Šiemet žmogaus teisių aktyvistus vienijanti nevyriausybinė organizacija „Žmogaus teisių balsas“ atliko savo tyrimą grožio procedūrų kainoms įvertinti. Organizacijos direktoriaus Eitvydo Zurbos teigimu, beveik pusė jų komandos nagrinėtų kirpyklų ir grožio salonų (jų iš viso buvo tiriama 176 visoje Lietuvoje) savo kainoraščius vis dar formuoja netinkamai ir taip diskriminuoja savo klientus.
Daugiausia pažeidimų, pasak E.Zurbos, susiję su plaukų kirpimu ir kitomis plaukų priežiūros paslaugomis – moterys grožio salone turi mokėti daugiau už tą pačią arba panašią procedūrą. Antroje vietoje pagal pažeidimų kiekį – nagų priežiūros procedūros bei depiliacija. Tačiau šiuo atveju pastebėta diskriminacija vyrų atžvilgiu – šiems už manikiūrą, pedikiūrą ar depiliaciją tenka sumokėti daugiau.
E.Zurba pripažįsta, kad rezultatai yra liūdinantys, bet nuspėjami.
Jei yra taikomas netinkamas kainoraštis kirpimui, tikėtina, kad netinkamą kainoraštį paslaugų teikėjai taikys ir depiliacijai, manikiūrui ar kitoms paslaugoms.
„Situaciją žinome tiek iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktų tyrimų ir veiklos, tiek iš bendro žmogaus teisių konteksto. Tačiau reikšminga ne tik žinoti tikslią statistiką, bet ir pažvelgti į tam tikras tendencijas, pavyzdžiui, miesto ir miestelių santykį, grožio paslaugų skirtingą traktavimą. Tik žinant šias tendencijas, galime pateikti nuoseklias rekomendacijas grožio paslaugų teikėjams“, – komentavo E.Zurba.
Žmogaus teisių specialistas pastebėjo, kad grožio paslaugų teikėjai yra linkę nevienodas kainas taikyti net keliose srityse.
„Jei yra taikomas netinkamas kainoraštis kirpimui, tikėtina, kad netinkamą kainoraštį paslaugų teikėjai taikys ir depiliacijai, manikiūrui ar kitoms paslaugoms“, – pabrėžė E.Zurba.
Vykdyto tyrimo metu „Žmogaus teisių balso“ komanda ne tik fiksavo pažeidimus, tačiau ir patys susisiekė su įstatymą pažeidžiančiomis grožio įmonėmis, rekomenduodami pakeisti kainoraščius. E.Zurbos teigimu, didžioji dalis grožio salonų tai vertina palankiai.
„Džiugu, jog didžioji dauguma grožio paslaugų teikėjų savo kainas sutinka pakeisti. Labai džiaugiamės tais, kurie patys susisiekia su organizacija ir prašo patarimų, kaip atnaujinti kainoraščius“, – kalbėjo E.Zurba.
Rekomendacijas išklauso
„Žmogaus teisių balso“ organizacijos direktorius sakė pastebintis kampanijos „Kaina neturi lyties“ naudą ir efektyvumą, tačiau žinia apie tai turėtų sklisti dar plačiau, nes pokyčiai vyksta tik tada, kai grožio paslaugas teikiančioms įmonėms apie pažeidimus yra pranešama.
„Pastebime, kad kartais tokių kampanijų žinutės nepasiekia atokesnių Lietuvos regionų, o teisės normos pažeidžiamos dėl paprasčiausio nežinojimo“, – kalbėjo E.Zurba.
Kampaniją palankiai vertina ir jos kūrėjai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė kalbėjo, kad dar prieš pradėdama kampaniją, tarnyba atliko išsamią didžiųjų miestų grožio salonų ir kirpyklų kainų analizę ir su jais susisiekė. Pasak jos, didžioji dalis kirpyklų ir grožio salonų vėliau pakeitė kainas.
„Prasidėjus kampanijai jiems išsiuntėme raginimus savo kainodarą sudaryti taip, kad ji neprieštarautų nei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymui, nei Lygių galimybių įstatymui. Keletą mėnesių teisininkai konsultavo salonų savininkus, kartu ieškojo būdų, kaip kainą nustatyti vadovaujantis objektyviais kriterijais. Didžioji dauguma kirpyklų ir grožio salonų, su kuriais susisiekėme, pakeitė savo kainas“, – sakė I.Švaraitė.
Siekia ne bausti, o padėti
I.Švaraitė pažymėjo, kad 2018 metais lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė priėmė 16 sprendimų dėl diskriminuojančios kainodaros. 6 tyrimai kiek vėliau buvo nutraukti pažeidėjams sutikus kainas nustatyti teisingai. Pasak I.Švaraitės, įspėjimus praėjusiais metais gavo ne tik grožio salonai, bet ir naktinis klubas, autoservisas, plovykla, sporto paslaugų teikėjai.
Pašnekovės teigimu, administracinių baudų skirti dėl skirtingos rinkodaros neteko. Pasak jos, pagrindinis tikslas yra šalinti pažeidimus, o ne bausti.
„Siekiame ieškoti geriausio sprendimo bendradarbiaudami ir konsultuodami. Praktika rodo, kad lygių galimybių įstatymus žmonės dažniausiai pažeidžia paprasčiausiai dėl nežinojimo“, – sakė I.Švaraitė.
I.Švaraitė kalbėjo, šių metų pradžioje Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko pakartotinę kainoraščių apžvalgą. Iš 102 paslaugų teikėjų savo kainas pakoregavo 72 įmonės. Iš dalies kainas pakeitė 8, o dar 22 įmonių kainų nepakeitė arba to nebuvo įmanoma patikrinti.
Pašnekovė sakė, kad vieni paslaugų kainas išskirstė pagal laiką, kiek užtrunka viena ar kita procedūra, taip pat plaukų ilgį ar meistro kvalifikaciją.
Praktika rodo, kad lygių galimybių įstatymus žmonės dažniausiai pažeidžia paprasčiausiai dėl nežinojimo.
„Pastebėjome, kad beveik penktadalio kirpyklų bei salonų, kurie buvo įtraukti į analizę, paslaugos atpigo abiejų lyčių atstovams. Įvedus bendrą kainų spektrą, teoriškai moterims paslaugas papigino apie 42 proc. kainodarą pasikeitusių verslų. Kai kurios paslaugos vyrams truputį pabrango, bet šis rodiklis, priešingai nei nuogąstavo dalis klientų, nėra dramatiškas“, – teigė I.Švaraitė.
„Esame skirtingose stovyklose“
Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė 15min sakė, kad daugelis grožio įstaigų pakeitė ne pačią kainodarą, o tik terminologiją.
„Įstaigos pasinaudojo duotomis LGKT rekomendacijomis norėdamos išvengti nemalonumų. Esame ne prieš formuluotes, o už konstruktyvų darbą drauge – kainų suvienodinti yra neįmanoma, tiesiog esame skirtingose „stovyklose“, – kalbėjo J.Mačiulienė. Ji laikosi savo pozicijos, kad kaina priklauso ne nuo lyties, o paslaugos sudėtingumo.
„Lietuvoje nėra nustatytų kainų lubų už paslaugas. Suprantu tarnybos darbą ir rūpestį – jie gauna nurodymus iš Briuselio ir nori tai įdiegti greitai ir be didelio įdirbio. Deja, praktika parodė ką kita – sunku visus sukontroliuoti ir nurodyti, kad dabar turi būti taip ir ne kitaip“, – sakė J.Mačiulienė.
Ji tikino, kad klientai paprastai yra supažindinami su pokyčiais ir kainomis. Pasak J.Mačiulienės, kartais ir patys klientai stebisi, kodėl kainos vyrams ir moterims turėtų būti suvienodintos. Tačiau svarbiausia šioje situacijoje yra rasti bendrą kalbą ir pasiekti geriausią rezultatą abiems pusėms.
„Yra tarnyba, dirbanti darbą lygių teisių ir kainų klausimais, ir esame mes, grožio specialistai, turintys savo darbo filosofiją ir specifiką. Stengiamės tiesiog drauge rasti bendrą kalbą“, – kalbėjo Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė.
Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 7 straipsnis nurodo, kad paslaugų teikėjas, įgyvendindamas moterų ir vyrų lygias teises, privalo visiems vartotojams, nesvarbu, kokia jų lytis, taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ar garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas.
Portale 15min, bendradarbiaujant su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, startavo nauja iniciatyva, skatinanti pastebėti ir nenumoti ranka į diskriminacijos atvejus, „Diskriminacijos radaras“. Pasijutote diskriminuojami dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos? Kreipkitės – mes jums padėsime.
