Dar rudenį į KT su prašymu išnagrinėti konstitucingumą 2008-ųjų vasarį priimto Atominės elektrinės įstatymo pataisų, įteisinančių LEO LT, kreipėsi Seimas. Teismo prašoma atsakyti, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatyme įteisinti nacionalinio investuotojo tikslai „socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams“, tuo tarpu vartotojų teisės neginamos.
Taip pat pareiškėjai baiminasi, kad nacionalinis investuotojas per savo antrines įmones gali monopolizuoti energijos gamybą, perdavimą, importo ir eksporto rinką. Taip esą gali būti pažeidžiama sąžiningos konkurencijos laisvė.
Kreipimosi iniciatorius papiktino ir lygiateisiškumo principo pažeidimas, suteikiant išimtines teises vienai privačiai bendrovei. Kaip žinoma, valstybė nacionalinio investuotojo LEO LT kūrimą be konkurso patikėjo vienai privačiai įmonei „NDX energija“, susijusiai su prekybos tinklų „Maxima LT“ savininkais.
Išimtis racionaliai nepagrįsta
Posėdyje Seimui atstovavo trys parlamentarai: kreipimosi į teismą pareiškėjų vardu – liberalcentristas Raimondas Šukys ir „tvarkietis“ Julius Veselka, suinteresuotosios pusės vardu – socdemė Birutė Vėsaitė.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./B.Vėsaitė |
„Tokia išimtis, jei ji yra nustatoma, turi būti racionaliai pagrįsta“, – teigė posėdyje R.Šukys, kalbėdamas apie išskirtinių teisių suteikimą su „Maxima LT“ susijusiai bendrovei. R.Šukys taip pat sakė, jog įstatyme įrašyta samprata, jog LEO LT tik „dalyvauja“ elektros tiltų su Vakarų energetinėmis sistemomis statyboje, yra nepakankama. Viena vertus, privatiems investuotojams buvo suteiktos išskirtinės teisės, tuo tarpu įstatymas net nenumato, jog bendrovė privalo tiesti energetikos tiltus į šalis kaimynes. R.Šukys ragino ginti Konstitucijos remiamą vertybę – vartotojų interesus.
Atstovauja vien privačiam kapitalui
J.Veselka piktinosi, jog Vyriausybė pirmiausia susiderėjo su „NDX energija“, o paskui kreipėsi į Seimą, kad balsuotų. Tuo tarpu parlamentarų siūlomos pataisos buvo atmetamos.
Suinteresuotosios pusės vardu kalbėjusi B.Vėsaitė teigė, jog nepaisant kritikos Seimas vis dėlto balsavo už įstatymą. Anot jos, galimi prieštaravimai Konstitucijai buvo taisomi. „Atominės elektrinės įstatymas nėra vartotojų teisių gynimo įstatymas“, – sakė B.Vėsaitė. Anot jos, tą reglamentuoja kiti įstatymai.
Atsakydami R.Šukys ir J.Veselka teigė, jog kiti panašūs įstatymai numato vartotojų teisių ir viešojo intereso gynimą. J.Veselka net pacitavo Elektros energetikos įstatymą, pabrėždamas, jog šiuo atveju „Leo LT“ įteisinimas be tokių nuostatų yra išimtis.
R.Šukiui abejonių sukėlė ir faktiškas bendrovės valdymo perdavimas privataus investuotojo žinion. Anot jo, bendrovės valdyboje atstovaujama beveik vien privačiam kapitalui. Tuo tarpu valstybei priklauso 61,7 proc., „NDX energijai“ - 38,3 proc. „Leo LT“ akcijų.
Išklausys pareigūnų nuomonę
Teismas ketina išklausyti ir energetikos specialistų bei pareigūnų nuomonę.
Į posėdį pakviesti energetikos ekspertas Jurgis Vilemas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys, buvęs ūkio ministras Vytas Navickas, LEO LT atstovas Tomas Suslavičius.
