Lietuvos geologijos tarnybos Požeminio vandens monitoringo poskyrio vedėja Jurga Arustienė BNS sakė, kad gruntinis vanduo, nuo kurio priklauso vandens lygis šuliniuose, daugumoje vietų atsistatęs, tačiau prognozuoti, koks jis bus ateinančiais mėnesiais, ji nesiėmė, sakydama, kad tai pirmiausia priklauso nuo kritulių kiekio, kurį turi prognozuoti sinoptikai.
„Jeigu bendrai pažiūrėsime, daugelyje rajonų atsistatė, tiktai liko pati šiaurinė ir rytinė Lietuva. Jeigu mes vertiname pagal mūsų postus (matavimo stotis), šiaurėje Lietuvoje būtų Biržai, Aunuvėnai, o rytuose – Dūkštas ir Švenčionys. Tai teritorijos, kuriose vanduo yra žemiau už vidutinį kovo mėnesiui būdingą lygį. Visur kitur yra artima ar net aukščiau už vidutinį lygį“, – sakė ji.
Šių metų kovą gruntinis vanduo aukščiau vidutinio daugiamečio lygio slūgsojo Raseiniuose, Tauragėje, Kybartuose, Utenoje.
J.Arustienės teigimu, pastarąjį dešimtmetį gruntinio vandens lygis labiausiai buvo kritęs 2006 ir 2014–2015 metais. Tačiau kai kuriais metais buvo fiksuojamas ir aukštesnis nei įprasta jo lygis.
„Perteklius ar trūkumas gali turėti įtakos augmenijai, ypač sodinukams, kurie dar neprisitaikę. Jie gali žūti“, – pasakojo Lietuvos geologijos tarnybos atstovė.
Ši tarnyba matuoja gruntinio vandens lygį 20-yje postų visoje Lietuvoje.
„Mes turime omenyje pirmą po žeme slūgsantį sluoksnį, kurį matome šuliniuose. Iš dalies gruntinis vanduo maitina upes, nors tai priklauso nuo regiono: lygumose paprastai iš požemio į upes priteka mažiau, o aukštumose, smėlinguose regionuose, gruntinis vanduo sudaro nemažą dalį ir paviršinio vandens“, – aiškino J.Arustienė.
Anot Lietuvos geologijos tarnybos, 2015 metų antrąjį pusmetį vidutinis mėnesinis gruntinio vandens lygis buvo žemesnis už daugiametį vidutinį lygį. Gruntinio vandens lygio kilimas prasidėjo tik gruodžio mėnesį.
