„Siekdami vykdyti visuomenei duotą pažadą finansuoti tyrimus Kuršių marių vandens būklei nustatyti bei aplinkosauginėms socialinėms iniciatyvoms vykdyti, ieškojome nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausias kompetencijas turinčių partnerių. Vertiname Klaipėdos universiteto veiklą aplinkosaugos srityje, tad pakvietėme jį bendradarbiauti siekiant Kuršių marių ir Baltijos jūros vandens kokybės gerinimo, čia esančių išteklių apsaugos, retų ir nykstančių rūšių bei jų buveinių išsaugojimo.
Neabejojame, kad Klaipėdos universiteto specialistai gali geriausiai įvertinti aplinkosauginių veiksmų poreikį mūsų regione bei padėti spręsti aktualiausias problemas. Tad tikimės našaus, tvaraus ir rezultatyvaus bendradarbiavimo“, – sakė „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje šiuo metu ir taip atliekama daug esamos aplinkos būklės tyrimų, Klaipėdos universitetas pasiūlė kurti naujas taršos mažinimo technologijas bei diegti operatyvios stebėsenos sistemas. Taip pat didelis dėmesys bus skiriamas aplinkosauginiam švietimui.
Klaipėdos universitetas ir „Grigeo Klaipėda“ sutarė dėl trijų programų plėtojimo. Pirmoji – aplinkos oro taršos (pramonės ir transporto teršalų, lakių organinių junginių) stebėsenos sistemos sukūrimas ir įdiegimas Klaipėdos mieste. Antroji – naujos kartos teršalų, įskaitant fenolius ir farmacines medžiagas, valymo nuotekose technologinių sprendimų kūrimas. Trečioji – paramos teikimas Klaipėdos regiono istorijos ir kultūros puoselėjimui, aktualioms socialinėms, ekonominėms ir ekologinėms problemoms spręsti.
Pasak Klaipėdos universiteto rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko, siūlant tyrimo kryptis Klaipėdos universitetas orientavosi į ilgalaikės vertės kūrimą ir šiandienines regiono aplinkosaugos problemas.
„Šios veiklos susijusios su pakrantės regiono taršos temomis, kurios išliks aktualios ir ateityje, vystantis regiono pramonei. Tokių naujų aplinkosauginių technologijų kūrimas ir diegimas ilgajame laikotarpyje turės didesnę pridėtinę vertę nei būklės vertinimas esamais metodais“, – pabrėžia A. Razbadauskas.
Šiems tyrimams vykdyti Klaipėdos universitetas planuoja pasitelkti visus oro taršos ir vandenvalos technologijų mokslininkus tiek iš Jūros tyrimų instituto, tiek ir iš kitų universiteto padalinių. Taip pat bus naudojama naujausia jūrinio slėnio mokslinė įranga.
„Susitarime numatytose srityse vykdome visų trijų pakopų (bakalauro, magistro ir doktorantūros) studijas, kurias galime suderinti su moksliniais tyrimais. Mokslinė dalis bus sujungta su magistrantūros ir doktorantūros studijomis tam, kad kuriant regionui aktualias naujas aplinkosaugines technologijas, būtų ugdomi ir ateities specialistai, o patys sprendimai būtų dokumentuoti mokslo daktarų disertacijose bei magistrų baigiamuosiuose darbuose. Nors programos dar derinamos, iš viso numatoma, jog per penkis metus atlikti studentų ir doktorantų tyrimai nugultų 20 magistrų darbų ir 2 daktaro laipsnio disertacijose“, – teigia Klaipėdos universiteto Mokslo ir inovacijų prorektorius Darius Daunys.
