Penktadienį posėdžio metu narpliota, kokių gi įstatymų stinga, kad būtų pažabotas bet koks noras teršti gamtą. Baksnota ir į aplinkosaugininkus, esą aukščiausios galvos turėtų kristi, nes šis atvejis parodė, jog šie nepastebi didžiulio masto nusikaltimų, vykdomų prieš gamtą. Pasigirdo siūlymų atsistatydinti Aplinkos apsaugos departamento vadovui Vaidui Laukiui. Šio teirautasi, kiek kartų buvo tikrinta įmonė „Grigeo Klaipėda“ ar būta neplaninių patikrinimų.
Tikrino, bet nepamatė
„Buvo neplaninių patikrinimų. Esminių dalykų nepavyko nustatyti, kad nuotekų išleidimas vyksta apeinant tą vietą. Pareigūnai, atvykę į vietą tikrinti, patenka į tokią situaciją – įmonės darbuotojų pagalba buvo paleidžiama kaip reikia, o išvykus eidavo kitokia linkme. Užčiuopti mūsų priemonėmis nepavyko“, – neslėpė vadovas.
Šiuo metu yra pavesta atlikti „Grigeo Klaipėda“ patikrinimą. Jis gali užtrukti 20 dienų, o jei prireiks ir ilgiau.
„Iš duomenų, gautų bendradarbiaujant su prokuratūra, turėsime daryti sprendimus dėl padarytos žalos. Bus daug įvairių skaičiavimų, kurie priklausys nuo surinktos informacijos“, – sakė V.Laukys.
Paklaustas, ko gi stinga, kad tokie atvejai būtų pažaboti, V.Laukys teigė, jog verslui turėtų būti skiriamos ne tik baudos ir žalos atlyginimas, bet ir numatyta griežtesnė atsakomybė atsakingiems asmenims, kuri atbaidytų nuo neteisėtų, nelogiškų sprendimų, teršiančių aplinką.
Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė priminė, jog Aplinkos ministerijai buvo pavesta peržiūrėti daugybę teisės aktų, kad aplinkosaugininkams būtų atrištos rankos. Pastarieji negalėjo atlikti naktinių patikrinimų. Tai draudžiama iki šiol. Paprastai aplinkosauga galėjo vykdyti tik formalų monitoringą ir planinius patikrinimus, apie kuriuos įmones informuodavo iš anksto.
Teisėsaugos atstovai mynė ir Seimo nariams ant kulnų, minėdami, jog įstatymų pataisos juda labai lėtai, nors apie jų poreikį kalbama metų metais. Vienas pavyzdžių – neblaivių vairuotojų patikra. Įvedus pataisas vairuotojai turėjo teisę atsisakyti duoti kraują siekiant nustatyti neblaivumą. Priimti įstatymo pataisą užtruko gerus metus.
Savivaldos atstovai įvardijo, jog esant tam tikrai problemai, pavyzdžiui, kvapams, prisikviesti aplinkosaugą sudėtinga. Nėra operatyvios pagalbos mechanizmo. Kol specialistai atvyksta, kvapų būna seniai nebelikę.
Visuomenininkai priminė, jog Seime jau ilgą laiką klaidžioja keturių įstatymų, pažabosiančių pramonininkų norą teršti gamtą, didinsiančių baudas, pataisos, tačiau jų priimti nesiryžtama.
„Neturim teisės tikrinti naktį“
Aplinkos apsaugos agentūros vadovas Rimgaudas Špokas teigė, jog aplinkosaugininkų rankos yra surištos, nes tokie yra galiojantys įstatymai.
„Nėra sistematiškumo, sudaromos galimybės, jei turėjo kažkokius valymo įrengimus (jais naudotis, – red. past.). 300 inspektorių turi patikrinti 200 tūkst individualių nuotekų valyklų. Čia absurdas. Mes turtinga šalis. O kalbant apie naikinimą ar sustabdymą veiklos („Grigeo Klaipėda“, – red. past.), yra keturi punktai, ką galima daryt, ko negalima. Prokurorė jau minėjo – mes neturim teisės tikrinti nei naktį, nei apskritai be pavedimo. Neturim teisės eiti, nieko negalim daryti, jei nėra akivaizdžios žalos, grėsmės gamtai ar žmonėms. Kitaip sakant, tas tikrinimas – sisteminis monitoringas“, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros vadovas R.Špokas.
Neturim teisės tikrinti nei naktį, nei apskritai be pavedimo. Neturim teisės eiti, nieko negalim daryti, jei nėra akivaizdžios žalos, grėsmės gamtai ar žmonėms.
Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas užstojo Aplinkos apsaugos departamentą, sakydamas, jog „karti“ juos už visas nelaimes nėra gerai.
„Jei atrandame tokių bėdų, rodo, kad sistema pradeda veikti, nes tiek, kiek yra užslėptų dalykų, kiek norima pasiimti aplinkos sąskaita, yra daug. Su šiuo konkrečiu atveju, kas turi būti papildomai padaryta, – avarinės išleidimo sklendės turi būti plombuojamos ir patenkančio vandens skaitikliai turi atsirasti. Ūkininkai spardėsi, kad nebūtų apskaitos vandens, nes esą bus kaštai. Patys Seimo nariai priiminėjat įstatymus, kurie neįgalina veikti, o paskui darot viešą teismą“, – žodžių į vatą neįvyniojo K.Navickas.
Kiek vandens sunaudodavo įmonė „Grigeo Klaipėda“, gamybai jį naudojusi iš Kuršių marių, neaišku, nes, pasirodo, tokie skaitikliai nėra privalomi. Tai apsunkina ir nuotekų suskaičiavimą.
Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro pavaduotojas Juozas Sykas pabrėžė, jog viešumoje pasirodžiusi informacija, esą klaipėdiečiais aplinkos apsaugos specialistais nepasitikima, tėra interpretacija. Teisėsaugai, vykdžiusiai pirmą tokią operaciją Lietuvos istorijoje pramonės įmonėje ieškant galimo nusikaltimo gamtai, reikėjo aplinkosaugos inžinierių, o ne tiesiog aplinkosaugininkų pagalbos.
„Centriniam Aplinkos apsaugos departamento padaliniui sakome „dėkui“, pasitikime ir tikrai ačiū už didelį darbą ir pagalbą mums“, – kalbėjo prokuroras.
K.Navicko teigimu, yra normali praktika, kai esant sudėtingai aplinkosauginei informacijai specialistų pasitelkiama iš kito miesto, viena priežasčių gali būti ir siekis išvengti galimo informacijos nutekėjimo.
„Išakėti“ įstatymai
Aplinkos apsaugos agentūros vadovas R.Špokas posėdyje pabrėžė, jog šios dienos situacija su „Grigeo“ yra pasekmė, o į priežastis reikia dairytis atskirai.
Į nuotekų valyklas įdėta 1,5 mlrd. eurų, pačios moderniausios Europoje valyklos. Bet ne, darykime išimtis tam verslui ir tam. Išakėta, iškarpyta. Vienas interesas, antras.
„Grigeo Klaipėda“, tuometinio „Klaipėdos kartono“, valdžios bandymai prisijungti prie miesto nuotekų tinklų prasidėjo 2002 metais, kai „Klaipėdos kartonui“ reikėjo nustatyti Kainų komisijoj kainą. Tuo metu dirbau Kainų komisijoje, mes važiavom, įtikinėjom savivaldybę ir „Klaipėdos kartoną“, kad stovi modernūs valymo įrenginiai ir prabanga turėti savus. Specialią kainą padarėme, bet buvo pasipriešinimas ir panašiai“, – pasakojo R.Špokas, primindamas ir apie kitus strigusius įstatymus, tokius kaip Vandens paslaugų įstatymas, gręžinių reglamentavimas ir pan.
„Visi tie įstatymai buvo atmesti. Vietoj 5 000 gręžinių turime 250 000, stebimės, iš kur arsenas ir panašiai. Į nuotekų valyklas įdėta 1,5 mlrd. eurų, pačios moderniausios Europoje valyklos. Bet ne, darykime išimtis tam verslui ir tam. Išakėta, iškarpyta. Vienas interesas, antras. Būkit malonūs, supraskite, tai pasekmė. Reikia kompleksiškai vertinti. Aplinkos apsaugos agentūra, noriu patikinti, garantuoju, esame sąžiningi, garbingi. Galite mumis pasitikėti. Pritrūksta kartais instrumentų, bet stengiamės dirbti su Seimo nariais. Dirbom naktim visą mėnesį, gal bus rezonansinis tyrimas“, – kalbėjo R.Špokas.
Salėje aidėjo ir kitos įvardintos spragos, esą didžiulį nuotekų kiekį turinčios įmonės turėtų privalomai naudotis sukurta vandens valymo miestuose infrastruktūra. Toks sisteminis sprendimas sukurtų lygiavertes sąlygas visiems.
„Grigeo Klaipėda“ prie bendrovės „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valymo sistemos prisijungė tik sausio 7 dieną, kuomet to pareikalavo teisėsauga. Tiesa, skubus prisijungimas pagal susitarimą galimas iki sausio 14 dienos. Laikotarpį „Grigeo Klaipėda“ ketina pratęsti. Šiuo metu tarp įmonių vyksta derybos dėl sąlygų.
