Kiek anksčiau jos paskelbtos Kauno ir Panevėžio miestuose, taip pat Elektrėnų, Prienų, Ukmergės, Ignalinos, Kėdainių, Jonavos ir Trakų rajonuose.
Trečiadienį epidemiją skelbs Klaipėdos miestas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ją rengiasi skelbti ir Kaišiadorių bei Šalčininkų rajonuose.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės teigimu, epidemijas paskelbusios savivaldybės elgiasi skirtingai, tačiau dažniausiai jose ribojami susibūrimai, kuriuose gali plisti gripo virusas.
„Savivaldybėms atsiveria platesnės galimybės arba neskelbti planuotų, organizuotų renginių, arba riboti tuos renginius, taip pat – uždaryti ugdymo įstaigas. Be to, yra galimybės finansuoti profilaktines priemones, kaip medicinines kaukes, išleisti šviečiamąją medžiagą“, – BNS sakė D.Razmuvienė.
Nuo trečiadienio – epidemija Vilniuje
Vilniaus miesto savivaldybė pranešime žiniasklaidai antradienį informavo, kad nuo sausio 30 d. bus skelbiama epidemija sostinėje.
Sergamumas gripu šių metų 5-ąją savaitę sostinė viršijo epidemijos slenkstį: sergamumo rodiklis pasiekė 167,69 atvejį 10 tūkst. gyventojų, o vaikų sergamumas gripu iki 17 m. amžiaus sudarė 55,1 proc. visų sergančiųjų. Epidemijos metu ilgiau dirbs poliklinikos.
„Nuo trečiadienio sveikatos priežiūros įstaigų vadovai turės pertvarkyti besikreipiančių ligonių srautus, pailginti darbo laiką, eilinėmis darbo dienomis ir šeštadieniais, kad visi besikreipiantys būtų kuo greičiau apžiūrėti ir suteikta pirminė pagalba bei paskirtas reikalingas gydymas. Stacionarių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai turės apriboti ligonių lankymus ligoninėse, sumažinti planinių operacijų skaičių“, – rašoma pranešime.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Abramova portalui LRT.lt teigė, kad pastebimas didelis gripo viruso plitimas tarp vaikų, fiksuojami 55–57 proc. visų peršalimo atvejų.
Mažiausiai sergančiųjų – Marijampolėje
D.Razmuvienės teigimu, epidemijas paskelbusios savivaldybės elgiasi skirtingai, tačiau dažniausiai jose ribojami susibūrimai, kuriuose gali plisti gripo virusas.
Ketvirtąją 2019 metų savaitę (sausio 21–27 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo 155,6 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 146,0 atv./10 tūkst. gyventojų, sakoma pranešime spaudai.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų ketvirtąją savaitę registruotas Marijampolėje, o didžiausias – Alytuje.
Medikai sako, kad šiuo metu gripu serga apie 7 tūkstančius žmonių ir tai – dvigubai daugiau nei pernai tuo pat metu. Sergamumas ir toliau sparčiai auga, kada jis pasieks piką ir ims mažėti, neaišku.
„Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis intensyviai didėja. Jei lygintume su tuo pačiu metu pernai užfiksuotu gripo ir peršalimo lygų skaičiumi, tai jis – dvigubai didesnis. Šiuo laikotarpiu stebime, kad sergamumo kreivė intensyviai auga, didėja, tai negalime prognozuoti, kada pasieksime piką“, – pasakoja ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Asta Skrickienė.
Ketvirtąją šių metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 252 asmenys, iš kurių – 32 vaikai iki 2 metų, 113 vaikų 2–17 m. amžiaus grupėje ir 107 suaugusieji. Ligoninėje gydytos šešios nėščiosios. Intensyviosios terapijos skyriuje gydoma 19 asmenų.
„Ligoninėse yra žymiai daugiau žmonių. Sergamumo piko dar nepasiekėme. Praėjusį sezoną tas pikas buvo šeštą savaitę“, – teigia A.Skrickienė.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų ketvirtąją savaitę registruotas Marijampolėje, o didžiausias – Alytuje.
