis tik vengti tokios galimos izoliacijos namuose. Tokios kaip teorinės galimybės tikrai neatmesčiau, ypač mažesnėse savivaldybėse, kur savivaldybė labai gerai pažįsta gyventojus ir žino, kad tikrai labai geros sąlygos namuose ir žmogus gyvena vienas – matyt, tokių situacijų galės būti. Bet labiau tai bus išimtys, o ne bendra taisyklė. Praktika parodė, kad žmonės izoliacijos reikalavimų, deja, ne visuomet laikydavosi“, – sako A.Veryga.
Vilnius nesilaiko ministro nurodymo – siūlys programėlę
Vilniaus savivaldybės administracijos vadovas Povilas Poderskis tuo metu tikina, kad kol kas Vilniaus miesto savivaldybė lengvai sergančiųjų ar kontaktavusiųjų su sergančiais COVID-19 atskirose patalpose neizoliuos – vietoj to kuria aplikaciją karantinui namuose. Šiuo metu savivaldybė izoliuoja tik parvykstančius iš kitų valstybių.
„Nemanau, kad šita dalis įsakymo išgyvens daugiau negu dieną, nes iš esmės teisinga būtų 60 proc. žmonių, kurie lengvai serga, leisti sirgti namuose, maždaug 30 proc. žmonių, kurie serga sunkiau, gydyti ligoninėse, ir 10 proc. bus maždaug intensyvios priežiūros reikalaujantys žmonės“, – antradienį kalbėjo P.Poderskis spaudos konferencijoje.
Jis patikino, kad ligos gydymui bus pajungtos ligoninės Lazdynuose ir Antakalnyje, kuriose šiuo metu nuo COVID-19 infekcijos žmonės nėra gydomi.
„Šiaip tai ta karantinavimo tvarka turėtų būti normaliai įforminta ir normaliai prižiūrima, kontroliuojama. Va lenkai turi aplikaciją, dabar mes per šiandien irgi bandome pasileisti programėlę, kad galėtume pasiūlyti žmonėms naudotis, kurie nori karantinuotis namuose, savo gyvenamoje vietoje. Jie ten kas kažkiek laiko turėtų pasidaryti asmenukę, būtų nuolat sekama jų buvimo vieta. Tokie dalykai pažeidžia privatumą, na bet, jei tu nori karantinuotis namuose, turi save priduoti ir atskleisti“, – sako P.Poderskis.
Pasak savivaldybės administracijos vadovo, tebėra daug neaiškumų dėl apsaugos priemonių, dabartinė padėtis kelia pykčių ir streso ir tik blogės.
„Reikės daug pagalbos ir susitelkimo kovojant“, – atsiduso P.Poderskis.
V.Kasiulevičius kai ką taisytų iš esmės
Medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičus savo pozicija pasidalijo feisbuke. Jis pritaria visų atvykstančiųjų karantinavimui, kadangi COVID-19 simptomai paprastai pasireiškia po 4-5 parų. Jis tik siūlytų testuoti izoliuotuosius po 7 parų ir išleisti į namus saviizoliacijai, kartojant testą po 14 parų.
„Dėl visų lengvai sergančių privalomo karantinavimo. Yra daug problemų, pvz., nepilnamečiai vaikai, kurių nevalia atskirti nuo tėvų. Vaikų teisės ir kt. Žmonės gali vengti patikros. Reikia nepamiršti, kad visuomenėje yra dvi grupės žmonių: vieni laikosi tvarkos, kiti jos nesilaiko. Privalomą karantinavimą atskirose patalpose taikyčiau pastariesiems ir tiems, kuriems būtina užtikrinti tokias sąlygas dėl socialinių veiksnių. Vietoj visų lengvai sergančių karantinavimo siūlyčiau judėjimo kontrolę pritaikant informacines technologijas, elektronines apyrankes ir užtikrinant paciento buvimo vietos nustatymą. Pažeidus tvarką taikyti privalomą karantiną atskirose patalpose“, – sako V.Kasiulevičius ir siūlo tvarką taisyti iš esmės.
V.P.Andriukaitis palaiko, bet pasigenda: o kur poveikio įvertinimas?
Socialdemokratas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis tikina, kad kontekstas reikalauja griežtų priemonių. Anot jo, saviizoliacijos sąvoka net neegzistuoja įstatymuose, tuo metu karantinas – aiškiai apibrėžtas.
„Kalba eina apie visiškai kitą stadiją, kuri jau yra Lietuvoje. Lietuva išgyveno štai tokias stadijas: pirma stadija, kai nebuvo nė vieno atvejo, tai buvo visas sausio mėnuo. Antra stadija – kada jau atsirado pavieniai sporadiniai atvejai, 1-10 arba daugiau. Trečia stadija – kai jau buvo aišku, kad virusas įsisėjo Lietuvoje, yra užsikrėtusių asmenų, kurie niekur nevažiavo. Tai jau rodo, kad susidarė klasterinis infekcijos paplitimas Lietuvos teritorijoje. Ir ketvirta stadija – kai atsiranda viruso plitimas bendruomenėse. Tai labai pavojinga stadija, ir dabar mes matome kylančios bangos pradžią. O po to ta banga gali nežinia iki kokio masto išaugti. Tos bangos pradžia reikalauja labai aktyvių veiksmų apsisaugoti ir jus apsaugoti“, – pritarė sergančiųjų ir kontaktavusiųjų izoliavimui V.P.Andriukaitis.
Anot jo, liga gresia visiems 3 milijonams Lietuvos žmonių, tačiau iš pat pradžių griežtų priemonių nebuvo imtasi.
„Veiksmai, kurie buvo Lietuvoje, turėjo būti grįsti griežtai, pagal du įstatymus. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą ir pagal Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymą. Ir štai ten juodu ant balto užrašyta – privalomi karantinai. Įsivaizduojate, ką tai reiškia? Tos klaidos, kurios buvo padarytos nuo pat pradžių, nuo pat pirmųjų atvejų – nebuvo niekaip komunikuota, kad turėkite omenyje, reikės skubiai naudotis privalomais karantinais“, – sako V.P.Andriukaitis.
Tai labai pavojinga stadija, ir dabar mes matome kylančios bangos pradžią. O po to ta banga gali nežinia iki kokio masto išaugti. Tos bangos pradžia reikalauja labai aktyvių veiksmų apsisaugoti ir jus apsaugoti.
Pasak PSO atstovo, privalomi karantinai turėjo būti nuo pat pradžių, anksčiau taip buvo suvaldytos Ebolos ir kitos epidemijos.
„Kada jau vis daugėjo atvejų – netaikė privalomo karantino. Atvažiavo daug žmonių iš užsienio su užkratu. Jei esate epidemiologas ar gydytojas, jūs kiekvieną atvykusįjį turite traktuoti kaip potencialų užsikrėtusįjį ar buvusį potencialų kontaktą, arba gal net ir nešiotoją be simptomų“, – apgailestauja, kad karantinas nebuvo taikytas anksčiau, V.P.Andriukaitis.
Jis patikina, kad ir dabar vienintelis kelias – „kiek įmanoma išgaudyti atvejus ir juos karantinuoti“.
„Deja, kolegos. Nepatinka? Bet tamstos sveikatai gresia bėda. Dabar pereikime prie įgyvendinimo – akivaizdu, aš ir dabar galiu pasakyt, kad Lietuva turi didžiulius pajėgumus karantinams. Žvilgtelėkite, kiek aplink Vilnių yra sanatorijų, buvusių poilsio namų, buvusių arba reabilitacijos centrų, kokie yra didžiuliai pastatai Druskininkuose, Birštone, kiek turime pustuščių ligoninių su laisvomis lovomis“, – sako V.P.Andriukaitis.
Jis patikina, kad karantinuotiems asmenims privalo būti užtikrintos visos žmogaus teisės ir laisvės.
„Žmogus turi turėti internetą, mobilųjį, maistą, dušą, viskas turi būti užtikrinta. Jis turi būti apsaugotas nuo užkrato išplėtimo ir naujo užkrato gavimo“, – vertina V.P.Andriukaitis.
Vis tik buvęs eurokomisaras pasigenda vieno dalyko – kur poveikio įvertinimas? Anot jo, priemonių proporcingumas yra vienas iš principų suvaldant sveikatos krizę – priemonės negali padaryti daugiau žalos nei pati liga.
„Į šį klausimą labai sunku atsakyti, jis reikalauja skaičiavimų. Kiekvienas įvestas naujas veiksmas turi būti apskaičiuotai proporcingas grėsmei arba tikslams“, – sako V.P.Andriukaitis.
Jis pasigenda „poveikio įvertinimo“, kuris turėjo būti „padėtas ant stalo“.
„Trapi yra situacija: iš vienos pusės gali apkaltinti, kad nieko nedarai, iš kitos pusės – apkaltinti, kad per daug griebeisi priemonių. (...) O gal reikėjo daryti zoninius karantinus? Viena yra vesti vaiką į darželį Rokiškyje, kita – vesti į darželį Vilniuje. Ką reikėjo daryti? Zonavimą“, – įsitikinęs V.P.Andriukaitis.
Asta Kubilienė: griežtesnių priemonių reikėjo iš pradžių
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė valstietė Asta Kubilienė visiškai palaiko A.Verygos sprendimą. Anot jos, ne politikai turi spręsti klausimą dėl karantino, o specialistai ir ekspertai.
„Ministras, ekstremalių situacijų centro vadovas, jis vadovaujasi ne savo nuojautomis o tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, ekspertų nuomone. Ir atsižvelgiant į tai, kad mes iš tikrųjų turime didelį kiekį įvežtinių atvejų, o ne užsikrėtimo vienas nuo kito – tokių gal irgi yra bet kol kas mažiau, manau, kad šitas veiksmas būtų prasmingas“, – kalbėjo A.Kubilienė.
Pasak jos, merai ar ligoninių vadovai turėtų ne reikšti nepasitenkinimą, o dirbti savo „darbo bare“.
„Ligoninės atsako už ligonines, savivaldybės už savivaldybes, o ekstremalių situacijų centras vadovauja viskam. Žinoma, niekas nesitikėjo tokios situacijos, nei ligoninės, nei savivaldybės, nei Vyriausybė. Tad pasiruošti 100 proc., pasidėti tą pagalvę, kad nukristume minkštai, negalėjo nei Lietuva, nei kitos šalys. Tikriausiai nebereikėtų baksnoti vienas į kitą pirštu, bet ramiai dirbti savo darbo vietoje“, – sako A.Kubilienė.
Ji akcentavo, kad situacija galėjo būti geresnė, jei visi nuo pradžių būtų laikęsi skelbtų rekomendacijų – ją buvo galima valdyti griežčiau.
„Matome tokio nesusipratimo. Netgi iš kai kurių medikų, kurie grįžę nesiizoliuoja – jie apskritai yra padidintos rizikos zonoje, nes jie priima pacientus. (...) Matome, ką daro mūsų tautiečiai, ne visi, bet nemaža dalis, kurie grįžta iš užsienio, ir tai kelia nerimą“, – kalbėjo A.Kubilienė.
Gali tekti izoliuotis salėse
Kol kas didelio komforto izoliuojamiesiems savivaldybės nežada.
„Jeigu mums perduos „Litexpo“ laikiną valdymą, gali būti jau šią savaitę pradedamos įrenginėti patalpos. Jau svarstoma, kokiu lygiu tas sprendimas galėtų būti priimtas. Jeigu ten steigsime ligoninę, juridiškai bus atidarytas kažkurios gydymo įstaigos filialas – Centro poliklinikos ar Vilniaus miesto klinikinės ligoninės“, – BNS sakė Vilniaus savivaldybės administracijos vadovas P.Poderskis.
-
Teisingumo ministras išgirdo komisaro pasiūlymą: baudos už karantino pažeidimus gali kilti iki tūkstančių eurų
-
Teisingumo ministerija parengė įstatymo pataisas griežtai bausti karantino pažeidėjus: kas gresia?
-
Į Vilniaus oro uostą laikinai nekursuos viešasis transportas
-
Plintant koronavirusui, senjorų globos namai ėmėsi ypatingo atsargumo, bet gyvena baimėje
-
„Eglės“ sanatorijos Druskininkuose pacientų paprašyta išvažiuoti: patalpų reikės užsikrėtusiems koronavirusu?
-
Klaipėda ruošiasi priimti grįžtančiuosius: savo kambarius suteiks garsūs viešbučiai
-
Vilniaus viešbutis jau pilnas sugrįžusiųjų: dalis – neblaivūs ir elgiasi agresyviai
-
Turto bankas siūlo savivaldybėms patalpas karantinui
-
Šarūnas Vaitkus: Siekiant išvengti chaoso, naktiniai ministro sprendimai turi būti atidėti keletui dienų
-
Vyriausybei siūloma ir pratęsti, ir griežtinti karantiną
Pasak P.Poderskio, svarstomos galimybės ligoninėmis paversti „Siemens“ ir „Jeep“ arenas, dengtus Pilaitės ir Karoliniškių stadionus.
„Vietų galima rasti ir ten pristatyti daug daugiau lovų negu yra poreikis. Visos krepšinio aikštelės, dengti stadionai, kai kurie parkingai, pavyzdžiui, prie Santaros klinikų Infekcinių ligų centro“, – teigė jis.
„Galėtume paversti ligoninėmis visas gimnazijas, progimnazijas. Į vieną tipinę progimnaziją tilptų 360 lovų“,– BNS pridūrė P. Poderskis.
Pasak jo, jeigu Vilniaus ligoninėse pritrūktų vietos sunkiems ligoniams, į intensyvios terapijos ligonines būtų pertvarkomos ir poliklinikos.
Visose laikinose ligoninėse, anot jo, galėtų būti gydomi nesunkūs ligoniai.
„Kalbame apie tuos, kuriems nereikalinga papildoma medicininė įranga“, – kalbėjo P.Poderskis.
