Spaudos konferencijos įrašą žiūrėkite žemiau:
G.Pangonis tikino, kad spaudos konferenciją surengė tam, kad atsiprašytų.
„Šiandien atėjau atsiprašyti už tai, kas įvyko „Grigeo Klaipėda“, kas buvo daroma su Kuršių mariomis, su miestu, su Lietuva. Tai nedovanotina ir mes to netoleruojame“, – teigė jis.
G.Pangonis aiškino, kad pasisakyti delsė, nes trečiadienį lankėsi įmonėje, kalbėjosi su darbuotojais ir išsiaiškino pažeidimo mastą.
Šiandien atėjau atsiprašyti už tai, kas įvyko „Grigeo Klaipėda“, kas buvo daroma su Kuršių mariomis, su miestu, su Lietuva.
Vis dėlto paklaustas, ar įmonės produkcija po šio atvejo gali vadintis ekologiška, G.Pangonis sakė, kad taip, nes esą nusižengimas padarytas nepiktybiškai ir jis nepasikartos.
„Dukterinės įmonės padaryti nusižengimai turbūt toje vietoje nesugriauna... Visi standartai ekologiškai produkcijai šitoje įmonėje yra išlaikyti“, – apie „Grigeo“ pelnytą ekologiškos įmonės statusą kalbėjo jos vadovas.
„Grigeo“ taip pat nusprendė sukurti fondą Kuršių marioms tvarkyti, kurio lėšomis bus finansuojami nepriklausomi ekspertiniai tyrimai Kuršių marių vandens būklei nustatyti ir kitos, taip pat aplinkosaugos iniciatyvos. Šiam fondui lėšas, pasak G.Pangonio, skirs „Grigeo Klaipėda“ ir jis pats asmeniškai, tačiau prie fondo valdymo neprisidės.
„Tai nėra atsipirkimas. Kokia bus bauda suskaičiuota, ką ras, mes sumokėsime ir skirsime dar papildomai visiems tiems tyrimams, jei kažkas buvo paveikta“, – aiškino G.Pangonis.
Paaiškino, kaip veikė schema
Spaudos konferencijoje „Grigeo“ vadovas paaiškino, kaip veikė schema. G.Pangonio teigimu, nuotekos buvo išleidžiamos į avarinio nuleidimo vamzdį, kuris teka į „Klaipėdos vandens“ kanalą, kuris veda į Kuršių marias, tačiau esą ne į vamzdį, kuris būtų tyčia įrengtas tyčia tam, kad būtų apeinami valymo įrenginiai.
Pasak „Grigeo“ prezidento, į avarinio nuleidimo vamzdį vanduo patekdavo mechaniškai valytas, tačiau biologiškai neišvalytas. Avarinio nuleidimo vamzdis, pasak G.Pangonio, buvo būtinas technologiškai.
„Jis normaliai turėtų būti užplombuotas, jei įvyksta avarija, turėtų atvykti aplinkosaugininkas, nuimti plombą, suskaičiuoti, kiek išleista ir nurodyti sumokėti baudas. Kodėl vienaip ar kitaip to nebuvo, aš nežinau“, – aiškino G.Pangonis.
Jis tikino, kad užbetonuoti šio vamzdžio neįmanoma, nes jis būtinas pagal technologiją, tačiau žadėjo, kad ateityje vamzdis tikrai nebus naudojamas ne pagal paskirtį.
„Specialaus vamzdžio, specialaus mygtuko nebuvo ir nėra. Yra sklendė, kurią atsukdavo operatorius, kuris, sakykim, to neturėjo daryti“, – teigė jis.
Sklendę, anot generalinio „Grigeo“ įmonių grupės vadovo, fiziškai atsukdavo budintys operatoriai, jiems tokius nurodymus turėdavo duoti technologai, o jiems galbūt ir aukštesni vadovai. Tai, anot G.Pangonio, bus išsiaiškinta, ieškoma susirašinėjimų, įrodymų, tačiau dalį dokumentų esą paėmę prokurorai, todėl gali būti sunku.
„Vieni sako, kad (atsukdavo), jei būdavo avarinis atvejis – vandens padaugėjimas ir kitoks, nesuspėdavo, biškį prasukdavo ir taip toliau. man šiandien reikia žiūrėt, stebėt, dokumentuot ir tą daro paskirta komisija. Kiti žmonės, visiškai nesusiję su tuo. Bandysime išsiaiškinti apklausdami atskirai kiekvieną“, – kalbėjo jis.
Tiesa, iškart G.Pangonis nurodė, kad suskaičiuoti nebus lengva, nes skaitliuko nebuvo. Tačiau tyrimas esą turėtų atskleisti tiesą.
G.Pangonis teisinosi, kad nuotekos nebuvo 100 proc. nevalytos, nes mechaniškai jos buvo filtruojamos. Jis apgailestavo, esą kol kas jam nepavyko sužinoti, kodėl ir kaip dažnai atliekos būdavo nuleidžiamos į tą vamzdį, o ne į valymo įrenginius.
„Tai nėra niekur užfiksuota. Niekas to nefiksavo – kiek, kaip jis buvo naudojamas, šiandien dar pasakyti negaliu. Vykdomi tyrimai toliau, bandoma išsiaiškinti, bandoma paskaičiuoti, kiek galėjo pratekėti pro tą vamzdį“, – tikino jis.
Pats vamzdis esą buvo įrengtas devintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
„Nuotekos patekdavo į marias ne Klaipėdos mieste, o Dumpiuose, tai yra 14 km už miesto“, – žodžiais menkino įmonės kaltę vadovas.
Pats sako nieko nežinojęs
G.Pangonis tikino antradienį žiniasklaidai prabilęs apie avariją, nes tokią informaciją jam esą buvo suteikę įmonės technikai. Jis atsiprašė, kad tokį komentarą pateikė nepatikrinęs visų duomenų, nepakalbėjęs su „Grigeo Klaipėda“ vadovu, nes šis esą neatsiliepė.
„Prisiskambinus technikams, jie atsakė, kad turbūt yra gedimas, avarija ir čia dėl to nutekėjo. (...) Mane turbūt kaltins ir sakys, kad nežinojau. Moralinė kaltė yra mano. Mano teiginys apie avariją ir pasako, kad tikrai ne viską žinau, kas vyksta dukterinėse įmonėse“, – teigė jis.
Jis tikino esantis visos grupės prezidentas ir didžiausias akcininkas, tačiau „Grigeo Klaipėda“ – tik valdybos narys.
Aš nežinojau, kad yra taip vykdoma. Bent jau niekas manęs neinformavo.
G.Pangonis tikino nesuprantantis, kodėl tokia schema buvo sukurta, esą tai – ne pinigų klausimas. Dėl pinigų esą to daryti nebuvo galima, nes rezultatai ir taip buvo neblogi, tokio sukčiavimo visai nereikėjo.
„Deja, tokie dalykai vyko. Ar tai kažkokios moralės nebuvimas, ar aplaidumas, ar kažkas tokio, kas paskatino tai padaryti – šiandien aš negaliu atsakyti, kodėl tai buvo daroma. Jei tai būtų žinoma, tai – ne piniginis klausimas. Tikrai tas būtų uždaroma, sprendžiama arba pastatoma. Tikrai ne tas klausimas. Nežinau, kodėl. Negaliu atsakyti“, – apgailestavo jis.
Jis tvirtino, kad pats asmeniškai domėjosi įmonės nuotekų šalinimo klausimais, daug kartų joje lankęsis, nes dėl smarvės skundėsi gyventojai, tačiau niekada nežinojo, kad nuotekos leidžiamos į avarinį vamzdį.
„Aš nežinojau, kad yra taip vykdoma. Bent jau niekas manęs neinformavo“, – aiškino jis ir tikino, kad stiprus nemalonus kvapas buvo įmonės teritorijoje, bet ne už jos.
G.Pangonis pripažino, kad gamybos apimtys „Grigeo Klaipėdoje“ tris kartus padidėjo 2012-aisiais, tačiau nuotekų dėl to esą nepadaugėjo.
„Našumas padidėjęs turbūt, reikia pripažinti, bet sunaudojimas vandens tonai, įdiegus tam tikrus papildomus įrengimus, sumažėjo. Šitai galime įrodyti, parodyti ir suskaičiuoti“, – aiškino G.Pangonis.
Jis sakė nematęs ir sąskaitų už nuotekų valymą.
„Matydavau biudžetuose tam tikras sąnaudas. Man kažkokių, sakykim... Skirtumas lyginant su „Grigeo“ Vilniuje, jis buvo, jis buvo akcentuojamas, bet buvo sakoma, kad mes patys išsivalome ir kažkiek dėl to pigiau. Tai buvo akcentuojama. Man kažkokių įtarimų nesukėlė. Aš tikrai apgailestauju, kad man nesukėlė tų įtarimų. Lyg ir atrodė, kad logiška“, – aiškino jis.
Garantuoju, niekas niekur neišteka, – apie „Grigeo“ Grigiškėse kalbėjo R.Pangonis.
Vadovo teigimu, įmonės padalinyje Grigiškėse avarinio vamzdžio nėra. Seniau buvo, bet dabar esą yra užbetonuotas. Čia nuotekos valomos mechaniškai įmonėje, o tuomet patenka į „Vilniaus vandenų“ valymo įrenginius. Jis tikino, kad įmonė yra atvira visiems patikrinimams.
„Garantuoju, niekas niekur neišteka“, – teigė jis.
Nušalino penkis darbuotojus, bet ne vadovą
G.Pangonis tikino, kad nušalinami visi „Grigeo Klaipėda“ darbuotojai, atsakingi už nuotekas – gamybos vadovas, kuris dirba pusmetį, operatoriai (išvis 5 žmonės), tačiau ne generalinis direktorius Tomas Eikinas, nes jis dirba vos 5 savaites.
„Tikiuosi, kad jis apie tai nežinojo“, – vylėsi įmonių grupės vadovas, tačiau pridūrė, kad, jei paaiškės, kad buvo kitaip, bus ir kiti sprendimai.
G.Pangonis pripažino, kad pats dar nebuvo apklaustas teisėsaugos, tačiau žino, kad įtarimai yra pareikšti maždaug penkiems įmonės darbuotojams, tarp jų ir generaliniam direktoriui T.Eikinui.
„Turbūt suprantate, kad ne vadovas atsukinėja. O kas davė (nurodymą)? Turbūt suprantate, kad gegužės mėnesį atleisti vadovai. (...) Man pasirodė, kad tai yra tam tikras aplaidumas, kai žmonės dirba daug metų ir kažkaip, va, ima, jei kažkas nesuveikia, kažką išleisti“, – akis buvusių vadovų link suko „Grigeo“ prezidentas.
Konkrečių jų kaltininkai jis neįvardino, tačiau žadėjo, kad bus tiriama akylai. Jis išreiškė viltį, kad teisėsauga apklaus ir buvusius įmonės vadovus.
„Grigeo Klaipėda“ rudenį kreipėsi į teismą dėl buvusių „Grigeo Klaipėda“ vadovų Vido Beržonskio ir Jono Garalio veiksmų galimai iššvaistant didelės vertės „Grigeo Klaipėda“ turtą. Dabar, panašu, G.Pangonis buvusį vadovą įtaria žinojusį ir apie tai, kad nevalytos nuotekos buvo leidžiamos į Kuršių marias.
Prašo suprasti
Vertindamas prie įmonės rengiamus protestus ir įmonės produkcijos boikotą, G.Pangonis sakė suprantantis žmonių pyktį, tačiau ragino suprasti, kad atsakinga viena įmonė iš aštuonių įmonių, o baudžiamos visos. Taip pat aiškino, kad tai pažeidimas, kurio įmonė netoleruoja.
„Puikiai suprantu reakciją ir viską mes padarysime, kad ištaisytume, kad suprastų mūsų klientai, kad tai tikrai nebuvo toleruojama“, – kalbėjo jis ir žadėjo, kad situacija tikrai nepasikartos.
Su prekybos tinklais „Grigeo“ kalbasi ir situaciją aiškina jau ketvirtadienį. Užsienio rinkos, anot J.Pangonio, kol kas nesureagavo.
Taip pat dar ketvirtadienį svarstoma paprašyti Lietuvos banko atnaujinti prekybą įmonės akcijomis.
„Mums tai yra skaudu. Aš atsiprašau visuomenės ir visų kitų. Tikiuosi, kad žmonės tai supras. Tai tikrai nebuvo kažkaip toleruojama“, – į visuomenę kreipėsi G.Pangonis.
Mums tai yra skaudu. Aš atsiprašau visuomenės ir visų kitų. Tikiuosi, kad žmonės tai supras. Tai tikrai nebuvo kažkaip toleruojama.
Antradienį prokurorai pranešė, kad dėl Kuršių marių taršos pradėjo ikiteisminį tyrimą. Įtariama, kad įmonė tyčia buvo įrengusi vamzdį, kuriuo apeinant valymo įrenginius nevalytos nuotekos patekdavo tiesiai į Kuršių marias.
Įmonių grupės „Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis antradienį LNK televizijai sakė, kad nevalytos nuotekos į Kuršių marias galėjo būti leidžiamos dėl gedimo, o ne dėl tyčinės veiklos.
Trečiadienį įmonė pranešė pradėjusi vidinį įvykio tyrimą ir prisiimanti už jį atsakomybę.
Nuo antradienio visos „Grigeo Klaipėda“ nuotekos yra nukreiptos į „Klaipėdos vandens“ nuotekų sistemą. Įmonė ketina ieškoti naują vadovą tvarumui ir aplinkosaugai užtikrinti.
-
„Grigeo“: prisiimame visą atsakomybę, sudaryta komisija atliks vidinį tyrimą
-
K.Mažeika: „Grigeo Klaipėdos“ tarša buvo organizuojama ilgą laiką
-
V.Sinkevičius: aiškinsimės, ar „Grigeo“ produkcija gali būti ženklinama kaip ekologiška
-
„Grigeo“ istorija: nuo sovietinio fabriko iki didžiulės krizės ištiktos vienos moderniausių bendrovių
-
Prezidentas dėl Kuršių marių taršos reikalauja pareigūnų atsakomybės
-
S.Skvernelis: analogiškų taršos situacijų kaip Klaipėdoje galima rasti ir kitur
-
„Senukai“ bei „Norfa“ stabdo „Grigeo“ produkcijos pirkimą
