Nors niekada nebuvo tvirtinama priešingai, kartono fabriką valdanti įmonė ketvirtadienio vakarą išplatintose tyrimo išvadose pabrėžė, kad jos nuotekos į Kuršių marias keliavo ne tiesiogiai, o įmonės „Klaipėdos vanduo“ kanalu, susimaišiusios su išvalytomis miesto nuotekomis.
Tyrimo išvadose yra skyrelis „AB „Klaipėdos vanduo“ atsakomybė“, iš kuriame dėstomų dalykų galima suprasti, kad „Klaipėdos vanduo“, „Grigeo Klaipėda“ atstovų vertinimu, yra atsakingas už nuotekas, kurios keliavo jai priklausančiu kanalu.
„Nuotekų perdavimo riba – vandens tiekimo sutartyje nurodyta nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje abonento (vartotojo) išleidžiamos nuotekos perduodamos vandens tiekėjui ir jam tenka atsakomybė už nuotekų tvarkymą“, – cituoja įstatymą „Grigeo Klaipėda“ atstovai.
Tyrimo autoriai taip pat cituoja Nuotekų tvarkymo reglamentą, pagal kurį, veiklos vykdytojas yra asmuo, naudojantis arba valdantis objektą (...) ir atsakantis už objekto daromą poveikį aplinkai, pavyzdžiui, už iš objekto išleidžiamą taršą.
Penktadienį 15min studijoje lankęsis Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas, paklaustas, ar iš tiesų įmonė nėra atsakinga už teršalus, jeigu jie į aplinką keliauja ne jai priklausančiu kanalu, sakė, jog pagal aplinkosauginę teisę išleidimas į aplinką yra paskutinis taškas, kur yra apskaitomos nuotekos.
„Ir leidime numatyta, kad „Grigeo Klaipėda“ savo nuotekas išleidžia tiesiai į aplinką. Nesvarbu, kokiais ten keliais, kieno vamzdžiais tai vyksta, – sakė jis. – Tai yra tas taškas, kur yra „Grigeo“ prietaisas – laboratorinės kontrolės taškas, išleidimo į aplinką taškas.“
R.Sakalausko teigimu, kokiomis sąlygomis „Grigeo Klaipėda“ naudojosi „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu, neturi didelės reikšmės, nes nuotekos vis tiek pakliuvo į Kuršių marias.
Įmonė išvadose pabrėžtinai nurodė ir tai, kad iš jos valyklos teritorijos nuotekos tiesiai į Kuršių marias patekti negalėjo.
Ar yra skirtumas, ar nuotekos pateko tiesiogiai, ar ne?
Anot R.Sakalausko – nėra. Jis pabrėžė, kad tiek „Grigeo Klaipėda“, tiek „Klaipėdos vanduo“ vykdė nuotekų apskaitą.
Anksčiau verslininkai pabrėžė, kad prieš išleidžiant nuotekos buvo išvalomos mechaniškai, tačiau ketvirtadienį išplatintose „Grigeo Klaipėda“ išvadose imtas minėti ir biologinis jų valymas.
„Tai, matyt, yra tyrimo objektas. Kol kas mes tokių prielaidų daryti, kad kažkokia esminė ar reikšminga dalis buvo valoma biologiškai, tokio pagrindo neturime. Aš negaliu to kol kas nei patvirtinti, nei paneigti. Kad kažkokia labai maža dalis galėjo būti biologinio valymo imitavimui leidžiama į biologinę grandį, galbūt. Nes iš esmės visa ta sistema, vadinkime taip – vizualiai, veikė. Orapūtis veikė, vizualiai pažiūrėjus visa sistema veikė kaip turi būti“, – paklaustas, ar turi duomenų apie tai, kad nuotekos galėjo būti valomos ir biologiškai, sakė jis.
R.Sakalausko duomenimis, „Grigeo Klaipėda“ nuotekos bendrame „Klaipėdos vandens“ nuotekų sraute galėjo sudaryti nuo 5 iki 10 proc.
Apskaitė visas išleidžiamas nuotekas
Lankydamasis studijoje R.Sakalauskas sakė, kad pagal visą schemą nebuvo neatitikimų tarp įmonės panaudoto ir išleidžiamo vandens.
„Tai, matyt, palengvins ir tyrimą, ir žalos apskaičiavimą, nes iš tikrųjų apskaitė visas nuotekas, kurias išleido“, – spėjo jis.
R.Sakalauskas pakartojo, ką yra sakęs anksčiau – nesąmoningu veiksmu situacijos pavadinti negalima, nes neįmanoma, kad taip nutiktų netyčia.
„Teisės aktai nenumatė galimybės turėti avarinį išleistuvą“
Išvadose įmonė pabrėžė tai, ką įmonių grupės prezidentas Gintautas Pangonis sakė anksčiau – „Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginių teritorijoje yra avarinis vamzdis, jokio kito, apeinančio visus ar dalį valymo įrenginių, nerasta.
Tuo metu aplinkosaugininkai yra sakę, kad nevalytos nuotekos lauk keliavo specialiu vamzdžiu.
Ar gali būti, kad tai tas pats vamzdis, tik abi pusės jį vadina skirtingai?
„Vamzdį ne vamzdį, ar visą schemą, kaip norime, taip vadinkime, faktas yra tas, kad gamybinės nuotekos po mechaninio valymo, tai yra, po pirminių sėsdintuvų, apeinant pagrindinę valymo grandį, tai yra biologinio valymo įrenginius, tiesiog buvo išleidžiamos į švarių nuotekų išleidimo sistemą žemiau nuotekų laboratorinės kontrolės taško“, – pasakojo studijos svečias.
Šiame taške, pasak R.Sakalausko, yra matuojama tarša.
„(Nuotekos leistos – aut.) prieš nuotekų apskaitos prietaisą, prieš vadinamąjį skaitliuką. Tokiu būdu tik mechaniškai apvalytos nuotekos per visą sistemą, per išleistuvą, galų gale į marias. Pavadinkim mes jį kaip norite – avariniu išleistuvu, ne avariniu. Teisės aktai tokiai įmonei tokiam valymui nenumato jokių galimybių turėti avarinį išleistuvą“, – pabrėžė jis.
R.Sakalausko teigimu, jeigu toks buvo, jis turėjo būti deklaruotas ir užplombuotas, tačiau nei leidime, nei pateiktose schemose tokio nuotekų kelio deklaruota nebuvo.
„Mes jį traktuojame kaip nelegalų“, – pabrėžė jis.
Sargą-operatorių rado miegantį
R.Sakalauskas pasakojo, kad „Grigeo Klaipėda“ nuotekų valykloje nėra įspūdingos infrastruktūros – nuotekos po žeme keliavo per 100 milimetrų diametro slėginį vamzdį, buvo įrengtas nedidelis 140 kubinių metrų per valandą našumo siurbliukas.
Jis patikslino, kad visa tai vyko „Grigeo Klaipėda“ valyklos teritorijoje, įmantrių įrenginių tam nereikėjo.
„Kelios sklendės ir viskas“, – paaiškino pašnekovas.
Jo teigimu, tikrasis nuotekų kelias paaiškėjo tik pasitelkus dažus – paprasčiausiai nudažius nuotekas.
„Žiūrint, kaip tie dažai teka, buvo bandoma atsekti, kaip čia tie vamzdžiai veikia“, – pasakojo jis.
Anksčiau Aplinkos ministerijos atstovas yra sakęs, kad per operaciją „Grigeo Klaipėda“ sargą-operatorių aplinkosaugininkai ir teisėsaugininkai rado miegantį. Paklaustas, kas tuomet juos įleido į teritoriją, svečias pasakojo, kad ypatingos apsaugos ar net tvoros ten nebuvo.
„Kažkokio įleidimo specialaus ir nebuvo. Tai yra pakankamai laisvas patekimas ir tiek“, – sakė jis.
Anot pašnekovo, tą naktį objekte buvo vienintelis darbuotojas. Niekam paskambinti ar ką nors įspėti jis neturėjo galimybių, nes ryšio priemonės buvo paimtos.
„Visą laiką prie jo buvo pareigūnas, buvo prašoma jo paaiškinimo. Reakcija normali, žmogiška. Aš įsivaizduoju, žmogus jautėsi nekaip“, – pasakojo R.Sakalauskas.
Jo teigimu, įmonė buvo tikrinta daug kartų, nes gyventojai skundėsi kvapais. Klausiamas, ar galėjo Klaipėdos aplinkosaugininkai, dabar sulaukiantys itin daug kritikos viešojoje erdvėje, suprasti, kas vyksta, R.Sakalauskas tikino, kad nujaučiant, jog kažkas vyksta ne taip, buvo galima mėginti ieškoti.
„Tačiau akivaizdžių dalykų, kad būtų galima sakyti: kaip galėjo nepastebėti... (...) Matyti kažką vizualiai, tokių galimybių nebuvo“, – patikino jis. Pasak ministerijos atstovo, tai pastebėti galėjo tik labai geri specialistai, tikrinę visą technologinį procesą.
„Normaliai atliekant, pagal normalią praktiką tai (nelegalaus nuotekų išleidimo nustatymas – aut.) būtų stebuklas. Juo labiau, kad būtų fiksavę tokį pažeidimą, tai būtų vienkartinis pažeidimas, šimto eurų bauda ir tiek, nes įrodyti ilgalaikiškumą, kiekį po tokio patikrinimo būtų nebeįmanoma“, – įsitikinęs jis.